BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2015-ųjų metų geriausieji

2015-ieji buvo įspūdingi. Įvyko visko tiek daug ir nugyvenom tiek visko, kiek kitiems į dešimtmetį netelpa. Kontrastas to, kaip jaučiausi, atrodžiau ir kaip gyvenau pirmąją bei paskutiniąją metų dieną net man pačiai sunkiai protu suvokiamas. Gyvenimas vertėsi, sukiojosi, mėtė, vėtė, džiugino ir skaudino, bet štai įsipilu sau vyno, apžvelgiu visus prabėgusius metus ir šypsaus. Nes mes gyvenam. Dieve, kaip įdomiai mes gyvenam.

Metų iššūkis: Kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojom, o tu įsitveri ir nepasiduodi.

Metų inside tūsas: Šiemet daug – prasidėjo nuo Naujako (ajaja ko ko džambo, a ja jė, kai kam trys valandos rūkomajam ir kiti reikalai), vienas pirmųjų žiemos savaitgalių sodyboj, vienas pirmųjų vasaros savaitgalių toj pačioj sodyboj, T. K. išleistuvės, labai daug nebūtinai savaitgalio vasaros vakarų Terasoj, prie terasos, Piano, prie Piano (kai važiuoji su taxi namo 500m iš Piano ir atgal, visur), labai labai stiprus savaitgalis Nidoje (magija) ir vos prieš porą savaičių įvykusi daugybę valandų trukusi transliacija po Vilnių.

Metų public tūsas: Pillowtalk (Studio 9), Opium sezono atidarymas ir visos Smalos.

Metų festivalis: Tai aišku Sūpynės (kai ketvirtadienio naktį jau buvom nuveikę daugiau nei per visas praeitų metų Sūpynes, kai atsiradom trijose valtyse vienu metu, plaukėm per pievą, ir buvo cirkas), Yaga Gathering (joga 9 ryto ir „žemyn žiūrintis suoliukas“) ir Opium ant bangos (Nida yra Magija, aš jums sakau).

Metų savas festivalis: Skardis.

Metų antraštė:

Metų keistas vakaras: ambient koncertas bažnyčioje Kopenhagoje. Niekada nepamiršiu.

Metų erdvė: Opiumas.

Metų sportas: joga (taip, 2015-ieji yra metai, kai aš pradėjau reguliariai sportuoti, pietauti vegetariškuose restoranuose ir pirmą kartą nuvažiavau į Yagą.)

Metų stiliukas: Eurovizija, Albanijos pranešėjas.

Metų DJ: Mr Gooze, Anna Hanna, Split Pulse, 12 inčų po žeme.

Metų netikėtas miestas: Kopenhaga.

Metų trauma: bernai lunatikai.

Metų kančia: šis ruduo, užkariavęs dalį žiemos, kai lyja lyja visą naktį, tada ateina rytas ir vis tiek lyja. Ir pradeda tirpt batai ilgainiui.

Metų connecting people:

Metų sprendimas: apverst gyvenimą aukštyn kojom.

Metų sprendimas 2: visiškai nebeskaityti naujienų portalų.

Metų Why?: kai žmogus kolekcionuoja delfinus ir turi jų penkis šimtus.

Metų foto:

Metų nuleistos rankos: vokiečių kalba. (Fun fact: kai ieškai serialo „Friends“ serijų vokiškai, įvedus į paiešką raktinius žodžius „Friends“ ir „German“, pirmas rastas dalykas bus „Two German Teens Fucked by Friends“.)

Metų dialogai:

Apie išsitaškymą (veiksmo vieta – „Savas kampas“):

A: Kur mes?
B:
Taigi ŠMC.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?
-Gal geriau šūduose išsivartom?

Metų lyrika:

Metų nepasitenkinimas: „Man labai nepatiko knyga „Gyvenimas po klevu“. Penkiasdešimt puslapių apie tai, kaip bobutė kažkur eina. Tada marti padaro kiaušinienę, o tada ją pervažiuoja traktorius. P-z bl***. Welcome to Lithuania“.

Metų žiauriausias bachūro tipažas: 44 metų Adic House didžėjus.

Metų pravardė: Pelėsis; Humana.

Metų pokštas: „Demotyvacija - kai įvedi savo vardą ir pavardę i google, gauni tik 1 rezultatą, ir tai vienintelis rezultatas tavo gyvenime“. Oleg Surajev

Metų antitipažas: bernai verkšlentojai, intrigantai, fanatikai ir lunatikai.

Metų ego:

Metų pamoka: negalima pasitikėti niekuo. Niekuo.

Metų rūgštis: „O tos samanos tai dažnai su manimi pasišneka. Tokios pleputės.”

Metų gėlė: preparčio žiedas.

Metų gėrimas: šaltas baltas vynas.

Metų silpnybė: naivumas ir pasitikėjimas žmonėmis.

Metų spalva: juoda.

Metų drabužiai: juodi.

Metų serialas: Six Feet Under, House of Cards, Better Call Soul.

Metų filmas: ir vėl visai filmų nežiūrėjau.

Metų WTF: French Affair.

Metų sąmojis:

Metų netikėtumai: Kai įkrenti į taksi, o vėliau paaiškėja, kad taksistas skaito tavo blogą ir ploja katučių. Linkėjimai!

Metų muzika: Jamie XX, Caribou, kaip visada Depeche Mode, Disclosure, Fleetwood Mac, Moderat, still Pet Shop Boys, Red Axes, Tame Impala, The Black Keys, Thievery Corporation, Todd Terje, Trentemoller, Museum of Bellas Artes, Nadastrom, Semisonic, Ace of Base.

Metų gabalai parymot: Sinickis – Mylimas vyras ir sūnus, Mark Farina – Dream Machine, Chet Fakker 1998, Golden Parazyth – Donwtown Game, Tove Lo – Habits, Arctic Monkeys – 505, Peter Gabriel – Don‘t Give Up (Ft. Kate Bush), The Cure – Pictures of You, Amazing – Tell Them You Can‘t Leave, Cat Stevens – Where Do the Children Play.

Metų gabalai pariaumot: Erasure – Always, Dinamika – Abejingumas, Museum of Bellas Artes – Who Do You Love, Randomer – Bring, New Order – 5 8 6, Van McCoy – The Hustle, Kwamie Liv – Comin Thru, Karolina Czarnecka – Hera Koka Hash LSD, C.A. R. – Angelina (Manfredas Remix), Just Jack – Starz in Their Eyes, Omar – I Wanna Know (Vocal Mix).

