BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Spygliai

Pikta, negraži, nefaina, neprotinga, susivėlus, pasišiaušus, šyzikė, paranojikė. „Nei šalta, nei karšta, nei John‘as Travolta už lango.“

Einu, užsikasiu pusny, kol praeis moralkės socialkės.

Rodyk draugams

Narkotiniai sapnai

Pusę praeitos nakties rengiausi dirbti padavėja kažkiame vipiniame renginyje Vilniuj, o kitą pusę uosčiau ir pardavinėjau koksą kartu su juo. Daaaug kokso. Beprotiškai daug. Rodos, visas sniegas lauke juo virto. Buvo labai labai smagu.  Laimos sapnininkas apie narkotikus tyli, whah.

(Spausk ant paveiksliuko, gifai čia kažko neina.)

Rodyk draugams

Vokiškos medicinos ypatumai

O šiandien buvo juokingas dalykas. Nuėjau pas daktarę, sutarėm, kad vėl šiek tiek pjaustinės, seselė nuvedė į operacinę, paguldė ir pasakė, kad tuoj grįš. Atsiguliau, laukiau laukiau, finale užsnūdau. Atsibudau po pusvalandžio – niekas taip ir neatėjo. Mane tiesiog va taip ėmė ir pamiršo operacinėje, prikrautoje vaistų ir visokių kitokių mandrų dalykėlių. Teko nueiti ir priminti, kad hmm, chebryte, aš vis dar čia. Prapjovė, po oda įgrūdo kažkokį dalykėlį ir sutvarstė, todėl ir toliau visi viešajam transporte spokso į mane (ko visai nesitikėjau mieste, kur pamatyti galima viską, viską, tai mano užklijuotas veidas – tik smulkmena!). Pasidarysiu kaip koks Nelly, kuris visą gyvenimą su pleistru, cha.

Tai taip va ir gyvenu. Grožio peilis, reality show Namai (toliau sėkmingai išjunginėju kambarioko paliktus el. prietaisus), Skrydis virš gegutės lizdo ausinuke, piešiniai per paskaitas, lauktuvių pirkimas ir penktadienio oro prognozių tyrinėjimas su baime akyse, nes gismeteo rašo, kad bus sylno snieg, o va šeštadienį tai jau jasno jasno.

Rodyk draugams

Nesąmonių muziejus

Keliauju po pasaulį ir, kaip žinai, gero fotiko neturiu, tad arba šaudau vaizdus savo tranteliu, arba, dar blogiau – telefonu, kuris fotkintų gal ir neblogai, bet stiklelis, kuris dengia objektyvą, toks sudrožtas, jog iškreipia visą fotografijos vaizdą. However, kartais svarbiausia ne kokybė, o idėja. Dalinuos visokiais vėjais iš mano nokios.

Aną vasarą turėjau va tokią, nes šokau nuo scenos per Sūpynės. Iš pradžių mėlyną, paskui juodą, vėliau violetinę ir geltoną.

Čempionų pusryčiai. Taip atrodo mano eksbosės iš Vienos rytis davinys. (1 Meal‘as, suprask).

Kai man buvo metų nedaug, iš miško parsitempiau ~15cm dydžio eglutę ir pasodinau sode. Eglutė dabar ~5m.

Kučinskas albumo viršeliams keičia tik kostiumą. Mindaugo Maxima.

Per dvidešimtą bday draugai padovanojo prakartėlę. Tiesiog va taip. Kai įdedi bateriją, ji žybsi – mėlyna – raudona. Vartoju retokai.

Tokį paukštį sutikom civiliai bevaikštantį viename Austrijos kurortmiesčių.

Skelbimas prie Plėjaus: Liūdi moterys, ilgisi savo pamestų daiktų.

KIATT. Vaikų stovyklos menai.

Hod dog dešrelės Panevėžio ūkininkų turguje.

Panoramos velykiniai triušeliai.

Žavūs Gariūnų manekenai.

