BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Trapped

Taip, aš esu numeris vienas pasaulio mieste, taip aš turiu marias laisvo laiko ir milijoną galimybių įdomiai leisti laiką, bet aš taip tingiu kažką daryti, kad net sarmata. Ir nežinau, kaip viską išjudinti. Čia velniškai trūksta draugų, bet aš tikrai nesiruošiu eiti ir ieškoti draugų, nes aš taip nedarau ir jei daryčiau, prieštaraučiau sau ir nesijausčiau normaliai. O pas mane atvažiuoti niekas negali, nes, visgi, finansai visų riboti, o rainėras i Vieną neskraido. Gerti ir baliavoti su tais, su kuo man neįdomu ir nejauku, taip pat nenoriu, o dar ir vardan dietos turėčiau gerti kuo mažiau. Kaip sakoma, turiu dangų, tik sparnai pakirpti.

Kings of Leon - Milk

Rodyk draugams

Serialų pasaulyje

Dabar daug lyja, šalta, todėl rečiau lendu žmonėtis ir mieliau lendu po kaldra žiūrėt serialų. Prašom neburnoti, man atostogos, kaip noriu, taip tinginiauju. Man šitaip geriau nei paplūdimy svilintis (nors kartais, jei su kokia gera knyga, tai nieko, ale kad neišėjo nieko pasiimti iš bibliotekos trims mėnesiams, o šlamšto skaityt nesinori). Taigi, skelbiu savo visų laikų mylimiausių serialų sąrašiuką, gal ko būsit nematę, gal ką įdomaus atrasit. Sąraše viskas atsitintine tvarka, negaliu išskirti geriausio, juolab, kad sunku lyginti dramą su humoru.

· Gossip Girl (nes man patinka gražios šmutkės, glamūras ir Sebastian Stan bei Ed Westwick (šitas tai visoms patinka));

· Californication (grupiokai sakė, kad niekalas – neva per daug ten geria ir per daug sekso, neva gyvenime taip nebūna. Kadangi mano aplinkoj būna, tai man ir patinka. Tobulai išlanktytos nepatogios absurdo situacijos);

· Friends (nes ir prieš dešimt metų ir dabar klykiu iš juoko, nes jis tikrai labai jaukus);

· How I Met Your Mother (iš pradžių nepatiko ir net labai, bet po 7 serijos taip užkabino, kad net pusryčiaudama žiūrėdavau. Kūrėjai labai moka išnagrinėti kasdienius psichologinisu aspektus, kuriuos anksčiau irgi pastebėdavau, bet niekad neįsigilinau);

· Nip Tuck (vėlgi glamūras, tik čia toks labiau adult ir daugiau įtampos. Taip pat sunku nustoti žiūrėti, nes kiekviena serija intriguoja iki beprotybės, tik paskutiniam sezone jau šiek tiek per daug užsimelodramino);

· One Tree Hill (nes aš esu moteris ir man patinka visokie apie jausmus, būna, kad čia net kokia ašarą išspaudžiu);

· Parks and Recreation (šių metų atradimas, visiškas pure gold. Pradžioj clumsy, bet vėliau neįmanoma nežvengt susirietus. Net sunku patikėti, kaip talentingai pateiktas toks nesveikai subtilus ir geras humoras. Rekomenduoju nenormaliai, turiu dar kelias serijas neperžiūrėtas, bus labai liūdna, kai pabaigsiu);

· My Name is Earl (ilgainiui pabosta, bet įkvepia optimizmo, taip pat yra gero skanaus humoro perliukų);

· Spaced (neseniai pradėjau, bet, manau, tikrai viską pažiūrėsiu. Nesveikas nurautas humoras.);

· Ally McBeal (skanus subtilus suaugėliškas humoras, kartais perdaug melodramatiško smulkmeniškumo);

· Joey (po Friends labai trūko kažko tokio. Aišku, čia žymiai prastesnis variantas, bet Adam Goldberg antrame sezone viską išgelbėja);

· South Park (komentarų, man atrodo, nereikia);

· Sex and the City (vėl šmutkės, glamūras, seksas ir visokie kitokie moteriški dalykėliai)

Dar bandžiau žiūrėti Weeds, True Blood, Six Feet Under, Family Guy, Skins, bet neužkabino. Bandau žiūrėti Mad Men, dar neaišku, ar užkabins, kolkas nieko, geras stiliukas. Dar reikėtų kada skirti laiko peržiūrėti Simpsonus, bet man sunku su multikais.

