BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Bye Bye, Blondine

Šiandien kažkaip visai nelabai tyčia uždažiau savo blondiniškas kudlas. Dažiau septintu numeriuku, kas reikštų tamsus blondas (šiaip dažau devintu – vienuoliktu, todėl du tonai visai neatrodo daug į šoną). Kiek anksčiau yra tekę dažyti šviesius šiek tiek tamsesniais, niekada nenuimdavo, tiek, kiek turėtų, todėl kažkaip be baimės ir pasiėmiau šitą atsapalvį. Matai, nuo vokiško vandens, maisto ir blogų mano pačios įpročių plaukai labai nusilpo, tai sumaniau šiek tiek įdėti pigmento, kad sustiprėtų. BET KOKIE JIE DABAR TAMSŪS. Ou Mai Gad. Rodau foto. Tai gal dabar jau imt ir tikrai juodai nusivaryt? Tiesa, dar vakar ir pati nusikirpau. Joa, man rauna, ir rauna gerokai.

Beje, aš gal durna, gal gyvenimas durnas, bet vis tiek atrodo šiek tiek ironiška, kai tam tikri asmenys ima ir deda grupės, kurios gyvenime nebuvau girdėjus, per atsitiktinumą atradau šiomis dienomis, grupės, kuri dabar visai nepopuliari ir velniai žino, iš kur jis ją atkapstė, gabalus va tokiom ilgom naktim.

Rodyk draugams

Grįžti į įtampos zoną

Gerci gerci, visai susivynioti.

Niaaa. Nefaina ir nešaunu ir visai neįdomu.

Jaučiu, kaip slystu iš doros kelio ir įsivažiuoju į ritmą, kuris buvo pagrobęs mane Vilniuje – po savaitgalio reikia poilsio, kai tuo tarpu tas savaitgalis pas normalius žmones būną laikas, kai ilsimasi po darbo savaitės. Čia kurį laiką buvau pati sau karalaitė ir nieks kvailų pagundų nekėlė, o štai dabar prasidėjo. Reik susiimt.

O žinai, šiaip penktadienis, man atrodo, buvo kažkokia mistinė juodo gėrimo diena. Visi, su kuriais šnekėjaus šeštadienį dieną, iš vakaro buvo pylę už tėvynę ir dar daugiau.

Mes nekalti, mėnulis kaltas, mėnulis!

Pirmą kartą po pusantro mėnesio čia man homesick periodas. Nebemoku šnekėt nei angliškai nei rusiškai, nei, juo labiau, vokiškai, praradau gerą ritmą, pagal kurį dėliojau savo gyvenimą.

Aš šiandien durna durna, tirpstu, lydaus ir skystėju.

Tikrai reik susiimt ir skubiai, nes prarastas ritmas ir sujaukta harmonija visai išderina viską velniop. Reikia pasitraukti iš komforto zonos (Draugas X: „Norint netinginiauti reikia permesti save iš komforto į įtampos zoną“). Įtampos zonoj aš nieko nesitikiu, mąstau blaiviai ir realistiškai, apgalvoju savo veiksmus, nieko neprisileidžiu per arti ir nekvaršinu sau galvos dėl idiotysčių. Viskas tada einas geriau, aš būnu budri ir įžvalgi, mažiau šneku, daugiau klausaus, darau ir suprantu. Įtampos zonoj ir sau ir kitiems labiau patinku ir esu geresnis žmogus. Tokia tiesa.

Rodyk draugams

Prieššventinis Štilis ir senųjų Kristmastaim’ų prisiminimai

Man toookia apatija, kad net baisu. Nejaučiu nei skonio, nei kvapo, nieko nenoriu, nieks nedžiugina, bet nieks ir neliūdina. Priešgimtadieninis štilis, matyt. Suvokiau, kad šiemet gimtadienį, matyt, švęsiu visiškai viena. Ateina laikas, kai reikia išmokti ir tokius dalykus daryt, kaip nors. Kai grįšiu į LT darysim mažesnio ar didesnio mąsto vakarėlį. Bus prieškalėdis, klausysimės Johny Cash‘o ir kažko linksmiau ir mirkysim plaukus aguonų kefyre.

