BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie dešimtmetį, vidinius demonus, ketvirtadienius, performansų galią, skaitymą tarp eilučių ir tai, kaip nuo savęs nepabėgsi

Jeigu ką, liepos 26 dieną blogui sukako DEŠIMT metų. Mano šešiolikmetės „Prozako kartos“ inspiruotos suicidinės giesmės, Nirvanai grojant fone, išsivystė į ne ką brandesnius kliedesius, bet nuo savęs, žmogau, nepabėgsi. Šiaip faina. 472 paskelbti įrašai. Nes aš negaliu nedainuot.


Minėti, kad nuotykiai mus ištinka vos iškėlus koją iš namų, ko gero, nebereikia, tad galim iš karto eiti prie jau tradicinės ir nuoseklios tų nesveikų nuotykių apžvalgos, arba to, kas kai kam atrodo kaip didelis bardakas, bet jie vis tiek skaito ir juokiasi, būna, dar ir save atpažįsta.

Ketvirtadienis (praeitas) šiaip buvo stipri diena, nes daug visko įvyko. Rytas prasidėjo kelione į Kirtimus (nes remontuot mašinos), kur navigacija man rodė štai ką.

Taip, Čigonų gatvė, pasirodo, egzistuoja. Ne Romų, o Čigonų. O mano mielas, šventas taktiškume. Paskui sekė kelionė į kavinę „Širdelė“ (cepelinai su varške – skanūs, su mėsa – ne). Išvažiuodama dar mačiau kavinę „Iliuzija“, bet negalima vairuojant fotkint, todėl foto nebus.

Vakare mes nusprendėm, kad reikia pasikultūrinti, todėl iš kažkur nukritęs renginys EXSPRESSIO, kuriame pagal programą „Paviljone“ smuiku turėjo griežti Martynas Švėgžda Von Bekkeris, o graffiti atlikėjas Andres Bursianto iš Indonezijos – atlikinėti gyvą piešimo performansą, pasirodė kaip tik.

Ir išties. Buvo kažkas NEPAKARTOJAMO. Įkvėpta dar vietoj parašiau trumpą nei tai esė, nei tai haiku, nei tai sonetą apie renginį:

„Durys girgžda. Kažkas švilpia. Acetonas in the air tonight. Kūrinys vadinasi „Damų šokis“, arba „Fėjų šokis“, arba „Panelių šokis“, arba „Troliai“.

Vynas – 25eu. Alaus normalaus – nėra. Ventiliacijos – nėra. Užkandžių – nėra. Šviesos wc – nėra. Servetėlių – nėra.“

Mes tiek juokėmės, kad dabar man atrodo, jog sukišti šimtą žmonių į nevėdinamą patalpą, kur vartojamas alkoholis ir yra baisiai karšta, groti smuiku ir purkšti dažus uždarius visas duris IR BUVO TOKS pirminis UŽMANYMAS. APKVAITOM. Tikrai. Nes sveiku protu po to į Čili picą tikrai nebūtumėm ėję valgyt. Ir visi kiti čiudai sveiku protu vadovaujantis nebūtų atsitikę, bet gerai, kad atsitiko, nes kaip linksma, tai aš negaliu.

Apie skonius:

-Čia saldu ar sūru?

-NE.

Apie reikalų paspartinimą:

A:-Jinai vis nepagimdo.

B:-Tai tegu ant kamuolio pasėdi.

A:-Kokio?

B:-DIDELIO.

Apie šventes:

Apie skaitymą tarp eilučių:

„Bendradarbė šiandien parodė gabalą „I Hope You Die“. Ir sako „Ne, ne, ne, nesuprask neteisingai!“ “

Apie būsenas:

„Jaučiuosi kaip jauna šeima vieno kambario bute.“

Apie stiprios fiksacijos laką:

„Tu ką tik savo ranka užstrigai mano plaukuose.“

Apie kerštą:

„Sėdėjau po Kalėdinėm lemputėm. Žinai, aš – zjbs dovana, jei ko nors nekenti.“

TOP festivaliai šią vasarą (must go, atsakau (čia be jau nušurmuliavusio Jonka Inside): 1) DiarheaFest2015; 2) NEPASTOK` 2015 (Festivalio šūkis „Gandrai, go away“); 3) SKARDIS 2015 (bus ir 2016, ir 2017, ir visi kiti)

Apie užvadinimus:

„Oi, tas kambariokas tai toks žiaurus buvo. Kličkė – PELĖSIS.“

Apie deimantus pelenuos:

Apie brandą:

„Mums dar ne tiek metų, kad rezervuotumėm staliuką.“

Festivalyje „Skardis 2015“ nugirstas pokalbis:

A: - Tai rūkyt pradėjai?