Kaip varške žiedais apsibrėbęs medis prie VėPėU barakų.

Paslikas Kursiokės katinas.

Padariau auskarus.

Pagaminau šeimai tuno salotas (savos kūrybos).

Parduodami batai.

Padariau vaflių. (įsivaizduoji, aš gaminu!)

Barakas ir kečiupas.

Naujametinė Trispalvė 2009-2010.

Čikitos prie VėPėU.

Rodyk draugams

Bezprijutnaja toska

If you love somebody and you wanna be with them then go get them. Deal with the mess later.

Taip taip, žinau, saldainiai. Bet va man tokia nuotaika. Be galo ilgu, gan tamsu ir nelabai linksma. It’s not so easy to get them. Po šimts. Klausau Kravitzo ir rymau. Niekis, čia taip tik laikinai.

Pasimelskim visi drauge už tai, kad penktadienį lėktuvai sėkmingai kiltų iš čia.

I fear the day Facebook decides to inform users of who has viewed their profile…and how many times.

Rodyk draugams

Almost 22

Žinai, ta knyga, kur klausau, tikrai labai smagi. Kartais pagaunu save einančią mieste ir besijuokiančią. Gal taip ir neturėtų būti, juk ji apie savižudybę. Nors iš tiesų, mano akimis, ji apie tai, kaip viskas paprasta ir mechaniška. O aktoriai, įgarsinę šį kūrinį, puikiai padirbėjo.

“People go on about places like Starbucks being unpersonal and all that, but what if that’s what you want? I’d be lost if people like that got their way and there was nothing unpersonal in the world. I like to know that there are big places without windows where no one gives a shit. You need confidence to go into small places with regular customers… I’m happiest in the Virgin Megastore and Borders and Starbucks and Pizza Express, where no one gives a shit and no one knows who you are. My mum & dad are always going on about how soulless those places are, and I’m like Der. That’s the point.”

***

Už pusantros valandos man 22. Visai negražus skaičius. Švenčiu palengva ateinantį gimtadienį klausydama pliuso, plepėdama su žmonėmis, valgydama Lion ir gerdama arbatą. Ekskliuzyviai, žinai.

O šiaip tai, skirtingai nei dauguma žmonių, gimtadienius aš mėgstu. Aš mėgstu dėmesį, dovanas, sveikinimus ir krykštavimą. Mėgstu švęsti ir visada švenčiu savo gimtadienį garsiai ir smagiai. Bene visi gimtadieniai – puikūs atsiminimai ir nuotykiai. Nemėgstu tik šampano pilstymo ant mano galvos. Tikiuos, išvysim šią nesubtilią tradiciją pagaliau. Man miela suvokti, kad dauguma žmonių, kurie bus pas mane šiemet, buvo ir tada, kai suėjo 16 ar 20. Aš myliu savo draugus. Man tik liūdna, kad dabar aš ne namie, bet, žinoma, viskas savu noru, dėl to purkštauti neturėčiau. Ir liūdna, kad pastaruoju metu jokio vaibo kažką rašyti.

Rodyk draugams

Paniurzgėjimai

Truputi irzli, truputi nesusipratus, šiek tiek trapped ir visai ne cheerful.

Ir dabar jau šviesesniais plaukai vėl. O šiaip tai šnipšto laikas tęsias. Mirkt mirkt ir dienos nebėr.

Tiesa, pastebėjau, kad žmonėms būna visuotinės fazės. Būna va, fazė, visi eina plaukų tvarkyt it susitarę; kitąsyk – visi vėluoja; šią savaitę dėstytojams fazė netaisyt mūsų darbų. Tiesiog va taip.

Man jau veik atostogos, tik kur jas dabar man dėt?

“Words do not express thoughts very well. They always become a little different immediately after they are expressed, a little distorted, a little foolish.”

H. Hesse

Vaaaa. Tiesa juk.

Man nuobodu. Veiksmo! Veiksmo!