O paskui bus Kalėdos, nežinia, kokiuos namuos. Iš vaikystės man Kalėdos asocijuojasi su Kauke per teliką, mandarinais, šiek tiek per daug apkaušusiais giminaičiais, šokoladiniais kalėdų seniais, kuriuos visiems dalinu, slidžiais keliais ir laiku, kai mieste nevažinėja jokios kitos mašinos, tik taksi. Pastarosios – su jau pamirštom meilėm, dainom prie eglutės, raudonai geltonai žaliai languotais sijonais ir kvailais nesusipratimais. Nežinau, tikrai nežinau, kur per šventes būsiu, bet svarbiausia, kad nebūsiu viena, kaip tuomet, prieš porą metų, kai per Kūčias buvau vienintelis žmogus bendrabutyje, darbo signalizacijos klykavo, aš važinėjau jų išjunginėt, paskui kalbėjau su žmonėmis telefonu ir prisiverkiau ausis (nes kai guli ir verki taip kartais būna). Šiemet aš švenčių laukiu, šiemet dalyvausiu visokiuose Kalėdų turgeliuose, gaminsiu atvirukus, kimšiu imbierinius sausainius ir gal net kokią šaką ant palangės patupdysiu.

Naujieji – Berlyne. Vėl, nežinia, su kuo ir kaip. Bet faktas, jog Naujieji – ne Kalėdos, čia galima pasiduot likimo valiai. Che, tiesą pasakius, visi mano Naujakai, kuriuos atsimenu, išvien kuriozai ir absurdėliai: prieš penkerius metus šventėm pas mane. Mums buvo šešiolika, mes tėvams nieko nesakėm, mūsų buvo kukliai nedaug – septyniolika butelyje, draugai įkrito į mano lempą koridoriuj, klausėm Junior dainų, dainavom su kaimynais ir kabinom mano auskarus ant eglutės. Kitais metais švęsti pradėjom dviese su M***. Gruodžio trisdešimtą. Tvarkingai atlikom visus naujamečius ritualus, o paskui išvakarės atėjo pačios nieko neįspėję, neturėjom, kur švęst, todėl visi sugužėjom pas klasioką. Visi kibirais gėrėm Alitos brendį ir apverkinėjom pabėgusias meiles klausydami vaikystės hitų. Prieš trejus metus šalom Molėtų rajone ant kalniuko ir labai labai norėjom namo, nes puolė absento fėjos ir pilvo skausmai (niekad nepamiršiu žodžių ‚Išlikime gražūs…‘ neišlikome). Užpernai beprotiškai ilgai važiavom į Nidą (beje, iš 30 į 31 dirbau naktinėje pamainoje, o paskui visą kelią vairavau), pro Kauną ir Klaipėdą, aš laimėjau teleloto maksimos čekį, todėl Naujako stalas buvo gausus ir turtingas, draugų draugai atsivežė mergaičių, kurios buvo įspūdingos, todėl visą laiką klykėm juokais (mes nesame nežiaurūs, jei dar nesakiau), ryte paspygavom prie jūros ir vėl iškeliavau dirbti. Pernai vakarieniavom katpėdėlėj, nupirkau dėžę blizgučių ir butelį mėtinės vodkės, ėjau į svečius, kur pasitikau dvylika ir su tuo pačiu buteliu iškeliavau pas draugus, kurie tą vakarą boikotavo Naujametį. Sugriuvom į lovą ir žiūrėjom filmą. Bet mes nebūtumėm mes – per tą filmą vodkę kažkaip išlaižėm, išsikvietėm taksistą Kęstutį ir iki vienuolikos dienos keliavom per vakarėlius.

O šiemet? O šiemet – kaip Dievas duos, o jis, kaip matome, Duoda.