B: - Ir rūkyt pradėjau, ir kiti sprendimai.

Beje: Man atrodo, su žmogumi su pasimėgavimu dalintis salierą turėtų būti paskelbta nauju ritualu, įšventinančiu tvirtą, pagarbų santykį.

Apie tai, kas tavo draugai:

„Dėl to, kad tu su manim atėjai, tai ten visiems pa defaultu aišku buvo, kad bus blogai.“

Situacija „When you really hate that bitch“:

A: - Ragana. Šambala. Čakrų valymas.

B: - Tuščia atrodo. Guli kaip pėdas. Tokio chujovo papuvusio, pabuvusio šieno pėdas. Toli iki kuliamos kultūros. Žinai, vienas žodis viską susumuoja. HUMANA.

Apie atsakomybes:

Apie skirtingus pasaulius:

„Žinai, kaip būna, kai žmonės pasakoja „Va, čia kažkada buvau feste, prisigėriau, VAU buvo.“ Tai aš esu išversta versija. Maždaug. „Va, čia vieną kartą grįžau, išsiviriau sriubos ir nuėjau miegot blaivas. VIENĄ KARTĄ.“

Apie veiksmų eigą:

„Aš atsikeliu. Žiaaaaauriai greitai nusirengiu. Oi, nusiprausiu.“

Kai pirmadienį nakties epogėjuje įsiveli į patarimų laidelę „Kaip padegt mašiną“, tai žinok, kad jei jau taip prasideda savaitė, tai velniai težino, ką atneš jos galas.

O dabar truputį lyriškiau.

Buvo toks etapas, kuomet niekas manęs nebežavėjo. Ir atrodė, kad viskas. Visi virpėjimai, visi gaivaus oro gūsiai, viskas, kas netikėta, prapuolė kažkur be kelio atgal. O štai dabar. Vėl. Taip stipriai, taip išlauktai, taip laiku. Tas žavėjimasis, tas nepaliaujamas gebėjimas vėl ir vėl susižavėti, tas grožis ir yra tai, dėl ko mes gyvenam, mielieji. Ta muzika. Viešpatie, kiek muzikos. Visos knygos. Visa lyrika. Kur visa tai buvo šitiek laiko?

„Temptation greets you like your naughty mate,
One that made you steal and set things on fire,
But one you haven’t seen of late.“

“Norisi turėt žmogų, kuriam tiesiog gražius dalykus gali kalbėti. Bet neduok dieve kažkas išeis.”

„Cause the sweetest kiss I ever got is the one I‘ve never tasted.“
“Cause the smell of her perfume echos in my head still.”

Ir vėl aš jau niekada nebemiegu.

Ačiū jums, aukštesniosios jėgos, kad trečiadienį išgyvenom ramiai. O dabar susitiksim Yagoj. Man neįprasta, bet kažkaip jau seniai labai traukė pamėgint nukeliaut.

Ramybės.

Rodyk draugams

Apie paplūdimius, baseinus, nuogalius, tradicijas, būsenas, muziką lydimuisi, Jūratės akmenėlius ir Sweet’į iš “Delfinų”

Įspėjimas: šiame įraše bus nemažai nuorodų į fantastiškus muzikinius kūrinius.

