BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Slaptaėdos (2)

Kadaise rašiau, kas yra Slaptaėda. Prireikė daugiau nei metų, kad suvokčiau, jog vis dėl to egzistuoja ne vienas, o du Slaptaėdų porūšiai. Tas, kurį jau esu aprašiusi (kur slapta vis kabina kambarioko medų po šaukštą, tikėdamasis, kad liks nepastebėtas), galėtų būti vadinamas Slaptaėda Pasivijus ((kirtis ant antro skiemens),nes yra pasyvus – maisto neperka, o ir pamažu vagia jį tik namų zonoje, niekur neina).

Tas, apie kurį kalbėsiu šiandien galėtų būti vadinamas Slaptaėda Aktivijus. Priešingai nei Slaptaėda Pasivijus, šis yra aktyvus, nes slaptąjį ėdimą jis vykdo dažniausiai ne namuose, arba bent jau turi iš jų išlysti, kad to maisto įsigytų. Paklausite, kodėl jis Slaptaėda? Ogi todėl, kad jam gėda dėl maisto, kurį kartais ėda ir gėdingojo maisto valgymo ceremoniją jis siekia nuslėpti. Dažniausiai į misiją jis išsiruošia vienas (kartais, bet tik kartais, su draugais anoniminiais Slaptaėdom) ir jai pasirenka kuo mažiau pavojingą laiką (pvz. prieš pietus, kai visi dar ofisuose, arba po pietų, kai visi jau sotūs, ir, žinoma, dažniausiai – naktį). Slaptaėda kruopščiai atrsirenka, kur vykdyti nusikaltimą. Patyręs Slaptaėda Aktivijus niekada neis į Gedimino prospekto Makdonaldą, arba į Tauro Kalno kebabinę. Jokiu būdu. Nuodėmei jis rinksis Hezburgerį, esantį Žemuosiuos Paneriuos arba ant Molėtų plento, jei Makdonaldą – tai tik Žirmūnų, jei kebabinę – tai tik Ukmergės g., ir t.t. ir pan.

Slaptaėda į namus užsisako retai, nes laukimas – jo didžiausias priešas.

Daugiausia Slaptaėdai Aktivijus apmaudo kelia gan siauras greitojo maisto pasirinkimas Lietuvoje.

Mėgstamiausia daržovė, kai Slaptaėda apsimetinėja - salieras. Iš tikro - svogūnų žiedai tešloje.

Mėgstamiausias desertas, kai Slaptaėda apsimetinėja - keptas obuolys. Iš tikro - didelis Mako ledų kokteilis.

Mėgstamiausias gėrimas, kai Slaptaėda apsimetinėja - negazuotas vanduo. Iš tikro - didelis kolos, na, arba Mako ledų kokteilis (didelis).

Mėgstamiausias ingridientas – padažas.

Slaptaėda Aktivijus, būdamas draugų būry visuomet užsisakinės sveiką maistą, į fesibuką kels forskverus apie apsilankymą sporto klube, postringaus apie naudingąsias kalorijas ir, net nuėjęs su kompanija į greito maisto irštvą, išliks orus ir užsisakys tik kavos. Su liesu pienu.

Kokius kriterijus turi atitikti, kad galėtum vadint save Slaptaėda Aktivijus? Turi labai gerai išmanyti greitųjų restoranų meniu, darbo laikus, lokacijas ir kitas vingrybes; apie šį išmanymą privalai labai slėpti; išsiruošęs į misiją turi būti nepastebimas (rekomenduojami tamsūs akiniai nuo saulės, juodas gobtuvas, etc.) ir vikrus. Jei tau ėdant maistą iš Slaptaėdos Aktivijus meniu nėra bent truputį gėda, kad tu jį ėdi, slaptaėda vadintis negali.

Dažnai Slaptaėdos Aktivijus išsivysto iš Slaptaėdų Pasivijus.

Rodyk draugams

Apie keliones, instagramą, visažinius šaunuolius pokštautojus ir delfi komentatorius

Prašau, rimtai man pasakykit, ar daug pažįstat žmonių, kurie gerai gyvena/yra laimingi/jiems sekasi dėl to, kad moka pakentėt? Aš tai ne. Nes tie, kur dažnai sako „aj, pakentėsiu“, dažniausiai ir lieka vis pakentėt, nu daaar biškį, ir dar biškį, ir dar truputį. Ir taip visada. Ačiū visiems už patarimus pakentėt man nepatinkančioj situacijos, bet gal aš pati nuspręsiu, kiek geležinė ta mano kantrybė.

Pastaruoju metu mane persekioja visokie keptain obvijausai. Iš tiesų, net nežinau, kaip tiksliai apibrėžt šį žmonių tipažą, nes jie svaidosi ne tik visažiniškais komentarais, bet ir trečios nokijos senumo juokais, kuriuos išgirdus nejučiom pradedi mintyse piešti sūrelio su aguonom pakuotės išvaizdos kiautą, kuriame jie gyvena ir šlamščia tarybines dešreles užsigerdami diušes.

Aš apie tuos, kurie baliaus metu žaismingai lepteli: „O žinot, kaip rusai sako – pivo bez vodki – dengi na veter“. (Ne, nebuvom girdėję. Ačiū, kad papasakojot.)