Labiausiai žiūrėdama serialus nemėgstu, kai rodo sapnus arba prisiminimus. Tuomet akivaizdu, kad kūrėjai nebeišmano, ką dar rodyti. Šiaip serialai man patinka žymiai labiau nei filmai. Yra keletas aktorių, kuriuos tiesiog dievinu už nerealiai juokingus antraplanius personažus. Tai – Adam GoldbergFriends ir Joey, Giovanni Ribisi My Name is Earl ir Friends, Aziz Ansari iš Parks and Recreation ir Evan HandlerSex and the City bei Californication.

Rodyk draugams

+17°C

Pas mus vis lyja lyja ir lyja. Jausmas, it būtų rudens vidurys. Nuostabus laikas, kai geri arbatą namie, skaitai detektyvus ir klausai Radiohead‘ų bei Coldplay. O dar labiau dabar klausau šito. Ir toliau sau sėkmingai nardau savo psichodeliniuos sapnuos su seniai pamirštais žmonėm ir jausmais. Kartais pabudus būna velniškai keista, o kartais net ir baisu.


Rodyk draugams

Apie debilus ir ramybę

Nesusilaikysiu neparašius šito. Kiek kartų per savaitę gaunat laiškus iš visokiausių idiotų įvairiuose socialiniuose tinklapiuose? Myspace, fb, couchsurfinge, dar kažkur? Nes aš gaunu nuolat ir dažnai ir nesuvokiu, negi jie tikrai tikisi, kad sulauks atsakymo? O gal iš kažko sulaukia, todėl ir toliau tuo užsiima? Dažniausiai tokių laiškų rašytojai būna 30+ ir kaip taisyklė nelabai šviesios odos ir, žinoma, ne itin raštingi. Nors šviežiausia patirtis rodo, kad visgi visur debilų pilna, ir net iš manojo Landstrase apsireiškė. Taip, aš turiu ne vieną ir ne du profilius socialiniuose tinklapiuose, nes jie padeda komunikuoti su įvairiais žmonėm dėl įvairių interesų ir taip, jei nebūtų manęs taip visur pilna, nieks man nerašytų ir nebūtų šito posto. Nu realiai aš nesiskundžiu, šiaip, juokinga. Čia yra tik keletas perliukų, bet jų yra nesuvokiamai daug. Pathetic iki skausmo.
Kita tema.
Jau begalybė laiko be alkoholystės, moralkių, atminties duobių, tanculkų, šyzų ir panašių daiktų. Visai nieko, tik kad nuobodu labai. Jaučiu, kaip lėtai lėtai slenka laikas. Užaugau? Ar čia dėl to, kad Vienoj iš esmės viena? Finale darom išvadą, kad stipriausiai ir pasiilgau to, ko labiausiai norėjau atsikratyt. Dabar viską atiduočiau už 2008-ųjų Spartakiadą.

Rodyk draugams

Juodi plaukai

Būdama čia, jau tris kartus sapnavau save juodais plaukais. Dar man rašė draugė ir irgi sakė, jog sapnavo mane taip. Ir tiko taip visai labai. Gal čia ženklas? Šiaip aš maždaug įsivaizduoju, kaip tai atrodytų, nes dalis plaukų jau yra buvę juodi, bet mąstau, kad būtų labai sunku vėl grįžti prie blondiniškumo, jei atsibos (nes pastarąjį kartą, kai juodi atsibodo, dažėm 8k. su visokiais color remover). Ajajaj, ką daryt, ką daryt.