Ši vasara vos tik persirito į antrą pusę, bet dar nė neprasidėjus liepai galėjau sakyti, kad tai yra geriausia mano gyvenimo vasara. Koks gražus yra gyvenimas. Kartais net trūksta žodžių apsakyti. Kaip gera užaugt ir gyvent iš tikro, o ne tik svajot, kad gyveni. Paklausykit šitą, jei dar abejojat. Atverkit plačiai langus, užsimerkit ir klausykit. Kuždėkitės. Glamonėkitės. Lydykitės. (Dar lyricsus pataršykit, nugaros šiurpais nueis).

Apie baseiną: gal ir nieko, bet visi laukė truputį linksmesnės muzikos, bet matyt grojikams norėjosi visą sekmadieninį skausmą išliet, tai ir liejo. Aš suprantu, kad gal policija liepė pritildyt, bet kam tiek liūdesio? Net petukų neišėjo pajudint nė trupučio, braukiant dulkes nuo paviršių.

Aš kartais paskubomis prisirašau visokių priminimų, o paskui žiūriu į juos buku žvilgsniu, mėgindama iššifruoti, bet būna beviltiška. Pvz. dabar: „Dolls!!!“ ir „Nebus 30“. Vaizduote, įsijunk, gal pavyks.

Apie pageidavimus:

Beje, ar man vienai atrodo, ar tikrai žmonės, prieš leisdami jums užsisakyti patiekalą, turėtų privalėti pranešti, kad į jį dedama kalendros? Jau porąsyk patyriau tokį skonio receptorių šoką, kad dabar apie kalendrą klausiu net ir užsisakydama ledus, nes maža ką. Po tų dviejų nelaimingų kartų vis dar aplanko košmarai.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?

-Gal geriau šūduose išsivartom?

Apie draugus, kurių nebesuprantam:

Apie aksesuarų dizainą:

„Čia pas tave papuošalas, ar akreditacija?“

Apie trečiadienius:

Apie paplūdimio nuogalius:

O kai nusprendi išsiburti (nes kartais būna, kad nusprendi išsiburti), čiumpi porą Fortune Cookies (dar galvoji sau, kad blemba, o jei kas ne taip bus parašyta), eini į kasą ir tau jų neparduoda, nes, pasirodo „tokios prekės sistemoje nėra, negalim parduot“, tai čia kaip priimti šitą ženklą?

Apie gylius:

„Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“

Apie spartą:

Apie senmerges:

-Ji perka akmenis? Jūratės akmenėlius?

-Jo jo, ir VERIA.

Apie tai, ką įsirašyti į CV:

Apie tai, kaip nereikia nurašyt draugų:

Apie būsenas:

„Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“

„Gėrimai, žmonės, barai, eilėraščiai.“

Apie tikslus:

„Aš noriu būti pirmasis žmogus pasaulyje, gvenantis iš kazino.“

Apie pastangas:

Vasara yra toks metas, kai būna, jog septynias dienas iš eilės negauni nė vieno emailo.

Apie tradicinį maistą:

-Kebabai kilo iš Panevėžio.

-O tai pala, ne iš Turkijos?

Apie techniką:

Apie bendrabučio artumas:

-There were three of us living in one tiny room.

-Oh, so you were CLOSE.

Apie tradicijas:

„Kai pasigeriu, skambinu buvusiems bernams ir sveikinu su Užgavėnėm.“

Apie koncentraciją:

-Tau nešalta nuogom kojom?

-Oi, man dantį skaudą, tai aš kitur susitelkus.

Apie kultūrinius skirtumus:

„In France, I think, if you don‘t drink in the presence of the children, they take kids away.“

Apie praeities Lietuvos žvaigždes:

„O kur dabar Sweet‘is iš „Delfinų“?“

Apie lyrinius nukrypimus:

„Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Apie planus:

Apie planus 2:

Apie skaičius:

-Jam buvo keturiasdešimt.

-Metų ar temperatūros?

Apie vasaros naktis:

„Danguj tokios nesąmonės skraido, kad jūs neįsivaizduojat.“

Apie priežastis:

Apie šiuolaikinę mediciną:

„Geriu geruosius virusus.“

Apie tai, kaip veikia hashtagai:

Apie skonių gausą:

„Nuvarau į Maką apsirūkęs, tai imu visų padažų, nes gi nežinau, kaip akimirką jausiuos.“

Apie tą patį:

-Daug gandžos rūkei?

