BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Penkios rekomendacijos šiai savaitei

Jeigu jums nieko netrūksta, nekamuoja jūsų rugsėjis rudenio arimuos ir nepuola jūsų neplanuoti darbai ir susitikimai, ir turit laiko, aš čia truputį parekomenduosiu, ką veikti, kol dar yra laisvų akimirkų. Mano tvarkaraštis pamažu pildosi, bet tam tikriems dalykams laiko visada liks.

1.Skaitykit Slutever. Nebe pirmą kartą rekomenduoju šitą įžūlią tinklaraštininkę, bet tikiu, kad kai kurie dar nesat ant jos atradę. Jūs skaitykit, žavėkitės arba nekęskit ir supraskit, kad visos jūsų nuodėmės, visos jūsų moralkės ir nuklydimai, kad ir kokie hardkoriniai jie beatrodytų, yra tik gėlytės pažiūrėjus, kaip žmonės gyvena. Dar geriau, pradėkit skaityti nuo archyvų, kai ji dar nerašė Vogue ir gyveno skvote, kur viskas dvokė pelėsiu, ir šiaip. Ir jo, ji ir įkvėpė mestelt šitą recommendations for life penketuką, net nesiginsiu.

2.Žiūrėkit House of Cards. Man žmonės vis sakydavo, tu pažiūrėk. Aš vis nežiūrėdavau. Tada vėl sakydavo, pažiūrėk gi pagaliau. Pažiūrėjau ir dabar visiems šauksiu, pažiūrėkit. Žiauriai geras serialas. Aš kadangi mėgstu kolekcionuot citatas, tai čia kelios, pirmas sezonas.

„I love that woman. I love her more than sharks love blood.“

„You know what Francis said to me when he proposed? I remember his exact words. He said, ‘Claire, if all you want is happiness, say no. I’m not gonna give you a couple of kids and count the days until retirement. I promise you freedom from that. I promise you’ll never be bored.“

“Generosity is its own form of power.”

„How quickly poor grades are forgotten in the shadow of power and wealth.’’

„Honesty is your best defense and offense.“

3.Perskaityti šitą straipsnį. Ir pagalvokit, ar ta Lucy jums niekur nematyta?

4.Išsibraukykit apkerpėjusius darbus iš to do list‘o. Turėjau aš čia tokį sąrašą darbų, kuriuos žadėjau sau atlikti vasarą, kai bus žiauriai daug laisvo laiko. Visiems laikams atsminkit – kai yra žiauriai daug laisvo laiko, neįmanoma padaryti nieko. Visiškai nieko. Jei reikia, tarkim, nueiti į darbą valandai, tai pusė dienos yra ruošimasis tai valandai, o kita pusė – poilsis po jos. Nes vasarą mes nusipelnėm. Kai pradeda pamažu lįsti visi kiti darbai, supranti, kad it‘s now or never. Tai ėmiau ir persidažiau langus, duris ir visa kita, ką seniai sau žadėjau, išsimečiau šūsnį šlamšto, kurio man tikrai nereikėjo ir susirikiavau viską pagal griežtą tvarką. Dvi kiauros dienos dažymo visus velnius nuėmė kaip giliausia meditacija ir šiaip. Kažkaip dabar ramiau.

5.Atraskit savo sportą. Visą gyvenimą aš nuoširdžiai nekenčiau sporto. Kapstantis praeityje dabar lyg ir suvokiu, kad gal tie dvieji metai, kai pradinėj mokykloj dėl sveikatos problemų buvau atleista nuo kūno kultūros, padarė savo ir aš elementariausiai sustingau. Bandžiau viską ir niekas niekas nepatiko. Viskas kankino. Sukąstais dantim varydavau į sporto salę, eidavau bėgiot ir niekaip nesuprasdavau, kaip žmonėms gali patikti sportas. Ir štai šią žiemą, pačioje metų pradžioje mane aplankė nušvitimas. Aš atradau pilates. (Kalanetika irgi neblogai, bet pabandžiusi ir tą, ir tą, apsistojau tie pilates). Jei tik būčiau anksčiau žinojusi, kiek malonumo gali duoti tinkamai pasirinktas sportas su gerų trenerių priežiūra. Jei nebandėt, ir jums rekomenduoju, pabandykit. Vasarą, kuomet buvo apstu neplanuotų nuotykių ir išvykų, tempas kiek sulėtėjo, bet dabar vėl grįžtu į salę su didžiausiu užsidegimu ir jaučiu, kaip džiaugiasi kūnas ir mintys. Pradėjus sportuoti ir šiaip viskas verstis pradėjo į gerąją pusę. Dabar mėginsiu geriau susipažinti su joga, kurios truputį prisibijau.

Pabaigai reiktų muzikos. Šekit albumą.