Hm, neplanavau taip išsiplėsti. O žinok čia apie tuos naujakus tai dar tik trupinėliai, kada susėsim, papasakosiu išsamiau.

Rodyk draugams

Šiek tiek vaizdų iš savaitgalio

Kaip jau žinai, fotografai iš mūsų ne kokie ir fotografai ne stebuklingi, bet dalinuos dalele to, ką visgi pavyko nušaut.

Locations: Tierpark Berlin, Streets of Berlin, Reichstag, Humboldt University, Riter Sport factory etc.


















Rodyk draugams

Šnipšto laikas

Ilsiuos – skaipas ir fb išjungti, telefonu ir taip niekas neieško, bandau šiek tiek pabūti ramybėje. Kažoks nesveikas mieguistumas ir tingulys. Atrodo, kad paskaitos trunka po keturias valandas, nesuprantu, ką man sako ir ko iš manęs nori, motyvacijos nulis. Šiandien prigavau save skaičiuojant, kelinti bus ateinantys metai – kažkaip susivaideno, kad dvylikti. Supranti? Ėjau pirkti vaistų ir rožinio nagų lako. Vaistų nusipirkau, lakui pritrūko šešiolikos centų. Rymau ir mąstau - eiti į Couch Surfing‘o meeting‘ą ar neiti, bet, gal geriau lieku lovoj, nes būna dienų, lyg tyčia, o šiandien – viena jų. Be to, reikia gydytis, labai ne kas man su sveikata, ir, atvirai pasakius, nežinau, kaip čia pasibaigs. Noriu blueberry muffin‘o ir karšto šokolado, bet vakar sužinojau, kiek kalorijų pastarieji turi (380 ir 330!), todėl apsiribosim blueberry-vanilla tea (0.5/250ml).

Viskas laikina, laikinas ir šis rudeninis snauduliukas, taip? Man neliūdna, man tik šiek tiek neramu. Aš toks mažas hamsteriukas, susisukęs savo lizdely. Reikia kartais.

Rodyk draugams

Paikos mergiotės užrašai

O žinai, prasta iš manęs boba. Puoštis dažytis taip ir neišmokau, gamint galiu, bet nenoriu, kiekvienai pradžiai visai nemoteriškai nupiešiu logišką tolimų veiksmų seką ir final Bum kaputt, o net ir verkt žmoniškai mergaitiškai nemoku. Horo sako, kad planetos dabar įkvepia mane būti vienai, kas sustiprins pasitikėjimą savim. Šitai aišku ir be horo (kuris, be to, dar ir Cosmo crapish!), bet kai atrandi juodu ant balto užrašytą patvirtinimą teorijoms, kažkaip smagu. O dėl moteriškumo, tai joo. Turbūt subyrėjusi šeima padėjo paskutinį tašką naiviems svaigimams apie laimingas pabaigas, meiles iki išprotėjimo ir kad galima nieko nedaryt, ir vis tiek laimingai ir šiltai gyvent, sėdint kažkam ant sprando. Iš išlepusio šiek tiek nucackinto vaiko per porą metų neatpažįstamai išaugau į laukinį žvėrelį, kurį prisijaukinti visai nelengva. Matai, aš visiškai nepasitikiu žmonėmis. Žmonės netęsi pažadų, jie negerbia tavo laisvių ir teisių, jiems visai nesunku paminti tai, kas tau šventa. Todėl ir pasitinku kiekvieną, kas bando prieiti arčiau, pasišiaušusia ketera ir skeptišku žvilgsniu, kuris kaip mat pasako – su manim arba gražiuoju arba niekaip. Manau, jog didžiausias laimėjimas dabar yra tai, jog man vienai pagaliau jauku, kad nebereikia, kad šalia vis būtų kažkas, į ką galėčiau įsikibti. Kaip pasakytų vienas žmogus, šiek tiek atpratinau save nuo noro pasitraukti į komforto zoną ir ten rymoti. Žinoma, aš myliu savo draugus, bet čia jau atskira šneka.