Rodyk draugams

Aš labai nemėgstu mergų

Aš labai nemėgstu mergų. Ne, čia kalba tikrai neina apie lytį. Net amžius dažnai nebūna svarbus rodiklis. Ir tai tikrai ne konkurencijos jausmas. Bet tiesiog yra tokių living beings, kurie (ios) turi tiesiog tobulai sudėliotas debiliškas savybes, kuriom žarstosi ir reiškiasi ant kiekvieno kampo. Kaip atpažinti tas mergas? Mergų pilna visur – univere, bendrabuty, darbe, maksimoj, visur. Mergos eina miegot prieš vidurnaktį, nerūko, arba rūko ilgas glamūrnas cigaretes, eina į Artistus (bet nesakau, kad vien mergos ten eina, gink die) ar kitas viešojo neršimo vietas, šokių aikštelėj sumeta rankinukus (merga visada turi rankinuką) į vidurį ir šoka ratuku. Mergos negeria alaus ir degtinės, jos nenešioja sijonų, nes gėda, o jei jau užsideda, tai dvylika kartų per vakarą klausia geriausios draugės (nes mergos visada turi geriausią draugę nesvarbukątusakaimesdraugėsamžinai), ar normaliai atrodo, jos nešneka apie seksą, ar panašias baisybes. Mergos pozuoja prie baltų sienų, jos moka kepti kotletus ir raugti šašlykus, jos eina į miesto šventes. Kitos būdingos savybės – intrigų rezgimas darbe, gyvenime, santykiuose, dėmesio reikalavimas, verkšlenimai, lėtumas. Nors ir nebūni tiesiogiai susijęs su jų reikalais, vistiek, nori nenori nuolat būni paliestas šito. Per mergas praradau vienintelį, sakykim, rimtą darbą, kurį turėjau (ačiū Dievui, tas darbas ir teliko laikinas, kaip ir buvo planuota, o mergos ten toliau sau dirba be didesnių ambicijų į daugiau žadančias pozicijas), per mergas kartais stringa darbai univere ir kitose situacijose. Mano problema, matyt, yra ta, kad nemoku žaisti tų mergų žaidimų, kurie labai populiarūs visuomenėje. Gal tiesiog neturiu laiko net mokytis juos žaisti, nes tikrai turiu rimtesnių užsiėmimų. Jei tu mąstai panašiai, kaip ir aš, supranti, apie ką kalbu.

Rodyk draugams

Rūkalai ir dar šiek tiek vaizdų

Bet žinai, nors ir mečiau visiškai savu noru, nieko neįtakota, vien dėl proto apraiškų (brangu, smirda, žudo, blabla) rūkyt vistiek noris. Ypač atvažiavus čia, kur visi rūko visur, taip natūraliai įsivazduoju cigaretę savo rankoje. (O dar vakar pažiūrėjau tris Mad Men serijas, tai išvis). Labiausiai pasiilgau ne nikotino, o to, kaip rūkymas užpildo visas pauzes. (Daug šnekėjom apie tai su nauju pažįstamu Peter. Pasirodo, daug psichologų nagrinėja rūkymo priežastis ir oj ne visos susiję su priklausomybe nikotinui. Niekada anksčiau apie tai nepagalvojau). Bet ne, aš nepasiduosiu, paprasčiausiai neapsimoka. Iš šiaip, niekada nebuvau ta tikroji rūkalė, kuri eina šalti vasario vidury per pertrauką. Visada rūkydavau tik patogiai įsitaisiusi ir tik savo mėgiamus brand‘us. Labiausiai pasiilgstu rūkymo, kai vairuoju, ypač kai tenka vienai įveikti didelius atstumus. Štai vienas kadras iš senų laikų:

Aną šeštadienį mažumėlę ragavom Aperolį, keitėm dislokacijos vietas, o ryte atsibudusi radau tokį vaizdelį namie. Net šiurpas perėjo. Tie, kas žiūrėję How I Met Your Mother supras, what I mean. Savininkas taip ir neatsirado (!). P.S. Rūžavos šlepkės ne mano.

O čia Graz panorama, kadras iš mano muilinės. Buvom nuvykę pirmadienį trumpam.

O va tokį dalyką atradau Burger King’e prie mano namų. Labai patogu - tereikia įsirašyti savo vardą. Epic. Jau žinau, kokią atvirutę siųsiu savo exkambariokei gimtadienio proga.

Va tokie vaizdeliai kabo ant kiekvieno kampo. Įdomu, kokį komentarą turėtų mano močiutė. Mane pačią šiek tiek išgąsdino, kai penktą ryto šliaužėm namo ir kilstelėjus galvą tai išvydau.