Ir tuos, kurie, su tavim kur nors važiuodami nesusituri nepranešę, kad ne visi greičio matuokliai įjungti.

Ir dar tuos, kurie išgirdę, kad apsirgai, būtinai primena, kad gertum daug arbatų.

(Apie apsauginius, kurie merginoms sako „Kažką pametei. <pauzė> Ogi šypsenėlę.“, verčiau nepradėsiu, nes mano nervai ne ant tiek stiprūs.)

Visada labai patinka, kai man praneša, jog „Muša – vadinasi myli.“, į čeburekus dedama kačiukų mėsa, kai žmonės pasako, kad bijo kažką gerti, nes ten „gali būti prisisiota“.

Jie visada visada, būtinai, neišvengiamai, išvydę kokius baltus miltelius (cukrų, krakmolą, druską, skalbimo miltelius) pajuokaus, kad ten koksas.

O ar tikrai manot, kad jei esat užsieny atostogų ir kas penkias minutes uploadinat instagramo fotkes iš įvykio vietos (kažkodėl, man atrodo, kad dar ir straglinat ieškodami wi-fi), sukeliat įspūdį, jog esat žiauriai atsipūtę, laimingi ir kūl? Esu sutikus nemažai tokių atostogautojų ir šiaip gyventojų, kurie šiaip sėdi susiraukę, bet vis nusišypso. Instagramui.

**************

Delfi komentarų akiplėšiškumo viršus: Kai prie straispnio apie Mūzos Rubackytės vestuves su kiek vyresniu užsieniečiu rašo „kekšė barakuda“, „keičia vyrus kaip pirštines“, „apvogs jį ir pabėgs“. (straipsnis gan senas, bet vis pamiršdavau paminėt). Nėra to dar sukurta, ko lietuvis nepasmerks.

Apie išvykas į sodus ir kaimus: „Vykti kažkur į sodus yra visiška nesąmonė, kai 21 amžiuje yra išrastas miestas ir viską galima veikti jame.“

Pažįstamas eina į giminės balių:

-Tai kelintas bobutės gimtadienis?

-Paskutinis.

Rodyk draugams

Pavasario pradžios mišrainė

Per pastaruosius dvejus metus tyčia netyčia vartydama lietuviškus žurnalus išlavinau akį – 9/10 kartų pataikau atspėti, kai fotosesiją būna pastailinusi A. Jablonskytė. Sako, jei gali nedainuoti, šiukštu nedainuok. Jei gali nestailinti, tai nestailink. Nes tikrai nereikėtų. Nors, gal surinkti visa, kas blogiausia ir sukrauti ant žmogaus sukuriant 1992m. „Žavūs ir drąsūs“ atmosferą – irgi talentas?

Tęsiant klausimų, į kuriuos, kaži ar kas kada atsakys, bet kaži, ar man vienai jie kylą, galima paminėti IKEA. Kiek iš mūsų jau pirko ledų už litą arba du? Kiek iš mūsų pasimetė, nežinodami, kaip elgtis, kai tai darė pirmą kartą?

Ir kur iš parduotuvių dingo dribsniai-pagalvėlės su kokiu nors įdaru?

Kodėl žmonės nebenaudoja žodžių „pinigai“ arba „litai“? Kodėl juos išstūmė tokios alternatyvos kaip „pinigėliai“, „pinigiukai“, „lietuviški pinigai“, etc.? Per šiurkštu?

Mėnesio įžanga į diskusija: „Kalbant apie papūgas…“

Mėnesio pergertitas: Kai sakai „Caribou“, o girdisi „Skyrybų“.

O jūs dar turite dėstytojų, kurie sako „Aš emailu labai retai naudojuosi.“, arba „Aš tuo emailu, kuris pateiktas universiteto puslapyje, nesinaudoju“? Vardan d.tėvo ir sūnaus ir dvasios. Norint pakeliauti laiku, nebūtina vykti į Grūto parką, pelėsiais ir kerpėm apaugę štai pastatai ir jų sergėtojai pačiam Vilniaus centre.

Sezono atradimas – IPA alus. Vilniuje kol kas aptiktas tik Bix, bet jei kas žinot, kur dar kitur pilsto – netylėkit. Nepatinka beveik niekam, bet jei jau kam patinka, tai patinka labai.

Jau ne vienerius metus nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį kitiems žmonėms, juos išvydę ištarti „Atrodai pavargęs/usi“. Iš patirties sakau, kad dažniausiai šių žodžių adresatas kaip tyčia pavargęs nesijaučia. Jaučiasi žvalus ir dailus. Kur veda šis pastebėjimas? Man atrodo, ten pat, kaip ir komplimentai „Esi simpatiška“, „Esi įdomių veido bruožų“, „Nesi baisi.“

Ar žinojote, kad vaikas iš Kinder reklamos yra Chriso Traegerio vaikas?

Susumuojant lietuviško identiteto paieškas: duona, druska ir raudoni vakarai. Verkiu ir kaifuoju.

Kaip gera, kai spigina saulė ir ilgėja dienos. Nokstu kaip tas ananasas. Įtampa atslūgsta.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

Rodyk draugams