Žinai, kartais, kaip moteris, jaučiuos net šiek tiek per daug blaiviai mąstanti. Taip, racionalumas – pliusas, bet kartais gi taip noris išsidrėbt ant rūžavo debesio ir būt stupid. Nebemoku! Per daug gerai žinau, kas yra disciplina, ką reiškia išsiugdyti geležinę valią ir perlipt per save, žinau, kur eiti pasiklydus, ką daryt, kai pasibaigia kuras, žinau, ko nori žavus nepažįstamas rudom akim ir jau žinau taisykles, kuriomis vadovaujantis turi save varžyti, bet finale sulauki rezultatų; žinau, kad laikinos naktinės klejonės baltom suknėm ir balandžiais nesibaigia, kad ateina rytas, gyvenimas tęsiasi, žaidimas tas pats, bet žaidėjai – vis kiti.

Nesuklysk, aš moku juoktis – bet jau dažniausiai tik isteriškai, papuolusi į absurdo teatro situacijas, kai kažkas, kas galėjo nepavykt, iš tikro ir nepavyko, kai einam į zoologijos sodą ir sutinkam unicorn‘us ir kai Likimas atvirai tyčiojas.

Taip, esu šalta, skeptiška ir ciniška, bet vis dar pozityvi ir geranoriška, neapsigauk. Ir jokiu būdu ne feministė, gink die, aš myliu berniukus, aš mėgstu rodyt kojas, lakuot nagus, šypsaus, kai man atveria duris, nebijau pasirodyt fiziškai ar emociškai silpna. Aš noriu vyro šalia, bet noriu tokio, kuriam nereiktų aiškint, ką su manim daryt. Noriu, kad jis būtų žymiai protingesnis ir stipresnis už mane. Kad viskas būtų daugiau ar mažiau aišku ir cackinti jo kaip vaiko nereikėtų. Anksčiau buvau linkus prisitaikyti, bet man gana. (Beje, taip, juokinga suvokt ir tai, kad su vyrais, į kuriuos spiginu akis, turbūt, realiam gyvenime neištverčiau nei pusdienio). Nenoriu aš vargšo muzikanto, kuriam vis vien, turim, ką valgyt pusryčiams, ar ne, man reikia saugumo. Man iki ašarų juokingas grupiokas, kuris penktus metus baiginėja trečią kursą, nedirba, tinginiauja ir dar drįsta skųstis, kaip jam, vargšui, nesiseka. Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių pseudovyrų. Ne ne, aš jokiu būdų nenoriu, kad vyras mane išlaikytų, aš tik noriu, jog jam savaime būtų aišku, kas ir kaip ir man nereiktų kvaršint galvos ir kažką prie savęs mokyt gyvent.

Kartais pagalvoju, jog galėčiau būti tobula partnere, tik kaži, ar tobula mylimąja – vyrai stiprių moterų neįsimyli, jie su jomis bendradarbiauja.

Kad ir kaip, man tik dvidešimt vieneri, aš turiu laiko, aš sutiksiu tą, kuris paims ir nusineš ir nebebus jokių klaustukų, o kol kas, žaidžiam toliau.

Rodyk draugams

Čakros atsivėrė

Rehab po savaitgalio, kuris prasidėjo trečiadienį ir baigėsi šiandien penktą ryto.

Vaisiai, jogurtas, poilsis, pliusas ir daug vandens. Viskas, nebemoku aš taip varyt! Bye bye kelių parų reivai su penkiom valandom miego, bye bye vodke, nesveikas maiste ir triukšme. Mano organizmas nemoka funkcionuoti nedisciplinuotom sąlygom, pripratinau save prie teisingo gyvenimo, tad jis klykia, kai išsuku iš kelio. Mano organizmas priprato prie besąlygiškos meilės ir priežiūros.