-What? Labai daug ančių?

Apie alternatyvius svaiginimosi būdus:

„Privalgiau serbentų prarūgusių. Taškė kaip nuo acetono. Pareiškimą rašysiuos.“

Jei jums liūdna, siunčiu muzikinį kūrinį. Įsiklausykit į lyricsus ir mėginkit pakartot.

Na ir dar vasaros pasilydimų ir paklydimų, nes why not.

Nadastrom - Fallen Down
Jay Jay Johanson - Moonshine (Joakim Absolut Remix)
Howling - Signs (Rodhad Remix)
Caribou - Your Love Will Set You Free (Carl Craig’s C2 U Free Remix)
Nadatrom - Somebody
Damian Lazarus - The Ancient Moons (Carl Craig Remix)
Paul Simon - Diamonds of the Soles of Her Shoes (Ame Private Edit)
Red Axes - Kicks Out of You (Feat Abrao)
Voodoo Whiskey - Suck My Sausage

DJ Qu - SS1
Beacon - Fault Lines (Dauwd Remix)
Royksopp - Sordid Affair (Maceo Plex Remix)
Floorplan - Ritual
Mr.G - Crab Jerk
Paul McCartney & Wings - Let ‘Em In
Kwamie Liv - Comin Thru
C.A.R. - Angelina (Manfredas Remix)
Tricky - Time to Dance (Maya Jane Coles Mix)
Maxxi Soundsystem - Regrets We Have No Use For feat. Name One (Matthew Herbert Remix)

(Blemba, iš viso, kaip gerai yra Nadastrom, Pillow Talk ir Joakim šį sezoną, tirpinėju).

Rodyk draugams

Apie trečiadienius, pirmadienius, delfinus, jaunystės eliksyrus, nelaimingus žmones laimingam mieste, likimą ir lakimą

Dovanokit, visko tiek daug gyvenime, kad ir įrašas bus ilgas, ir daug bardako (sąmonės srautas kaip pas Škėmą Drobulėj). Nebespėju apdoroti informacijos.

Kai gyveni Šeškinėje, kur kai kuriems jos gyventojams visas gyvenimas – amžinas vakarėlis (tik nelabai socialus, nelabai estetiškas ir nelabai viliojantis būti atkartotas), o tu į miestą išlendi, geriausiu atveju, tik savaitgalį (bet kartais ir ne), išties gali susidaryti įspūdį, kad niekas šitam Vilniuje nesilinksmina ir nieks čia nevyksta.

Kai atsikraustau į centrą, o dar ir būna vasara, supranti, kad linksminasi visi, ir linksminasi nuolat. Pirmadienio naktį šokiai – why not, gi vasara. O dar taip gražiai groja.

Kai kuriems žmonėms nuotykiai gyvenime – sunkiai pasiekiamas, išsvajotas troškimas. Tuo tarpu mums dažniausiai nereikia daryti nieko. Nič nieko. Kartais užtenka tiesiog sėdėti, plasnot blakstienom ir tie nuotykiai nukrenta tiesiai prieš nosį, tik susirink. Na ir susirenkam, nes why not. (IS THIS REAL LIFE?)

(Šį sezoną dažnai jaučiuosi kaip Jim Carrey filme „Yes Man“.)

(Būna, kai po savaitgalio tave ramina sinchroniškai besisukanti skalbimo mašina).

Apie susitikimą su Ice T:

„O pardavei Ice-T ice tea?“

Apie vaizduotę:

„O kai vieną vakarą mes žaidėm pirtį…“

Apie išradingumą, renkantis vardus:

Apie muziką:

„Didžioji visatos dalis nežino, kaip gerai yra Ace of Base. Ir tai yra jų praradimas.“

Apie burtus:

Apie nuotolius:

„Jei jau eini į Loftą, tai dar ir nuskrisk kur nors prie to pačio, nes vis tiek oro uostas šalia.“

Apie eklektiką:

Apie vyrus:

„Su tais bernais tai man amžinas „Seksas ir miestas“. Amžina analizė.“

Labai senas, be reikalo pamirštas kultinis žodžių junginys (nežinau, kieno copyright):

AUDRA PO KALDRA.