Tokia skulptūra puošia MQ kampą. Iš pradžių tikrai apgavo ir mane, visgi pasirodė neįtikėtina, kad vemdamas žmogus gali užmigti.

Vaizdelis iš Vienos blusų turgaus. Čia nupirkau lauktuvių Mozart’o vinilą!

Rodyk draugams

Šventė

Šiandien yra metai be rūkymo. Netikėtai daug, netikėtai gerai.

Rodyk draugams

I Love Vienna

Atostogos (uoj, internship, vis pamirštu) įgauna pagreitį, dienos karštėja, vis labiau atsipalaiduoju, o Viena kasdien daros vis labiau jauki ir sava. Daug tinginiauju, (nes dieną neįmanoma nieko daryti, kai lauke +32), klausau geros muzikos, žiūriu filmus, o kai atvėsta iki kokių +26, lendu į miestą dairytis, žmonėtis, tiesiog stebėti, kaip čia verda gyvenimas. Dabar rezgu planus, kaip nusigauti iki Venecijos (nes tik ~800km!) ir svajoju kaip įmanoma geriau pažinti tą tikrąjį, ne turistams paruoštą Vienos veidą.

Vakarais visi renkasi čia. Geria vyną, braido fontane ir šnekasi. Svaigi vasaros naktų magija.


Rodyk draugams

Magiškasis savaitgalis

Ketvirtadienis. 19.30 susitariau susitikti su draugu, kuris atostogauja Vienoje. Kadangi nujaučiau, kad be alkoholio apsieita nebus, tai įsimečiau į rankinę Lambruskos ir porą puodelių. Kainos supermarketuose ir kavinėse kardinaliai skiriasi (tarkim, alus supermarkete ~0,6euro, o kavinėje nuo 3,5euro), tai visi parkai, kurių nakčiai niekas neuždaro, knibždėte knibžda žmonių (gitaros, dainos, alus, vynas ir visoks kitoks entertainment). O tokiu oru netgi maloniau relaksuotis ant pievelės nei už stalo. Sėdėjom, gurkšnojom, klausėmės gyvai atliekamos muzikos ir plepėjom, o visokie apsukruoliai mums siūlė pirkti šalto alaus iš jų rankinės vos už 1,5euro. Kadangi alus mums nelabai, nusprendėm šį vakarą apsistoti ties vynu.

Later, netikėtai atsiradome MQ, kur vyko prozos vakaras ir buriavosi minia žmonių, beieškodama tuliko akies krašteliu pamačiau Vienos modernaus meno muziejų ir būtinai ten apsilankysiu (tik reikia sulaukti rugpjūčio pirmo ketvirtadienio, nes tuomet šitam reikalui būna discountai).

Ačiū draugui, atradau dar vieną puikų lengvą gėrimą, šiek tiek primenantį Campari ir labai gerai atliekantį gaivinimo funkciją, kai lauke pliutrisdešimtpenkiAperol Spritz. Dabar jau žinau, kas bus šios vasaros gėrimas numeris vienas.

Trumpai susimavus, ketvirtadienio vakaras davė tai, ko man jau kurį laiką čia trūko – gerą juoko dozę, nuoširdžius pokalbius ir, pagaliau, tikrai atsipalaidavau. Puse keturių grįžau namo, o rytoj jau laukė kiti adventures.

Penktadienis. Susitarėm, kad atsikelsim 6, prabudau 8, šiaip ne taip išsiritau iš lovos 9.30, o 11val beveik kaip ir buvo planuota (anksti ryte) jau stovėjom traukinių stoty ieškodamos paogiausio kelio į Liublianą. Dėl įvairių niuansų kely praleidom bene visą dieną, bet užtat vaizdų prisižiūrėjom neįkanojamų. Gulėjau išsidrėbusi traukinio kupe, klausiau Junior Boys – Prallel Lines ir negalėjau nebūt išsiviepus iki ausų matydama tokius gamtos vaizdus. Bent valandą važiavom vien pro kalnus ir gražiausius vandenis ever.