Metų gabalai pasilydyt: Roisin Murphy – Ancora Tu, Jamie XX – Loud Places, All Saints – Pure Shores, Jimmy Edgar – Let Me Tell You, TB – Invitation to Love, Howling – Signs (Rodhad Remix), Pillowtalk – Soft (Life and Death Remix), Caribou – Your Love Will Set You Free (C2’s Set You Free Remix), Nadastrom – Somebody, Eliphino – More Than Me, Tame Impala – The Less I Know the Better

Metų maistas: Alyvuogės ir graikiškos salotos. Neribotais kiekiais. Zefyrai. Ribotais kiekiais.

Metų atokvėpis: tie nuo žalio tilto nulėkę balvonai.

Metų vaizdas nuo tilto:

Metų naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) nebeišsifistinėk ir paslaptinių miestelis.

Metų rojus: Ir vėl namai. Bet jau nauji.

Metų kelionė: Atėnai pas meilę.

Metų performansas: Martyno Švėgždos Von Bekkerio koncertas fone piešiant graffiti atlikėjui. („Durys girgžda. Kažkas švilpia. Acetonas in the air tonight. Kūrinys vadinasi „Damų šokis“, arba „Fėjų šokis“, arba „Panelių šokis“, arba „Troliai“. Vynas – 25eu. Alaus normalaus – nėra. Ventiliacijos – nėra. Užkandžių – nėra. Šviesos wc – nėra. Servetėlių – nėra.“)

Metų durnius: Tu. Taip, tu.

Metų nuvalkiotas humoras: juoktis iš supermamų bei Londono lietuvių ir attendinti bei juoktis iš įvairių Pūko & co. koncertų. Tai nebėra juokinga, brangieji.

Metų gaisras: Kai užsidegi festivalyje nuėjęs į WC.

Metų (ką ten metų, visų laikų) gražiausias Lietuvos bernas: G. R.

Metų žemumos: grasinti žmogui, kurį mylėjai; skaityti svetimus chatus.

Metų pavyzdys, kaip nereikia daryti: Ten Walls.

Metų pažadas sau: jokiais būdais nebesitaikstyt su bullshitu.

Metų optimizmas:

Metų Citatos (labai daug): „Sporte paskutinis, prie taurelės pirmutinis.“; „Ačiū už nuostabiai prarastą laiką.“; „Aš žiauriai nemėgstu smėlio. Nebent retkarčiais, jei yra proga.“; „Išbalink mane. Išnešk iš manęs balius.“; „Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“; „Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“; „Jis tai darėsi auros foto už 20eu. Aš gal seno kirpimo, bet vistiek daktarams teikiu pirmenybę.“; „Aš nemėgstu bėgiot. Mėgstu išgert.“; „Aš permiegosiu su barmenu, jei patalynė išdžius iki vakaro.“; „Geriausia kava yra ratai.“

Metų kirpimas: „Mane mokykloje vadino Nomeda. Nes atėjau kaip Nomeda apsikirpęs. Visi juokėsi, bet Andrelis palaikė.“

Metų fizikos dėsnis: galva pralindo – pralįs ir kūnas.

Metų klausimai:Uostai save?“; „O pasakojau, kaip Darius Užkuraitis matė mano vaginą?“; „Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“ ir aišku „IS THIS REAL LIFE“?

Metų vaidmuo: kai vaidini Nulį.

Metų niekam nereikalingas prieskonis: kalendra.

Metų poza: Lopuso. Nuo žodžio „Lopas“.

Metų knyga: „Dustavo enciklopedija“.

Metų aktivija festivaliuose: pergėrimo workshopas.

Metų kokteilis: „Rusija“: 300ml vodkės, o į ją įleistas žalias kiaušinis. Kai geri, užsikandi ikra.

Metų liga: saulės vėžys.

Metų lyricsai: Titaniko soundtrackas: One small you open the door“; „Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Metų būsena (šiemet daug): „Jaučiuosi kaip jauna šeima vieno kambario bute.“; „Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“; „Atsikeli ir varai. Alų toliau.“; „Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“; „Koldūnai pasmerkti“; PER JAUKU.

Metų prietaisas: etnoskopas (kur pridedi prie krūtinės ir nurodo tautybę).

Metų Vojažas: nubudus likus pusvalandžiui iki vartų užsidarymo lėkt ant sparnų į oro uostą. Ir spėt. Nu tai aišku spėt.

Metų komplimentas: Jei kas nors tavęs nemėgsta, tai jie debilai.

Metų postas: Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos.

Metų sena atsinaujinusi draugystė: P. J. (Pim pim!), A. B. (Kliučina, Pikų dama ir kiti reikalai ^^).

Metų trūkusi kantrybė:

Metų nauja draugystė: šiemet net trys: I. M., A. M., J. A. Turėjo būti dar viena, baisiai džiuginusi, bet.

Metų moterys: kiek tų puikių moterų! Visos jūs mano puikios, jūs žinot.

Metų vyrai: keturi kampai: A. S., K. M., P. J., P. V.

Metų sukaktis: blogui 10 metų.

Metų bosas: ir vėl A. I. (sakot bepigu rinkt, kai vieną bosą turi? Turiu ne vieną.)

Metų skausmas:

Metų varikliai: Juokas, meilė ir muzika.

Metų troškimas ir palinkėjimas sau ir visiems: Linkiu, kad aplinkui būtų daugiau žmonių, su kuriais viskas įmanoma. Nes gyvenime nėra nieko, nieko neįmanomo, brangieji. Ir kad visada būtų, ką mylėti. Nes be meilės niekas neįmanoma, niekas.

Mano krištolinis rutulys sako, kad laukia fantastiški nauji metai. Aš jums pažadu. Na o dabar einam švęst.

Rodyk draugams

Apie feisbuką, keistus sprendimus, bepročius, kultūrinius skirtumus, vasaros pabaigą ir nepatenkintus italus

Baigiasi vasara ir jaučiu, kaip į kambarį pūstėli jau vėsesnis vėjelis. Vasara baigiasi (bet jau tikrai gana), prasideda darbo, savidisciplinos ir mažiau pasiutusios, bet laimingos laimės sezonas. Nerašiau jau beveik mėnesį, nes daug visko veikiau, net nebuvo kada prisėst. Užtat įžvalgų, keistų minčių ir kliedesių prisikaupė be proto daug, gali būti, kad vienu prisėdimu net neperskaitysit. Na, bet pabandom.