Apie natūrinius mainus:

Apie korektūrą:

„Tik jau nebedėk ant šitos fotkės jokių filtrų, nes bus p**da“.

Palinkėjimas man (irgi šį sezoną dažnai girdžiu):

„Žydėk.“ Žydžiu, žinokit.

Apie lemtį ir vakarus mieste:

Apie svarbos lygmenis:

„Man taip px, kad net nejauku.“

Apie ne tokius smagius dalykus. Šeštadienio vakarą netyčia atsidūriau „Amatininkuose“, nes buvo naktis, o reikėjo skubiai atlikti lietuviško maisto degustaciją. Maistas kaip maistas, bet žmonės. Kaip galima šitaip nekęsti savo darbo? Kaip galima dar ir mokėti šitaip nemandagiai bendrauti su klientais? Man lieptų, aš nežinau, ar sugebėčiau būti antiek nemandagi. Atleiskit, kad sutrukdėm, daugiau nebeužsuksim.

Lygiai taip pat nesuprantu, iš kur visi tie nelaimingi vyrai, vaikinai, vyriškiai Vilniaus gatvėse. Baisiai nemandagūs, grubūs, pikti. Ko gero, brolis alkoholis dėl visko kaltas. Ir kompleksai. Bet kaip jums faina gyvent su savo asmenybėmis? Turėtų būti baisiai liūdna. Visi tie „Amatininkų“ žmonės ir pastarieji kavalieriai turbūt ir yra tie patys piliečiai, kurie įlipę į savo namo liftą nesisveikina su kaimynais, o išgirdę pasisveikinimą, nusisuka. Ir tie patys, kurie tau stovint eilėje ateina ir atsistoja prieš tave. Nes they can, žinai. Arba kai šoki, atsistoja prieš tave, nes tavęs nėra. Tai laimei, tokių labai nedaug, bet vis tiek tas šauktas deguto toks kartokas.

Kaip jūs dar vis sugebat tokią gražią vasarą būt tokie nelaimingi?

Apie komplimentus:

„TU ESI MANO SILPNYBĖ“

Apie nuojautą:

Apie atidumą klausantis:

„Tu čia istoriją pasakoji, ar nusišneki?“

O štai šeštadienį mano geras draugas (1987m. gimimo) žingsniavo į vyno parduotuvę pirkti draugei kažkokio ten rūšinio vyno gimimo dienos proga. Prie kasos, paprašytas dokumento, suprato, kad jo neturi. Bet ir pats susibarstė,

-Jūs panele, rimtai?

-Visiškai rimtai, jūs nepilnametis.

-Na gerai, tai nenuneškit toli to vyno, bėgu iki namų, grįšiu.

-Taip taip, kurgi ne.

Kai grįžo, pardavėja taip susinepatogino, kad net nuolaidą pritaikė.

Herojaus komentaras: „Aš čia tokią priemonę neseniai panaudojau, bet nu nemaniau, kad šitaip suveiks.“

Apie One Night Stand’ų taisykles:

Naujausi man iškilę (egzistenciniai) klausimai:

-Kodėl terasoj visas oras tvoskia cigarais?

-Kodėl ten tokia vyriška skarelė yra vadinama „Fantazija“? Kodėl?

Apie viskį:

„Prisigėrėm Scottish P*der“.

Apie vakarėlių maratonus:

Apie orientaciją:

„Jam net netinka mergas tvarkyt prie veido“.

Vakar terasoj prie draugės priėjo čiuvelis terasoj ir sako:

„Mes esame regbio komanda iš Paryžiaus (tiesa, kodėl visi visi užsieniečiai, su kuriais tenka susipažinti šį sezoną, yra prancūzai? Lietuva pasidarė kažkoks prancūzų kurortas?) Mes norim susipažinti.“ Tai jau draugė tikrai nebeturėjo ką atsakyti ir palinkėjo gero vakaro. Nes kai jau pažindinasi komandom.

Reklamos pertraukėlė:

Merginos, kviečiu sekti šitą puslapį.

Rodyk draugams