Rodyk draugams

Pasakos ir fetišėliai

Nesakiau gal tau dar, bet šiuo metu aš taip pasinešus ant kaukių, kad ujuj. Ir ant Batmano. Ir ypač ant Catwoman. Iš vaikystės jie man – tobuli. Ir šiaip. Seksi seksi seksi. O Mr. Penguin - vienas baisiausių herojų ever. Atsimenu Batman’ą kaip vieną labiausiai exciting dalykų iš vaikystės.

Gaila, nerandu niekur pirkti gražios kaukės. Gal žinai, kur galėtų būti? Aš ieškau ne catwoman, paprasto kažko - parduotuvės prigrūstos Rudolfų ir Scary mūvio, o gražių kaukių nėra.

Beje, kalbant apie vaikystės herojus, matei Rammstein klipą Sonne? Būtinai pažiūrėk. Visada labiau mėgau pamotę nei Snieguolę, bet šis klipas - virš visko. Genijų darbas.



Rodyk draugams

Kasdienybės trupinukai

Jei esi HIMYM fanas, kaip aš, turbūt atkreipei dėmesį į jų labai taikliai ir gerai suformuluotą mintį apie žmonių antrininkus. Jei nežinai, trumpai paaiškinsiu – serialo herojai vis pamato kurio nors iš draugų antrininką gatvėje. Tas žmogus nebūtinai turi identiškai atrodyti, tačiau tam tikri bruožai turi būti velniškai panašūs. Turiu labai lakią fantaziją ir šiaip, gerai įsimenu veidus, pažįstu daug žmonių, todėl antrininkus (draugų, įžymių žmonių) matau nuolat. Kartais ant kitų žmonių matau, kaip kai kurie atrodys senatvėj. Nepatikėsi, bet šiandien susipažinau su kambodžiečio Diesel iš Bruno antrininku. Jis iš Tailando ir jo vardas Namnim (beveik Niam Niam). Jis, man atrodo, irgi nelabai į mergaites žiūri, visada maigo savo aifouną ir šiaip toks smagus smagus. Sunku nupasakot.

O kambarioko nauja mada – išeiti iš namų ir palikti degančią šviesą.

Aš tai vaikštau va mieste, skaitau visokius informacinius pranešimus, užsirašau ir namie pasižiūriu, ką reiškia. Šiandien guglinau va pvz. Katze gefunden. Sweet. Būti šalyje, kurios kalbos nesupranti – tarsi apgraibom vaikščioti prietemoje – lyg ir matos, be ne visai.

Dar vienas pastebėjimas – čia ant sniego pila ne smėlį ir ne druską, o žvyrą, todėl batai baltom dėmėm nenusėti, bet užtat padai pilni akmenukų, nes įsitaisiau tokius su kerzų tipo padu. Tiesa, dar man labai sunku lėtai judėti minioje, nes čia niekas neskuba, o aš skubu visada. Visi čia juda it sraigės, sakyčiau, gal net įkaušę sraigės, nes nuolat užgriūna koks praeivis nesusipratėlis. Jei čia taip, tai kaip tuomet Estijoj? (lievas bajeris, minia šėlsta, uuu).

Man liūdna nebeturėti šviesių plaukų, jie dar pasiplovė, tai tokie šviesiai rusvai žalsvi (neteisingai pageltusio medžio lapo spalvos), todėl ant dienų bus imamasi veiksmų. Norių naujų šmutkių visokių (vakar ieškojau, jau taip nieko nėr, nu jau taip nieko nėr), taturovkės ir linksmo Kalėdinio šėlsmo. SOON.

Šiandien antradienis, o antradieniai faini, nes išeina naujos Gossip Girl ir HIMYM serijos. Neriu į savo žemišką būvį, tschuss.