Tiesa, ar kada susimąstėte, kiek vargšų overthinkintojų iš proto išvarė toks dalykas, kaip feisbuko funkcija “SEEN“? Ir šiaip, this modern love breaks me, and as I understand, visus ji breaks, kaip dainuoja Block Party.

Man toks dėmesio sutelkimo sutrikimas, kad aš nebežiūriu serialų. Nebežiūriu filmų. Nebent kine, kai gaila išeit. Ir kai gyvenimas toks įdomus, ką ten tie serialai. Savus kuriam.

Nervinis tikas – populiariausia šios vasaros liga. Visus buvo užpuolęs kokį kartą kitą.

O jeigu jums neaišku, kodėl pastarosiomis dienomis kai kam taip smegenis užtrumpino, tai darsyk sakau paprastą paaiškinimą. Pakelkit galvas ir pažiūrėkit į mėnulį.

(matot, kaip mintys šokinėja?)

Gražiausi vasaros naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) ir nebeišsifistinėk.

Aną sekmadienį vykau į Panevėžį su žmogum iš feisbuko. Kai jis mane paėmė nuo Europos buvo 13:30. Dar užsukom į Ozą, Akropolį, Statoilą ir Bigą. Kai draugui pasiskundžiau, tas man sako „Tai gal jis ieško kažko su nuolaida?“. Vilnių palikom 14:20. Pz.

Apie nuodėmingumą:

„Sėdžiu kartais ir jaučiu, kaip spragsi pragaras po kojom.“

Apie dekoracijas:

Apie pasirengimą šventėms:

„- Aš per kitą Helauvyną persirengsiu Arnu Klivečka.

- O nebijai, kad gali gautis Eltonas Johnas?“

Apie Arną Klivečką:

„O VRS Kamerą ne Arnas Klivečka vedė?“

Apie Arną Klivečką, kaip įsivaizduojama draugą:

„Jis būtų tas fainas draugas. Kur pasigeria, bet nepamiršta.“

Apie pykčio valdymą:

Apie lažybas:

„Jis vakar tiek užsimojo, kad susilažino iš Užupio.“

Apie working class problems:

„Mano puskei teko atidėti vestuves, nes darbe nedavė išeiginės.“

Apie variantus:

Apie neapsižiūrėjimą:

„Namie dingo internetas. Nu kaip dingo. Atjungė. Nes galvojom, kad gyvenam Pilies g. 57, o gyvenam, pasirodo, Pilies g. 59, tai ne ten sąskaitas siųsdavo.“

Apie skausmus:

Apie ištvermę:

„Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“

Apie nelaimingas pabaigas:

„Kartą atėjo pas mane draugas ir klausia, ko mano žiurkėnas toks šaltas.“

Apie nelaimingas pabaigas vol.2:

„My friend had a turtle and decided to take it to the beach.“

Apie CV šifravimą:

Apie draugų statusus:

„Ji yra ta draugė, kur labai gera draugė, bet su žvaigždute*.“

Apie romantinius žodžius, žvelgiant moteriai į krūtinę:

„Tavo kupolai, tavo vigvamai, tavo iglu…“

Apie kantrybę:

Apie norus ir nenorus:

„Nenorėjau vakar aš kvėpuot.“

Apie pirmosios pagalbos įgūdžius:

„Matau, kad tai panelei negerai. Pulso ieškau. Blet daktaras. Pas save net nerandu, o pas ją dar ieškau.“

Apie Lietuvos kaimą:

„Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“

Apie šiuolaikinių technologijų galią:

Apie italus, kurie meldžia užleisti lėtą ispanišką muziką, kad galėtų į ką nors pasitrint:

„Bet vat ką gali žmogus padaryti dėl erekcijos.“

Apie savotišką racioną:

Apie nesusipratimus, kuomet nesupranti, kad žodis „rugby“ yra sporto, o ne baro pavadinimus ir sakai žmonėms:

„I don‘t know where Rugby is, sorry.“

Apie paradoksus:

„Plikas kirpėjas tai čia kaip angliškai nemokanti anglų mokytoja. Kas, tarp kitko, buvo mano teta.“

Apie titulus:

„Donatas Montvydas Paskutinysis

Apie tai, kai atsirandu ne vietoj ir ne laiku:

Apie dienas, kai neatrodai dailiai:

„Atrodau kaip invalidas-pedofilas.“

Apie Erasmus nestudentus:

Apie melancholiją:

„Mūsų muzikos mokytoja verkia dėl suplyšusių pėdkelnių ir kad dantys pradėjo krist. Ateina, užleidžia Bethoveną ir verkia.“

Apie švietimo sistemą Rumunijoj:

„Our education system is awkward.“

Apie kategorijas:

Apie prastą muziką vol.1:

„Kartą paklausęs jos gabalo prarandi du metus gyvenimo.“

Apie makiažo galią:

Apie prastą muziką vol.2:

„Įėjimas į jos koncertą nemokamas, o išėjimas – 20eu.“

(Tiesa, visai neseniai praleidau 9 dienas labai multikultūrinėje/edukacinėje aplinkoje, todėl tiek daug pokštų apie švietimą ir kultūrinius ypatumus.)

Apie neatpažintus skysčius:

Fun fact 1: Kroatijoje uždrausta klubuose groti turbo folką, nes kai klausomasi tokios muzikos, labai padaugėja susišaudymų.

Fun fact 2: Ar žinojote, kad jei nešiojate gintaro karolius, jie veikia kaip gintaro karoliai, kuriuos deda šuniukams, kad apsaugotų nuo erkių. Tik moteriškėms jie veikia kiek kitaip - atbaido visus bernus.

Fun fact 3: Ar žinojote, kad latviškai „liemenukas“ yra „krusturis“?

Fun fact 4: Ar žinojote, kad kai jums kraujuoja galva, reikia užrišti kaklą, kad neprarastumėt kraujo? Tai žinokit.

Fun fact 5: Vienas draugas sakė, kad kiekvieno berno svajonė, jog po one night stando būtų iškart galima spragtelt pirštais iiiiir… she‘s gone. Tai mielieji, jei jūs galvojat, kad panos apie tai nesvajoja, ta galvokit iš naujo. I did some research.

Apie vaikų teises:

Apie daugiadienes:

„Atsikeli ir varai. Alų toliau.“

Apie ankstyvą brandą:

„-Jis 1997m. gimimo.