However, savaitgalis labai smagus – zoo, gėjų muziejus, Riter Sport gamykla, vakarėliai, barai, žmonės. Artimiausiu metu noriu išsičiustyt, užsidėt kaukę ir keliaut į kokį stylish iki kaulų smegenų balių, kur nieko nepažinočiau ir išeičiau iš proto.

Į Lietuva vos už keturių savaičių. Noro nei kiek.

Dvidešimt Du - vos už trejų. Mama mia, how on earth could it happen? Aš vaikas, aš toks vaikas, kurį saugot ir globot reikia, aš norių linksmybių, saldumynų ir žaidimų, todėl šitas amžius man kažkoks protu nesuvokiamas.

Antrą naktį iš eilės sapnuoju klasės susitikimą, kuriame tai susimaunu su tuo, ką turiu, tai pakimbu aukštumoj. O užvakar sapne balsas rėkė, kad turėsiu kūdikį rugsėjo 3d. Pirmą kartą gyvenime pabudau iš miego klykdama. Ne nuo raganų ir ne nuo baubų ar vampų, nuo beibių, supranti.

Does anybody like me the way I actually am? I don’t really care this much anymore.

http://www.youtube.com/watch?v=Plcogp1zxao

Rodyk draugams

Rožinė filosofija

‘A beautiful girl can make you dizzy, like you’ve been drinking Jack and Coke all morning. She can make you feel high full of the single greatest commodity known to man - promise. Promise of a better day. Promise of a greater hope. Promise of a new tomorrow. This particular aura can be found in the gait of a beautiful girl. In her smile, in her soul, the way she makes every rotten little thing about life seem like it’s going to be okay.’

Beautiful Girls, 1996

That’s how I feel about pretty seksi berniukus.

Dienos išmintis: jei bernas nesugeba be atidarytuvo atidaryt tau alaus, tai per tvorą tokį berną. Pagalvok, ką reiks daryt, kai teks gelbėtis iš sudėtingesnių situacijų, o jis tik rankom skėsčios.

Jei bernas sugeba be atidarytuvo atidaryt dar ir vyną – riebus pliusas bernui.

Šiandien daug ėjom, daug matėm, daug ragavom, bet apie tai – jau rytoj.

Dabar man metų šešiolika ir šiandien aš noriu rožinių plaukų labiau už viską pasaulyje.

Sveikas pragmatizmas ir jokių sentimentų, ar ne? Aš sakau Taip!

Rodyk draugams

Aš myliu gyvenimą

Perfect soul, perfect mind, perfect life.
Grožis ir geismas, mielieji, grožis ir geismas!
Ir saldainiai.

http://www.youtube.com/watch?v=WyDZ-jFDfsM

Rodyk draugams

Flashback’ai

‚<...>
Atsimeni vėl
Savo pirmąją
Meilę — Mergaitę
Iš tolimo
Prarasto
Ryto.
<...>
Ir stovi,
Klausai,
Kaip širdis
Tavo rauda,
Rasa
Ant šaligatvio
Tekši.
O ne!
Ta rasa —
Ne rasa.
Tai tik žvaigždės
Pabirę.
<...>‘
P. Širvys

Vaje, kiek praėjo dienų. O atsimenu kiekvieną akimirką it tai būtų nutikę kątik. Dabar aš jaunesnė, tik labiau subrendusi; nuoširdesnė, tik išmokusi geriau apsimetinėti; paprastesnė, bet išdidesnė.

http://www.youtube.com/watch?v=ZTHcrBWMJek

Remember remember

That November

O dabar gyvenam toliau, dar ir kaip gyvenam! Dabar taip keistai malonu sutikti žmones, beprotiškai įsimylėjusius save, dar įdomiau juose atpažinti tiek būdingų sau savybių.

Die ganze Welt dreht sich um mich

denn ich bin nur ein Egoist

‘Nowadays most people die of a sort of creeping common sense, and discover when it is too late that the only things one never regrets are one’s mistakes.’

O. Wilde


Pamažu, bet pagaliau prarandu baimę klysti.