Visą šeštadienį tingiai slampinėjom po miestą, valgėm ledus, kopėm į pilį, o galiausiai tiesiog vartėmės parke. Nereikėjo niekur skubėti, daug jaukiai šnekėjomės, valgėm abrikosus ir vis sau primindavom – the time is now. Magiškas vakaras mieste gurkšnojant mano jau minėtąjį Aperolį, kokteilius ir alų, atradinėjant unikaliausius miesto kampelius ir palengva įsijaučiant į jų atmosferą džiugino kiekviena akimirka. Visiškas atsipalaidavimas ir šypsena per visą veidą. Ir daug daug šiltų pokalbiųtokią pačią šiltą naktį.

Miegoti taip ir nenuėjom, nes tiesiog buvo gaila to quality laiko, kurį galėjom praleisti toliau besimėgaudami ta magiška būsena, kuomet jautiesi toks lazy and relaxed ir net nepajauti, kaip kyla saulė sėdint terasoj, iš kurios atsiveria vaizdai į visas pasaulio šalis.

Iš ten tiesiai ir pajudėjom į stotį, pasiryžę miego trūkumą kompensuot jau traukinyje. Stabtelėjom Villach miestelyje, kur, negaliu paaiškint, kodėl, trumpam užsukom į bažnyčią, o vėliau tiesiog vaikštinėjom palei upę ir maitinom laukinius paukščius.

Kaip gera gyventi, kaip gera ragauti gyvenimą pilna burna.

Rodyk draugams

Internacionaliniai praktikos ypatumai

Ir vėl aš ofise, ir vėl malam juodą š. Niekas labiau nevargina, nei toks teorinis darbas, kai nieko nedarai, turi vaizduot, kad supranti, apie ką eina kalba, linksėt galva ir vaidint, kad generuoji kažkokį teorinį projektą. Dėl tokių dienų man išsiderina mitybos režimas, nežinojau, kad taip ilgai teks čia tupėt, todėl visą dieną maitinuos dietiniais pudingais (150g – 81kcal) ir nedietiniais sausainiais (1vnt. – 17kcal). Tuoj atpilsiu. Aš žinau, kad šitie produktai labiau jau ne į temą ir būti negali, bet man atsibodo juodai leist pinigus ant neplanuoto valgymo, o šalia tik parduotuvė, kur viskas žiauriai brangu. Esu pikta kaip velnias, po pasibėgiojimo užvakar skauda visą kūną (net gėda), jaučiu, kaip pareina akys ir trūksta miego.

Kada gi, mus paleis? Sėdim čia jau dešimt valandų ir dar galo nesimato. Kažkoks frykiškas reality show. Sakiau, nesiskųsiu, bet jau parėjo kantrybė.

Rodyk draugams

Netikėtas morčius

Rauna stogą nesveikai tas buvimas vien moteriškoj kompanijoj. O po penktadienio tenka prieiti išvados, kad viskas, aš nebegaliu gerti. 2 alaus + 2 cuba libre ir aš jau negyva. Kas galėjo pamanyt. Patirtis byloja, kad geriausiai socializint sekas gerai įkalus, tai dabar, kai nustosiu gert, galiu, matyt, jau susitaikyt, kad vienatvė garantuota. Važiuosiu į Toskaną, gyvensiu su papūgom, nes kačių nemėgstu ir piešiu per dienas.
Kažkada neseniai čia sapnavau daug braškių. Tai kurgi jūs, meilės mano?
Asmeniniai dienos siurprizai: kažkokiu būdu besivoliodama parkely (kiti tai vadina deginimusi) sugebėjau per porą valandų perskaityti visą Beigbėderio knygą, o vakare ėjau pabėgiot. (?!)
Du nauji kabliai:
http://www.youtube.com/watch?v=-fbJ52ThWwo&playnext_from=TL&videos=YnYSQ0UWdSY
http://www.youtube.com/watch?v=Xau2hDbDSl4

Rodyk draugams

Apie valią ir silpnybes

Žinai, visada maniau, kad visai neturiu valios. Atsisakydavau alkoholio, cigarečių, nesveiko maisto trumpam, bet vistiek vėl ir vėl apsisukus rūkydavau vieną po kitos ir kimšdavau kebabus. Neatsikeldavau 9 ryto ar anksčiau, nenueidavau miegot kaip visi normalūs žmonės, atidėliodavau visus darbus, planus, o ypač mokslo reikalus.