-Eiktu, jam jau nuo 9m. stovi.“

Apie reakciją, perskaičius straipsnį, kad vorai Lietuvoje darosi vis didesni ir greitesni:

Zjbs blet. Tik to man ir betrūko.“

Apie stiliaus detales:

Apie priežastis:

„-Tai gal jam įmetė kažką į rimą, kad jis nieko neatsimena?

-Jis pats save įmetė į gėrimą.“

Apie pomėgius:

„-Gausi šlapiu bybiu per veidą.

-Aj, gal ačiū, aš ne mėgėjas.“

Apie amžiaus limitą:

Apie nepatogumus:

„Aš kai rašiau magistrinį, mano vadovė buvo susilaužiusi abi rankas.“

Apie šovimą pro šalį:

„Keturis kartus per dieną persirengia, bet vis tiek atrodo kaip benamė.“

Apie hard spanking:

Apie alkoholio žalą smegenims:

„Aš labai suagresyvėju pastaruoju metu kai išgeriu. Pastarąjį kartą primušiau žmogų su dulkių siurblio kotu.“

Apie keistai pasibaigusius one night stand‘us:

„Aš sykį Žvėryne lipau pro nuosavo namo langą ir bėgau į stotelę, nes bičo sesuo vienuolė įnirtingai beldėsi į miegamojo duris ir būtų mus pasmerkusi.“

Apie spragas švietimo sistemoje:

„Tai dėstytojai 80 metų ir ji niekam neleidžia pirmais metais gintis bakalaurinių, nes, matyt, nori ilgiau darbo turėt.“

Apie įvaizdį:

Apie atsainumą renkantis indus:

„Panele, ar jūs žinote, kad geriate iš žvakidės?“

Apie artėjančias moralkes:

„Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“

Apie prastus kibinus:

„Į džiūvėsėlį mėsa įdėta ir įsivaizduoja, kad čia patiekalas.“

*****

Lyrinis nukrypimas.

Būna, grįžti namo sau tamsią naktį, ateina vienatvė (ta vienatvė, kurią myli, bet sekmadienio vakarais nekenti) ir prilupa tave į kampą. Ir kauki vilku, kai dega toji erdvė širdy. Bet ir tos išverktos naktys gražios. Gražios apnuoginimu. Ir gera jau tada pasitikti rytą protingesnį. Tada renkiesi, ir vis tiek pasirenki būti geru žmogumi. Kad ir kaip tai kartais neparanku. Ir lieki nesuprastas hedonizmo šventime, kuriame ir pats įklimpsti tai giliai, tai ne ypač, nors nežinai, ar iš tikro nori.

*****

Fear and shame block everything in life. Tad nuo šiol, no fear and no shame. Išsigydykim.

Bet tai kokia gera buvo vasara, ką? O ruduo koks geras bus.

Aj, ir gal jau gana tų medkirčių barzdų, už kurių slepias tiek gražių jaunų vyrų? Pabuvot, pakaks. Jau tikrai gana.

Man regis, bręsta poreikis antrai tatuiruotei.

Rodyk draugams

Sergančios mergaitės, kurios sveiksta pavasarį

Štai dabar užėjo baisus noras tai cituoti. Jau nebe pirmą kartą. Ir vėl.

*****

Ir tada drebančia ranka paliečiau Jonės ranką, ir ji rankos neatitraukė.
“Aš vesiu tave, Jone. Gerai?”
“Gerai”, tarė ji. Ir pabučiavo mano skruostą.

“Tu eik miegoti. Mudu susitiksime rytoj, prie ežero. Gerai?”
“Gerai.”

Ir aš nuėjau namo. Ir nemačiau, ir nejutau, ir negirdėjau mane supančios nakties.

Žinoma, mudu mylėjomės. Trejis metus. Aukštosios Panemunės pušyne, Jėsios lazdynuose, mano kambaryje, mano draugo kambaryje. Ir, kai pradėjau apgaudinėti Jonę, tikėjau: vieną dieną ją vesiu.

Mažas miestelis. Pilkšvas ežeras dauboje. Sausinamos pelkės, kuriose tebevaikščiojo gandrai, tebeklykė pempės ir kartais pasigirsdavo nuskendusiųjų vėlių aimana. Senas, siauras, slidus šaligatvis. Graudžios savo bejėgiškumu kaukės. Gaisrininkų - savanorių dūdų orkestras, grojąs tango “Pantera” laidotuvių maršo tempe. Notaro veranda. Semaforas. Mano jaunystė - išsiveržianti pakaruoklišku eilėraščiu ir pirmąja meile.

*****

Ir pelkės būna gražios. Kai ryto saulė supasi ant eglyno keteros. Kai iš balų atošvaistinės strėlės skrenda į gilų dangų, strėles svaido besilinksminančios pelkių vėlės. Kai ant pakraštinių kupstų linguoja asteniškos ramunės, sergančios mergaitės, kurios sveiksta pavasarį. Kai pempių sparnų mirgėjimas priverčia užšokti ant palangės, tabaluoti kojomis ir švilpauti. Kai manevrinis garvežys ūkauja, lyg vaikas žaidžiąs slapukais, ir bažnyčios varpai kybo čia pat, ant telegrafo stulpų, ir skamba nematomi. Dūžiai krinta į žaliuojančią žemę, ir žemė garuoja.

*****

Nėra taip tragiška? Nėra tragedijų šituose metuose.

Antanas Škėma – “Balta drobulė”

Rodyk draugams

Apie paplūdimius, baseinus, nuogalius, tradicijas, būsenas, muziką lydimuisi, Jūratės akmenėlius ir Sweet’į iš “Delfinų”

Įspėjimas: šiame įraše bus nemažai nuorodų į fantastiškus muzikinius kūrinius.

Ši vasara vos tik persirito į antrą pusę, bet dar nė neprasidėjus liepai galėjau sakyti, kad tai yra geriausia mano gyvenimo vasara. Koks gražus yra gyvenimas. Kartais net trūksta žodžių apsakyti. Kaip gera užaugt ir gyvent iš tikro, o ne tik svajot, kad gyveni. Paklausykit šitą, jei dar abejojat. Atverkit plačiai langus, užsimerkit ir klausykit. Kuždėkitės. Glamonėkitės. Lydykitės. (Dar lyricsus pataršykit, nugaros šiurpais nueis).