Rodyk draugams

Realybės show tęsiasi

Taigi, reality show tęsiasi. Kambariokas persikėlė į naują levelį – dabar mėto picas ant žemės ir įsigudrino valgyti mano maistą. O tai, kaip žinia, vienas baisiausių nusikaltimų, kokį galima sugalvoti prieš mane. Nepagalvok, kad aš kokia bjaurastė, kuri gaili artimam savo kiekvieno kąsnio. Ne, toli gražu, su visais buvusiais kambariokais (o jų gyvenime jau buvo nemažai) be jokių parkių dalindavomės maistą, bet dabar, kai laikausi dietos ir skaičiuoju kiekvieną kąsnį, niekas labiau nesuerzina nei to, ką buvau susiskaičiavusi valgyti, nebuvimas. Juo labiau, šiuo metu dar ir labai taupau, nes noriu bent kažką parvežti chebrytei Lietuvoje Kalėdoms. O be to, jis man anei joks draugelis! Jis, netgi sakyčiau, antidraugelis. Kadangi geria kasdien, tai net šnekėt su juo labai nemalonu, nes tvoskia kvapas kaip iš neprabangios aludės stoties rajone. Nepamirškime ir to fakto, kad jis jaučia nenumaldomą poreikį šnekėtis su žmonėm priėjęs prie jų kaip įmanoma arčiau. Iš tiesų, visi mano pokalbiai taip ir atrodo – jis artėja, aš tolėju. Non stop. Aš, žinoma, jau net nebekalbu apie tai, kad einu iš paskos ir išjunginėju visus įmanomus elektros prietaisus, prieš miegą dar papildomai apeinu visus namus, nes čia su juo tai nežinosi. Man labai labai labai baisu, kad jis gyvens tris dienas vienas po mano išvažiavimo, nes jau piešiu mintyse visus baisiausius įmanomus variantus. Išvažiuojant reikės gal suslėpt viską, nežinau. Aj, tiesa, dabar jis man kasdien sako “What’s up, DUDE”. DUDE, ane.

(Kambariokas nusprendė išnešti butelius – aš nuoširdžiai sunerimusi, kas blogo gali nutikti šioje situacijoje.)

O aš tai va, džiaugiuos paskutinėm 21-erių metų mergaitės dienom ir organizuoju gimtadienio vakarėlį. Vyyy. Kažkaip jau laukiu, kada namo, nes čia toks durnas laikas dabar – prieš atostogas visi lazy, o kadangi vokiečiai nepratę prie tiek daug sniego, tai kas antras panikoj ir nedarbingumo būsenoj.

Rodyk draugams

Apie reality, kraujinį steiką ir tai, kaip greitai bėga laikas

“…Belieka sutikti, kad gyventi sunku ir su vyrais ir be jų. O metams bėgant paaiškėja, kad gyventi sunku ir su vyrais, ir be jų. O metams bėgant paaiškėja, kad laimės neatneša joks vyras.Gali atnešti galvos svaigulį ir norą vėl laikytis dietos, gali užtaisyti naują vaiką ir taip toliau, bet laimę?.. Tai tik moteriškos brandos padarinys. Ir laimingas gyvenimas sykiu priklauso nuo išlaikomos distancijos: ten tavo, o čia – mano. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti. Nes daugumos vyrų geriau visą gyvenimą ilgėtis nei turėti vien sau.“

“Kai filme herojė, skambant ištęstai muzikai gurkšnoja vyną ir žiūri į lango stiklu riedančius lietaus lašus, ir kamera lėtai apsisuka aplink, tuoj pat parodydama tą, apie kurį ji svajoja, tokį pat liūdną – žinoma, žavu, bet tai visai kas kita, nei pasiilgimas, kurį patiri realiai, nes nuo išgerto vyno apsisnargliuoja nosis, ir visai neaišku, ką veikia tas kitas, gal ramiausiai išgyvena santykių su žmona renesansą ar sako “zuiki“ visiškai svetimai blondinei, nes dabar pajuto išdavikiško dulkinimosi skonį ir bando atsigriebti už visus ištikimus metus – o tai įsivaizdavus nosis apsisnargliuoja dar labiau.“