Rodyk draugams

Apie aptarnavimo kultūrą Vilniaus maitinimo įstaigose arba “Gerb.kliente, HOW DARE YOU???” vol.2

Apie nepakartojamą aptarnavimo kultūrą mūsų krašte rašiusi jau esu. Bet aną savaitgalį, matyt, susidėjo visos pilnatys, meteoritų lietūs ir visi horoskopai (nes viskas pasaulyje vyksta tik pagal juos) ir išprovokavo maitinimo įstaigų darbuotojų idiotiškumo kulminaciją (jei čia – dar ne tai, tai tada neduok die).

Šeštadienis, vėlyva popietė.

19:30

Telefonu pleptelėjusi su draugu, kuris gyrėsi skanaujantis tikrą naminį maistą, baisiai užsimaniau kotletuko. Kur dar eiti gardaus, mamos gamintą primenančio kotletuko, jei ne į „Bernelių užeigą“? Išsiruošėm gardžių vėlyvų pietų. Atėjom, salė buvo apytuštė. Priėjus padavėjai, užsisakėm kotletuką ir gėrimus. Norėčiau pabrėžti, kad buvom dviese, pageidavome dviejų gėrimų ir lygiai vieno patiekalo. Mums buvo priminta, kad 21val. prasidės programa, kuri mums kainuos po 5lt. Pažadėjom, kad iki to laiko jau tikrai būsim išėję.

20:00

Prie mūsų prisijungė draugai, priėjusi padavėja džiaugsmingai šūktelėjo „Sveiki, ko dar nemačiau!“ Pagalvojau, nu va, smagu, kažkas geros nuotaikos. Draugams priminė apie 21val. prasidėsiančią programą ir penkis litukus. Draugai užsisakė sriubos ir po antrą patiekalą.

20:15

Atkeliavo draugų sriuba.

20:30

Prasidėjo programa, muzikantas X pasisveikino su publika.

20:40

Atkeliavo draugų patiekalai, padavėjai nueinant paklausiau:

-Manęs netyčia nepamiršot?

Padavėja: … (pauzė) … …Kotletukas buvo?

-Na taip.

Nubėgo. Po 5 min. Nusprendžiau pasidomėti, kas čia dabar bus. Priėjau prie baro, sakau, „Jei reiks laukti, tai žinokit tikrai nelauksiu, esu labai alkana“.

Padavėja: … … …

Tada, renkantis daiktus padavėja vaikščiojo aplink šalia esančius stalus ir žiūrėjo į grindis.

21:00

Keliaujam į „Old Green House“, apie kurį buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų, bet niekad nebuvau. Prisėdom prie stalo, prie kurio jau kelias val. sėdėjo draugai.

21:10

Niekas nepriėjo.

21:15

Išėjau ieškoti meniu, neradau, ko paprašyti, todėl nugvelbiau gulėjusį ant stalo.

21:20

Padavėjas atnešė draugų gėrimus. Paklausėm, ar galim užsisakyti, atsakė, kad „tuoj pakvies mūsų mergaitę“.

21:30

„Mūsų mergaitės“ nė padujuj. Pakalbinom kitą mergaitę. Sako, sakykit, ko norėsit. Viską susakius, atskubėjo „mūsų mergaitę“ ir liepė kolegei mest lauk lapelį, nes ji mus jau aptarnaus. „Mūsų mergaitė“ užsirašė užsakymus.

21:37

Grįžta „Mūsų mergaitė“, sako „Oi, pamečiau žinokit jūsų lapelį, ko jūs ten norėjot?“ Vat tada aš pradėjau šypsotis ta plačia plačia-isteriška-manjakiška šypsena, bet ramiai susakiau užsakymą.

21:50

Parėjo gėrimai.

22:00

Parėjo maistas. Tiksliau, duona su sūriu, nes bijojau rizikuoti kažką įmantresnio užsisakinėti, nes skrandis jau ant manęs pyko ir prašė maisto nedelsiant ir jau buvau ganėtinai irzli.

23:40

Padavėja ant savęs užsivertė alaus bokalą.

02:45

Gedimino pr. „Hesburger“ užsisakius mėsainį be sūrio ir mažą Fantą parėjo mėsainis su sūriu ir didelė Fanta.

Sekmadienis

21:30

„Blusynė“, nueinu prie baro ir klausiu padavėjos:

-Ar galima pas juos atsiskaityti kortele?

-Taip, galima.

-O virtuvė veikia?

-Ne, neveikia.

-Tai man kolos.

Atneša kolą. Duodu kortelę.

-O jūs grynais neturit? Pas mus tik nuo 20lt kortele.

-Neturiu, juk sakėt, kad galima kortele.

-Bet čia labai maža suma. Gal dar daugiau kolos norit?

-Ne, ačiū.

-Nu gerai, aptarnausiu, bet kitą kartą žinokit. (tipo, padarysiu jums paslaugą)

- ….

22:45

Prie kaimyninio stalo atkeliauja maistas. (Nepamirškim, kad virtuvė tai neveikia)

Komentarų, kad „Nereikia į lievas vietas vaikščiot“ arba „nebūk princesė“, arba „visi mes žmonės“ nerašykit, nes, aš šiaip esu pakanti. Bet kai nuėjęs į maitinimo įstaigą negauni maisto, yra lieva.

Rodyk draugams