Apie baseiną: gal ir nieko, bet visi laukė truputį linksmesnės muzikos, bet matyt grojikams norėjosi visą sekmadieninį skausmą išliet, tai ir liejo. Aš suprantu, kad gal policija liepė pritildyt, bet kam tiek liūdesio? Net petukų neišėjo pajudint nė trupučio, braukiant dulkes nuo paviršių.

Aš kartais paskubomis prisirašau visokių priminimų, o paskui žiūriu į juos buku žvilgsniu, mėgindama iššifruoti, bet būna beviltiška. Pvz. dabar: „Dolls!!!“ ir „Nebus 30“. Vaizduote, įsijunk, gal pavyks.

Apie pageidavimus:

Beje, ar man vienai atrodo, ar tikrai žmonės, prieš leisdami jums užsisakyti patiekalą, turėtų privalėti pranešti, kad į jį dedama kalendros? Jau porąsyk patyriau tokį skonio receptorių šoką, kad dabar apie kalendrą klausiu net ir užsisakydama ledus, nes maža ką. Po tų dviejų nelaimingų kartų vis dar aplanko košmarai.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?

-Gal geriau šūduose išsivartom?

Apie draugus, kurių nebesuprantam:

Apie aksesuarų dizainą:

„Čia pas tave papuošalas, ar akreditacija?“

Apie trečiadienius:

Apie paplūdimio nuogalius:

O kai nusprendi išsiburti (nes kartais būna, kad nusprendi išsiburti), čiumpi porą Fortune Cookies (dar galvoji sau, kad blemba, o jei kas ne taip bus parašyta), eini į kasą ir tau jų neparduoda, nes, pasirodo „tokios prekės sistemoje nėra, negalim parduot“, tai čia kaip priimti šitą ženklą?

Apie gylius:

„Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“

Apie spartą:

Apie senmerges:

-Ji perka akmenis? Jūratės akmenėlius?

-Jo jo, ir VERIA.

Apie tai, ką įsirašyti į CV:

Apie tai, kaip nereikia nurašyt draugų:

Apie būsenas:

„Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“

„Gėrimai, žmonės, barai, eilėraščiai.“

Apie tikslus:

„Aš noriu būti pirmasis žmogus pasaulyje, gvenantis iš kazino.“

Apie pastangas:

Vasara yra toks metas, kai būna, jog septynias dienas iš eilės negauni nė vieno emailo.

Apie tradicinį maistą:

-Kebabai kilo iš Panevėžio.

-O tai pala, ne iš Turkijos?

Apie techniką:

Apie bendrabučio artumas:

-There were three of us living in one tiny room.

-Oh, so you were CLOSE.

Apie tradicijas:

„Kai pasigeriu, skambinu buvusiems bernams ir sveikinu su Užgavėnėm.“

Apie koncentraciją:

-Tau nešalta nuogom kojom?

-Oi, man dantį skaudą, tai aš kitur susitelkus.

Apie kultūrinius skirtumus:

„In France, I think, if you don‘t drink in the presence of the children, they take kids away.“

Apie praeities Lietuvos žvaigždes:

„O kur dabar Sweet‘is iš „Delfinų“?“

Apie lyrinius nukrypimus:

„Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Apie planus:

Apie planus 2:

Apie skaičius:

-Jam buvo keturiasdešimt.

-Metų ar temperatūros?

Apie vasaros naktis:

„Danguj tokios nesąmonės skraido, kad jūs neįsivaizduojat.“

Apie priežastis:

Apie šiuolaikinę mediciną:

„Geriu geruosius virusus.“

Apie tai, kaip veikia hashtagai:

Apie skonių gausą:

„Nuvarau į Maką apsirūkęs, tai imu visų padažų, nes gi nežinau, kaip akimirką jausiuos.“

Apie tą patį:

-Daug gandžos rūkei?

-What? Labai daug ančių?

Apie alternatyvius svaiginimosi būdus:

„Privalgiau serbentų prarūgusių. Taškė kaip nuo acetono. Pareiškimą rašysiuos.“

Jei jums liūdna, siunčiu muzikinį kūrinį. Įsiklausykit į lyricsus ir mėginkit pakartot.

Na ir dar vasaros pasilydimų ir paklydimų, nes why not.

Nadastrom - Fallen Down
Jay Jay Johanson - Moonshine (Joakim Absolut Remix)
Howling - Signs (Rodhad Remix)
Caribou - Your Love Will Set You Free (Carl Craig’s C2 U Free Remix)
Nadatrom - Somebody
Damian Lazarus - The Ancient Moons (Carl Craig Remix)
Paul Simon - Diamonds of the Soles of Her Shoes (Ame Private Edit)
Red Axes - Kicks Out of You (Feat Abrao)
Voodoo Whiskey - Suck My Sausage

DJ Qu - SS1
Beacon - Fault Lines (Dauwd Remix)
Royksopp - Sordid Affair (Maceo Plex Remix)
Floorplan - Ritual
Mr.G - Crab Jerk
Paul McCartney & Wings - Let ‘Em In
Kwamie Liv - Comin Thru
C.A.R. - Angelina (Manfredas Remix)
Tricky - Time to Dance (Maya Jane Coles Mix)
Maxxi Soundsystem - Regrets We Have No Use For feat. Name One (Matthew Herbert Remix)

(Blemba, iš viso, kaip gerai yra Nadastrom, Pillow Talk ir Joakim šį sezoną, tirpinėju).

Rodyk draugams

Apie keliones, instagramą, visažinius šaunuolius pokštautojus ir delfi komentatorius

Prašau, rimtai man pasakykit, ar daug pažįstat žmonių, kurie gerai gyvena/yra laimingi/jiems sekasi dėl to, kad moka pakentėt? Aš tai ne. Nes tie, kur dažnai sako „aj, pakentėsiu“, dažniausiai ir lieka vis pakentėt, nu daaar biškį, ir dar biškį, ir dar truputį. Ir taip visada. Ačiū visiems už patarimus pakentėt man nepatinkančioj situacijos, bet gal aš pati nuspręsiu, kiek geležinė ta mano kantrybė.

Pastaruoju metu mane persekioja visokie keptain obvijausai. Iš tiesų, net nežinau, kaip tiksliai apibrėžt šį žmonių tipažą, nes jie svaidosi ne tik visažiniškais komentarais, bet ir trečios nokijos senumo juokais, kuriuos išgirdus nejučiom pradedi mintyse piešti sūrelio su aguonom pakuotės išvaizdos kiautą, kuriame jie gyvena ir šlamščia tarybines dešreles užsigerdami diušes.