“Vyras, vieną kartą išėjęs, išeis dar nesyk – nes dar nesyk sugrįš.“

“Apie futbolą: kai Rokas buvo mažas, jį draugai kviesdavo žaisti futbolą, bet jis neidavo, nes norėdavo, kad jį įkalbinėtų, todėl jį įkalbinėdavo – bet kuo labiau stengdavosi, tuo labiau jis užsispirdavo neiti, ir galiausiai likdavo namie prie lango ir verkdavo žiūrėdamas, kaip kiti žaidžia be jo. Nes jam niekada nereikia to, ką gali gauti.“

“Tik neatsakyta meilė gyvena, tačiau joje visada slypi suicidinė tendencija.“

U. Barauskaitė “Dešimt“

Taip yra, supranti.

Buvau šiandien dinner party, kai atsisveikinėjau su šeimininkais, kambariokas jau miksavo martini su grapa ir teigė, jog skonis kaip jagerio. O aš šiandien net pagaminau tinginį visiems ir pirmą kartą gyvenime valgiau steiką su krauju. Sorry, draugai, aš lieku prie miusli, apelsinų ir jogurto - ne man tokie delikatesai. Ryt galėčiau eiti į kalėdinį turgelį, bet man šalta, todėl eisiu, kai jau tikrai reikės. Šiandien skambinau į Lietuvą, pašnekovai rėkė, kad žiauriai laukia, kada grįšiu. Kai kas jau dienas skaičiuoja. Gera dėl to nesvietiškai. Negaliu patikėti, jog liko mažiau nei pora savaičių. Tai tiek naujienų iš mūsų fronto.

Rodyk draugams

Realybės show ‘Kambariokas’

Tiesa, iki išvažiavimo Kalėdoms turiu naują kambarioką. Jis - kanadietis kelionių gidas. Jam 28m., ką jis veikia čia, Berlyne, nežinau, nesigilinau, o savo kambarį jam perleido mano pastovusis kambariokas, kuris iškeliavo savais reikalais.

Kol kas mano naujasis Advento Draugas :

-vaikšto po namus su batais ir striuke. Batais, be abejo, neša gan didelį kiekį sniego ir purvo į namus;

-visus vadina brother (“Hey, keep in touch, brother“; “Hey, brother, can you give me that paper?“ ir t.t. ir pan.);

-po visko, ką pasakau, sako sweet, nice arba cool. Kai pasakiau, kad pjovė veidą, sakė, cool;

-du kartus paliko įjungtą elektrinę viryklę;

-pridegino juodai puodą, plovė, išplaut nepasisekė;

-vis nusispjauna į kriauklę ir palieką tai, apie ką išsamiau kalbėti nenoriu;

-plovė rūbus, kažkokiu būdu išplovė ir mano apatinius, kurie iš rožinių tapo brūdnai žydri;

-ką tik grįžo namo su moterim, virė kalėdinį vyną, sudaužė butelį, ištaškė po visą virtuvę, valė, išvalyt nelabai pavyko, namai kvepia alkoholyste, kojos limpa. Išviręs, žinoma, sėkmingai paliko įjungtą viryklę;

-anądien, kai paprašiau paskaityti tekstą, kurį parašiau anglų kalba ir pasakyti, ar normaliai skamba, neišėjo iš mano kambario daugiau nei valandą, kol garsiai nepareiškiau, kad jau tikrai noriu miegot;

-parodžiau, kur mes metam popierių, kur – visa kita. Jam nepavyko. Parodžiau antrą kartą. Šįryt popieriaus dėžėj sau gulėjo šviežiai įmesti pistacijų lukštai;

-nuolat geria. Geria geria geria. Non stop. Vyną, alų, vyną, alų. Kai pasigeria, žvilgsnis pasidaro panašus į stirninų, kuriuos matėm anąsyk zooparke.

Beje, aš pati, kaip žinai, nesu pedantė, bet! Yra ribos! Kol kas aš juokiuos. Tikiuosi, kad jam nepavyks išvest manęs iš kantrybės.