Sako, gyvačių kerėtojais gimstama, ne tampama.

Rodyk draugams

Smulkmenos

Even being alone is much better than sitting next to the lover and feeling lonely.

“Perhaps people like us cannot love. Ordinary people can - that is their secret”

H. Hesse

Gyvenu labai gerai.

Rodyk draugams

Karalaitė ant žirnio

Kankinaus draskiaus sau manydama, kad viskas, ko man reikia, kažkoks žmogus šalimais, kol finale suvokiau, kad užvis labiausiai myliu savo vienatvę, savo nepriklausomybę, savo erdvę, šviesą ir individualumą. Po velnių, gyvenimas veža ir nebūtinai ta euforija turi būti išreikšta kažkokios būtybės prisirišimu prie savęs. Gal kada, vėliau. O dabar, dabar aš mėgaujuos!

‚Rimtai, aš – tobula. Tas jausmas toks naujas, toks didelis, kad vaikštau po jį kaip ekskursijoj. Kol nueinu nuo vieno krašto prie kito, vėl įdomu grįžti prie pradžios. Man kažkaip džiugiai baisu, lyg būčiau gavus dovanų visą miestą.‘

‚O seksas… Seksas yra galinga jėga. Kai esi gyvas ir sotus – tai esminis instinktas. Bet koks santykis tarp vyro ir moters yra seksas. Meilė?.. Abejoju. Yra gamta plius šiek tiek literatūros.‘

U. B.

Klausimų bus?

Rodyk draugams

Apatija

Žinai, kas gali būti baisiau nei būti atstumtam? Pasirodo, būti tuo, kuris atstumia. Jaučiuos it laumė ragana, kuri spjaudo lemčiai į veidą ir varo dievus į medžius.

O tada ateis ilgi žiemos vakarai, kai sriūbausiu sau apraudodama savo vienatvę. Bet negaliu, negaliu nemylinčia širdim meluot.

‘Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę…’

A. Škėma

I never liked a sad look from someone who wants to be loved by you…
http://www.youtube.com/watch?v=4F-CpE73o2M

Rodyk draugams

Drungna

Nėra įkvėpimo. Jaučiuos it kokia beformė būtybė be jokių pojūčių. Sako, priešingybės traukia. Bet, kai sudedi karšta ir šalta, telieka drungna, ar ne?

O kiek beviltiškas turi būti žmogus, kuris negali nugyvent dienos neužmetęs akies į to, kuriam visai nerūpi, atvaizdą?
http://www.youtube.com/watch?v=GcnzpltcU2c
Penkta eilutė.

Rodyk draugams

Lego kaladėlių žaidimas

‚Isn’t It Enough to See That a Garden Is Beautiful Without Having to Believe That There Are Fairies at the Bottom of It Too?‘

D. Adams

Is it?
http://www.youtube.com/watch?v=EAQWpTIjusY

Rodyk draugams

I’m speechless

Are you game?

Būna, braunies per miesto šurmulį, vėjas drebia tau rudens lapus į veidą, lyja, o tu nesislepi po skėčiu, eini sau lėtai ir šypsais kaip paskutinis kvailelis.

Būna, lapkritis, o toks jausmas, kad gegužė.


There‘s one thing about love: One game you loose by refusing to play.

Are you game?

http://www.youtube.com/watch?v=5SbjL172kew
Būtinai pažiūrėk.

Rodyk draugams

Nei kur pasidėt

Christmas is nothing compared to Christmas Eve. Supranti? Geismas žudo grožį, laukt saldžiau, nei iš tikro ragaut.

The wrong ones can‘t hurt you. It‘s the right ones. They‘re the killers.

Rodyk draugams

Idilė (?)

Maistas skanus, paskaitos įdomios, miegas gilus, muzika svaiginanti, vanduo skaidrus, tik protas migloj.

http://www.youtube.com/watch?v=EI_XUqYhF7U

Rodyk draugams