Aš apie tuos, kurie baliaus metu žaismingai lepteli: „O žinot, kaip rusai sako – pivo bez vodki – dengi na veter“. (Ne, nebuvom girdėję. Ačiū, kad papasakojot.)

Ir tuos, kurie, su tavim kur nors važiuodami nesusituri nepranešę, kad ne visi greičio matuokliai įjungti.

Ir dar tuos, kurie išgirdę, kad apsirgai, būtinai primena, kad gertum daug arbatų.

(Apie apsauginius, kurie merginoms sako „Kažką pametei. <pauzė> Ogi šypsenėlę.“, verčiau nepradėsiu, nes mano nervai ne ant tiek stiprūs.)

Visada labai patinka, kai man praneša, jog „Muša – vadinasi myli.“, į čeburekus dedama kačiukų mėsa, kai žmonės pasako, kad bijo kažką gerti, nes ten „gali būti prisisiota“.

Jie visada visada, būtinai, neišvengiamai, išvydę kokius baltus miltelius (cukrų, krakmolą, druską, skalbimo miltelius) pajuokaus, kad ten koksas.

O ar tikrai manot, kad jei esat užsieny atostogų ir kas penkias minutes uploadinat instagramo fotkes iš įvykio vietos (kažkodėl, man atrodo, kad dar ir straglinat ieškodami wi-fi), sukeliat įspūdį, jog esat žiauriai atsipūtę, laimingi ir kūl? Esu sutikus nemažai tokių atostogautojų ir šiaip gyventojų, kurie šiaip sėdi susiraukę, bet vis nusišypso. Instagramui.

**************

Delfi komentarų akiplėšiškumo viršus: Kai prie straispnio apie Mūzos Rubackytės vestuves su kiek vyresniu užsieniečiu rašo „kekšė barakuda“, „keičia vyrus kaip pirštines“, „apvogs jį ir pabėgs“. (straipsnis gan senas, bet vis pamiršdavau paminėt). Nėra to dar sukurta, ko lietuvis nepasmerks.

Apie išvykas į sodus ir kaimus: „Vykti kažkur į sodus yra visiška nesąmonė, kai 21 amžiuje yra išrastas miestas ir viską galima veikti jame.“

Pažįstamas eina į giminės balių:

-Tai kelintas bobutės gimtadienis?

-Paskutinis.

Rodyk draugams

2013-ųjų Geriausieji

Kadangi, ko gero, visą šventinį laikotarpį kompas bus mažiausiai dominanti interjero detalė, dabar pats metas sudėt visus taškus ir tradiciškai paskelbt metų perliukus. Važiuojam:

Metų Pasididžiavimas: Kai priima į visus geriausius universitetus, į kuriuos užsimanai.

Metų iššūkis: Kai tuose universitetuose dar ir mokytis reikia.

Metų miestas: Dėl fantastiško grožio kalnų – Jasper (Alberta, Kanada).

Metų Public Tūsas: Verslo Rizikos Rezervo koncertas ŠMC per gatvės muzikos dienas. Tautai tereikia vodkės ir šokių, viso kito – bus.

Metų inside tūsas: Šeštadieniniai džiaugsmai pirmąjį savaitgalį po grįžimo iš Kanados, Šeštadienio plotas vingriuos nusitęsęs į Šventadienio nuodėmes vasarą Vilniaus gatvėje ir Užupio pasikalbėjimai vėlyvą rudenį, Vasarinis konjakas nuplaunant tragiškąjį Forum One Kauno Santakoj.

Metų festivalis: Be konkurencijos – Tundra ir nesibaigianti 72 valandų para. Antrąją vietą ima Šopkinės ir mūsų su P. kelionė per krūmus kuprinių pametinėjimo estafetėj.

Metų DJ: Split Pulse (Balta meilė ir visi kiti pipirai).

Metų nežinia: Kai einant iš afterio dingsta maikutė.

Metų šuniukas: Niuki-Raukšliukas-Krepšiukas.

Metų katiukas: Pūkas-Rūkas-Jovaras.

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Ir vėl Berneliai (nes pilviukas džiaugias visada). Nauja puiki vieta su tikrai gardžiu maistu – Alaus Studija. Visada džiaugiasi skrandis ir Meat Lover‘iuos.

Metų netikėtas miestas: Sietlas.

Metų kelionė: Disciplinuotasis Paryžius su ekskursija.

Metų būsena: „Man nėra įdomu ir aš ne šuva ir mano kantrybė – ne geležinė.“

Metų komplimentas: „Toks nepiktybinis“; „Ji daug pakelia ir nenusišneka“; „Man su tavim negėda“.

Metų koncertas: Be konkurencijos – Depeche Mode.

Metų dvejonė, kurioj šaly esi: Lyapis Trubeckoj koncertas.

Metų viešas tripas: Delfio antraštė: „Kaunietė odontologė, kurios ieškojo artimieji ir policija, pustrečios savaitės gėrė nežinia su kuo.“

Metų trauma: Darbas Šaraškino kontoroj, kur būtų faina, jei pradėtum šeštą ryto, o pabaigtum antrą nakties, nes juk įgysi daug patirties.

Metų kančia: VMI reikalų tvarkymas.

Metų Why?: Tripo uždarymas. (Kaip ten toj dainoj dainavo: Jau nebebus tokių, kaip tu…)

Metų antitipažas: Ofiso dramatikė in her late 20s, dirbanti 10d. per savaitę ir dejuojanti, kad nespėjo pavalgyti.

Metų veikla, kuria visi užsiima, bet visi slepia: Pietūs Makdonalde.

Metų pamoka: Kanada.

Metų personažas: Slaptaėda; Princess Kenny.

Metų bendrumas: Protmūšio komanda.

Metų orientacija: Biseksualus p*daras.

Metų talentas: Meistriškai sirgt šizofrenija.

Metų alkis: Kai sūris „Džiugas“ ryjamas nekramtytas.

Metų etikėtė: Eurovizija – gėjų naujakas.

Metų pravalas: Kai tv auditorija labiau mėgsta rusiškas programas ir anglų-lietuvių vertėjai dėl to turi kur kas mažiau darbo.

Metų atjauta: Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.

Metų priešas: Gaspadoriai visi iki vieno.

Metų nustebimas: Rodeo.

Metų interjero detalė: Suflerio būdelės lempos.

Metų passive agressive ir nesveikas protas: Iš taško A į tašką B vežėjai ir važiuotojai.