Rodyk draugams

Gyvenimas - nesibaigiantis serialas

O šiandien buvo įdomi diena. Ryte nuėjau pas daktarus ir netikėtai apturėjau mini operaciją be nuskausminamųjų. Neneigsiu, sėdėjau amo netekusi gerą pusdienį. Skauda, taip, labai skauda, viskas, žinoma, vardan gero, bet! Pasijutau kaip kokiam grožio peily, kur veidus pjausto kaip niekur nieko be jokių parkių.

O vėliau aplankė tokios naujienos, dėl kurių apsiblioviau kaip mažas vaikas ir visą dieną nenustoju ašarot, kai pagalvoju apie tai, kaip kai kas šiame pasaulyje pasikeis. Tos ašaros - nei liūdesio nei džiaugsmo, o, greičiausiai, jaudulio išraiška.

Dabar – penktadienis namie su The Libertines, internetiniais pokalbiai su žmonėmis bei Inez van Lamsweerde and Vinoodh Matadin nuotraukų vartymu.

Šiandien buvo graži diena, indeed.

“It’s no good pretending that any relationship has a future if your record collections disagree violently or if your favorite films wouldn’t even speak to each other if they met at a party.”

N. Hornby

Joa? Aš sakau, kad taip.

Rodyk draugams

O kas mums, jauniems

Kartais galvoju, kodėl viskas yra taip, kaip yra. Karmos, likimai, pranašai, velniai ir fėjos? Nežinau. Po šimts. Vis dar sakau sau – gal aš tik tampau likimą tarsi liūtą už ūsų pasiduodama savo kaprizams ir neapgalvotom užgaidom? Gal derėtų džiaugtis ir pilnom saujom imti tai, ką jis man siūlo per daug nesispyriojant? Aš išlepinta sėkmės, sako skaičiai. Todėl negaliu, negaliu kitaip.

Jei vogt – tai milijoną, jei mylėt – tai tik karalių.

O kas mums, jaunoms, klykėm tada. Tokių jaunų, klykiančių, vis mažiau. Aš – dar vis. Laimei. Dar noriu tikėti pasakom, o ne pusėtina laime.
http://www.youtube.com/watch?v=tXu51Sfk2hc

Rodyk draugams

Čiuju žiemužė

Žinai, kokia palaima būti tuo pirmuoju paklydėliu, kuris mina ką tik nukritusį sniegą? Pas mus pirmą kartą prisnigo ir kaip tik šiąnakt klampojau namų link. Branderburger Tor, Unter der Linde ir visos išpuoštos gatvės taip gražiai atrodo sningant. Pakeleiviai užsimanė pasiskolinti balionėlį nuo vartų, kaipmat prisistatė apsauga su automatais, bet atsisveikino tai su šypsena – mes tik balionėlio norėjom, vartus paliksim.

Šiandien pagaliau pamačiau Modeselektorius. Šiandien padėjau keliems žmonėms. Šiandien susibendravau su keliais. Šiandien pradėjo taisytis sveikata. Šiandien prisnigo. Šiandien aš laiminga.

Jei šukės tikrai laimę neša, tai kažkiek simboliška, jog ką tik papyliau vaistų buteliuką. Gal dabar tikrai tik gerės viskas?

Klausau audiobook Nick Hornby „A Long Way Down“. Kokia gera šyza!

“The trouble with my generation is that we all think we’re fucking geniuses. Making something isn’t good enough for us, and neither is selling something, or teaching something, or even just doing something; we have to be something.”

Rodyk draugams

Dienos citata

Moteris kaip sausainis, laužosi kol nesudrėksta.

Pasakė šiandien vienas seksi berniukas. Na, pabūkim šiandien neliteratūriški.

O žinai, kai kam horny, nasty ir kinky – mėgstamiausi žodžiai pasaulyje. Žemuogių pievelė, vaje vaje.
http://www.youtube.com/watch?v=kV_u8yQvQEg

Rodyk draugams