Bet žinai, dabar jau atrodo šiek tiek kitaip. Visgi, šį tą sugebėjau pasiekti/išsikovoti/išlaviruoti net ir būdama bevalė. Nes kuo toliau, tuo dažniau pasitvirtina prielaida, kad kiti žmonės linkę dar labiau save lepinti, pateisinti ir galiausiai triumfuoti. Peržvelgiu pastaruosius metus ir matau, kad tų pasiekimų ne tiek jau ir mažai. (Kas gi kitas  pakels šuniui uodegą, jeigu ne jis pats). Mečiau rūkyt, įgijau specialybę, baigiau trečią kursą, sugebėjau padaryti keletą chaltūrkių, susiorganizavau tris mėnesius nemokamo gyvenimo užsieny, jei viskas pavyks, nuo rudens keliauju i Berlyną, kuriam reikalus tvarkau jau kelis mėnesius, galų gale, pradėjau vykdyti tai, kas man, asmeniškai, atrodė sudėtingiausia – visiškai pakeičiau valgymo įpročius ir itin atsakingai rūpinuosi sveikata. Tam, kad priartėti, o vėliau ir pasiekti šiuos rezultatus iš tiesų reikėjo visai nedaug. Tik laiku susiimti, nepatingėti, kažkur nueiti, su kažkuo pašnekėti, o svarbiausia, nebijoti pakovoti už save be parkių, kad būsi palaikytas durneliu bei dėti ant visų, kurie kritikuoja, menkina ir pašiepia.

Dabar vasara, dabar iš esmės nieko nereikia daryti, bet po tokių įtemptų metu, kai nuo 8 ryto iki 8 vakaro tekdavo eiti į paskaitas, atsiskaitinėti, popiet lėkti į kirpyklą, o grįžus dar sėsti prie kitų darbų, pastoviai būti ant ryšio su žmonėmis telefonu, emailu, kitomis priemonėmis, neturėti pinigų ir skaičiuoti kiekvieną centą (o tas atima nemažai jėgų ir nervų bei lėtina progresą, believe me), sunku patikėti, kad jau galima atsipalaiduoti. Per šiuos metus išmokau, kaip svarbu diplomatiškai tvarkyti santykius su žmonėmisi ir planuoti į tolimą ateitį. Kai dirbu ir jaučiuosi produktyvi, aš kaifuoju. Bet labiausiai mėgstu viską daryti viena. (Gėdingiausia pripažinti, kad dėl to, jog tuomet visi laurai tenka man, nereikia su niekuo dalintis.) Visgi, po pusmečio darbo aptarnavimo srity mintis, kad aš tikrai noriu kažko daugiau neduoda ramybės.

Dabar guliu lovoj, žiūriu serialą, ir vistiek nemoku išmest to sąžinės graužimo, kuris vis tarsi primena, kad reikia produktyviau išnaudoti laiką. Nes vis dar atrodo, kad nuveikiu per mažai. Vis dar pikta ant savęs, kad neberašau, ir nebepiešiu. Netenkina šiandiena, vis atrodo, kad kažkada pasieksiu tą tašką, kai jau bus gerai. Kai būsiu gražesnė, turtingesnė, sėkmingesnė ir išmintingesnė.

Beje, kaip gyvenant vokiškai kalbančioje šalyje išmokti kalbą, nelankant jokių kursų? Aplink visi šneka tik angliškai, jokių pradmenų neturiu. Už ko užsikabinti?

Rodyk draugams

Statusai

Gimdytojai sako, kad niekada neištekėsiu, nes ilgai miegu ir nelyginu patalynės bei apatinių. Dar dėl to, kad nesu kukli. Dar baisiau tai, jog pastaruoju metu pradėjo mėtyt namiokus apie senmergystę, gražius kūdikius, senelių statusus ir taiptoliauirpanašiai. Jei tai vyksta jau dabar, kai man tik tiek metų, tai kas laukia toliau? Užparins negyvai, matyt. Kartais manau, kad mano single statusas jiems atrodo amžinas ir nepakeičiamas, o ekspyrienco šitoj srity turiu nei kiek. Tegu atrodo.

Rodyk draugams