Metų patiekalas: Cepelinai, Tom Yumas.

Metų gėrimas: Fanta, Čepkelių trauktinė.

Metų baubas: Keleivių kontrolė. Net jei ir nesi kaltas, gali būti, kad teks nusibaust.

Metų RIP rūbas: Ta pati neatrasta maikutė.

Metų apdairumas: Kai likus valandai iki skrydžio į Omeriką apsižiūri, kad neturi vizos.

Metų serialas: Girls. Nes American Horror Story kartelę iškėlė, o paskui iki jos nebepasiekė pašokt.

Metų Vargo vakarienė: Customer Service Vilniuje. VISUR. („Nu jei labai norit, tai atnešiu tą kitą padažą, bet šiaip mes visada fish and chips su saldžiarūgščiu patiekiam.“, ir t.t. ir pan.)

Metų Laimės Kūdikis: aš (ir vėl).

Metų anglų kalba:

„-Let‘s go to hot springs!
-Do we have to put our bodies into the water or are we supposed to look at them?“;

Miagisters end Biąčilers digry.

Metų gabalai parymot: Elvis – Suspicious Minds, Queen – Too Much Love Will Kill You, Bush – Glycerine, Badfinger - Baby Blue.

Metų gabalai pariaumot: Breach – Everything You Never Had, Kate Bush – Running up that Hill, Niki & The Dove – Mother‘s Protect (Goldroom Remix), Get Lucky (aj, kažkaip…), Miley Cyrus – We Can‘t Stop (ten yra įdėta haliucinogenų, todėl savo jausmų šiai dainai aš pati nekontroliuoju), Robin Thickie - Blurred Lines ft. T.I., Pharrell. Taip, aš šiemet labai neklubinė.

Metų feniksas iš pelenų: Gigi D‘agostino, Valdis Vižinis.

Metų tikras skausmas: Kai žmonės išeina siaubingai anksti ir palieka daug neatsakytų klausimų ir suvokimą, kaip stipriai buvo (ir liks) mylimi.

Metų Filmas: Tai turbūt The Great Gatsby.

Metų nauja pozicija: aš tingiu ir man negėda; nepakantumas situacijai, kuri man yra nepriimtina; nichachiu ni utchitsa, ni rabotat, ni zhanitca, tolka gulėt lovytėj ir žiūrėt serialą.

Metų fetišas: Kalėdinės lemputės (urmu).

Metų vertimas: „Doing blow“ – „Čiulpiu“ (Hangover III).

Metų rojus: Sodas.

Metų kvapas: Sisley – VISI.

Metų geografinis objektas: Kąstyčio Kerbedžio gatvė.

Metų neprašytas socialinis skausmas: Laukimas poliklinikoj.

Metų lingvistiniai išradimai: Autohidrofobija – kai labai labai baisu, kad aptaškys pravažiuojanti mašina.

Metų Citatos: „Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“, „Žemaičių blynai yra, ko gero, geriausia, ką žemaičiai paliko po savęs.“.

Metų pametinėtojas: Aš.

Metų sugrįžimas: Priburbuliavęs telefonas.

Metų „sugrįžki (o gal „sudie“?), jaunyste“: Būt vyriausiai savo grupėj universitete.

Metų Vojažas: Edmontonas – Sietlas – Frankfurtas – Vilnius – Panevėžys vienu ypu.

Metų moterys: p. D. Š. ir p. I.K.

Metų vyras: be konkurencijos – p. A. B.

Ne tik metų Meilė: A. B.

Metų draugai: visi tie, kuriems nepaliauju kartoti, kaip man gera juos turėti.

Metų Visagalis: iš giedro dangaus nusileidusios brandos apraiškos ir susireguliavęs moralinis kompasas.

Darbai išsiųsti, ofisiukai uždaryti, galim eiti švęst!

Rodyk draugams

Haters Gonna Hate, Bloggers gonna Blog arba Atostogos Baigėsi

Apšilimui keletas mįslių, gimusių žaidžiant Aliasą:

1)Gotingemo katinas, kas?
2)Ant kaklo storiems žmonėms būna, kas?
3)Gimsta ten vaikas pas moterį, organas kriaušės formos, kas?
4)Dabar ant to esi sėdęs, kas?
5)Baisi boba su dienoraščiu, kas?

(Ats. apačioje.)

Kai akimirka sutrinki, paklaustas passwordo į Blogo saitą, supranti, kad rašei senokai.

Kol blogas atostogavo, mano gyvenime įvyko daug visokių dalykų – naujos studijos, naujas darbas (apie senąjį, kai susikaupsiu ir nebedrebės rankos iš pykčio jį prisimenant, aš kažkada dar parašysiu, bus priedas prie I. Butkutės knygos „Atleisk savo šefą“), naujai atrasti seniai pažįstami žmonės, verčiantys gyvenimą aukštyn kojom. Kol nerašiau, beveik baigiau remontuoti dar pavasarį išsinuomotus namus, pradėjau dažnai gaminti valgyti, užsiauginau ~10cm plaukų ilgio, apsiprekinau IKEA‘oj ir H&M, Pabuvau Paryžiuj ir Amsterdame, ir netikėtai pačiai sau įgijau net 2 puponautus (gal kam reikia?).

Neapkalbėtų temų taip pat prisikaupė daug. Anonsas:

-Kodėl vilnečiai taip myli kates?
-Kodėl mane persekioja katės?
-Kodėl Vilniuje tiek daug Young Professionals?

Šiek tiek folkloro:

Pavyzdys, kaip nereikia atsakinėti į klausimus, arba apie taip, kaip nuoširdumas ne visada visagalis:

„-Ar aš stora?
-Gal kiek.“

Apie meilę:

„-Kada tau su santykiais jau tikrai blogai?
-Kai tavo significant other ima tavo telefono išklotinę.“

Apie svajonių vyrus:

„-Man jaučiu gražiausias vyras Lietuvoj tai Mackevičius…
-Ar ne per storas?
-Nu man patinka tvirtesnio sudėjimo.
-Pala, tu apie Haroldą Mackevičių, taip?“

Apie toleranciją (no offence to anybody):

„Aš nemanau, kad yra zjbs mergų nep*st.“

Tipiškas panevėžietiškas komplimentas naujam žentui:

„Toks nepiktybinis.“

Apie tai, kas yra tikroji kančia:

„Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“

Šeštadienį, po paros kominio gėrimo draugelis kavinukėn atėjęs pachmielo padaryt susirūpino sveikata:

„Becukrį gal turit Redbulį?“

Apie populiariausią orientaciją Vilniuj:

„Biseksualus p**aras.“

Apie talentus:

„Jis labai gerai serga šizofrenija.“

Apie žodžių darybą:

„Pliantciūgai tai čia nuo žodžio „plant“, jo?“

Apie mylimą moterį:

„Daug pakelia ir nenusišneka.“

Jei ką, Vilniaus bibliotekose „Bado žaidimų“, jei tau virš 18, tu nepasiskolinsi, nes tai – vaikiška knyga, kurią norint pasiimti turi arba būti vaiku, arba su juo ateiti, o Berneliuose vaikiško burgerio tau neparduos, nes tu ne vaikas. (True story)

Jei iki šiol buvai šiaip žmogus ir turi vilniečio kortelę, pasirodo, turi ją pakeisti į studento kortelę. Tam tavo sąskaita turi būti visiškai tuščia. Tai padaryti gali tik vienoje vietoje mieste. Jei kortelėje yra 60ct, turi kortelę papildyti iki tokios sumos, kurią išnaudojus, kortelėje liks lygiai 0. Jei transporto švieslentėje parašyta Naujininkai, tai nebūtinai maršrutas juda į Naujininkus, galbūt užrašas tiesiog likęs iš maršruto priešinga kryptimi. Ir t.t. ir pan. (Even truer)

I‘m back, o atostogos dabar negreit.

Atsakymai:

1)Betmanas.
2)Pagurklis, bet ne strijos, kaip buvo atsakyta.
3)Gimda.
4)Kėdutė, bet ne „priklausomybė“, kaip buvo atsakyta.
5)Bridžita Džouns, bet ne Ana Frank, kaip buvo atsakyta.

Rodyk draugams

TEGYVUOJA SŪPYNĖS

Pradžiai šiek tiek istorijos.

2008m. Birželis, baigtas pirmas kursas, reikia švęsti, važiuojam mano nemirtinga boruže (mazda) į Rubikius. Ką turim? 4 palapines, 5 miegmaišius, neišmatuojamą kiekį Finlandijos, kokteilių plaktuvą, litrą mėtų sirupo <…> Ar turim milžinišką rožinį skėtį? Turim. Ar turim šokėjų kutus? Be abejo, turim.


Tais metais Sūpynėse per tris dienas iš viso apsilankė gal tik 700 žmonių. Tokios atmosferos, tokio reivo gyvenime dar nebuvau mačius. Dieve mano, Ben Klock`o mačius nebuvau. Draugei trūko kojos raiščiai, bet ji į tai dėmesį atkreipė tik po trijų dienų ir grįžo pirmadienį, nes, pasirodo, šimtaprocentinai funkcionuoti galima ir su šaka, bei atitinkamu kiekiu Jim Beam medikamentų. Vėliau grįžo kitas draugas, tą patį pirmadienį dar atsiradęs Šiauliuose (bet ne mieste, o kaimelyje), su išganingu užrašu ant nugaros „Mokytojas raito suka/Zuikiui puikiui penketuką“. Jo kuprinė grįžo pati, kiek vėliau.

2009m. Birželis, didžiulis draugų palapinių miestelis, švenčiam tarp samanų. Tais metais festivalis baigėsi, o mes dar likom („Vairuotojų yra trys – štai šitas, po medžiu, kitas – tai aš, bet šiandien jau išgėriau šešis sidro, trečio nerandam.“) („Darling, I saw you on the stage and then nobody saw you until now.“; „Tai kur tu dingaaaai?“ Aš neįsivaizduoju). Tais metais liepė išardyt sceną, bet viskas baigės gerai, sekmadienio popietę euforija pasiekė piką, mes likom, aš pamečiau mašiną, pirmadienio vakare vyko afteris mano sode, Demis Ruso grojo Love Is, per radiją siuntė linkėjimus, o, realiai paėmus, šventė užsibaigė tik per Jonines. Mama fotkėse kai kurių nepažino, gal ir nieko tokio.

2010m. Birželis, aš Austrijoj, klausausi, kaip žmonės rengiasi į Sūpynes ir jaučiu, kad tuoj tuoj, bus kapt kapt, krokodilo ašaros, nes noriu labiau nei į išleistuves.

2011m. Jau nuo gegužės visose ausyse skamba aidi Jay Haze - “I Wait for You“, “People are Still Having Sex“, Teeth – “Shawty“ ir visi kiti panašūs lobiai, pas mane atvažiuoja žmonės iš Berlyno ir mes vėl užkraunam boružę, kuri akimirką net palaižo asfaltą, bet, kažkokio stebuklo dėka vis tiek sugeba mus suvežioti į Pakretuonę. Aš dirbu info centre, manęs pažiūrėti ateina devyni vienetai draugų su vaišėmis, mes info centre šokam. Po festivalio pažįstamo pažįstama feisbuke postina – „Na ir įdomių nr. Sūpynėse susižvejojau, pvz.“Mahila – maža linksma blondinė“<…>“. Palapinė pastatoma penktadienį, sekmadienį atsimenama, kad dar ir tokia buvo. Groja Migloko ir Vaiperis, mes šokam, mus filmuoja, paskui mes šitaip va ir va kaip šokam dar mėnesį, tik pridengiam akis. Iš ganyklų paleidžiami visi balti arkliai, sekmadienio popietė baigiasi tuo, kad mūsų stovykloje 16 vyrų ir, nepatikėsi, visų vardai Sigiai. „Mahila and X became friends after together attending Sūpynės.“ Feisbukas žino viską.

2012m. – Po visko. „Turbūt ne man vienai vakar perpiet galvoje sukosi tik viena mintis – kaip būtų gerai, jei tai niekada nesibaigtų. However, Sūpynės baigėsi, šlovė Sūpynėms. Buvo tiek visko ir taip gerai, kad, ko gero, visko suminėti neįmanoma.

Visiško pozityvo nuotaikos nesugebėjo sudrumsti niekas – nei lūžę daiktai, nes trissyk aukštyn kojom virtusi palapinė (prie kurios finale jau fotkinosi grupelės), pirmą kartą gyvenime man taip nesvarbu buvo lietus.

Pasirodo, žmogaus galimybės – neribotos, sutikom pažįstamą, kuris, nemiegojęs trečią dieną, ėjo šokt, ir šoko prieky. Sekmadienio popietę vyko toks reivas, kurį dar ilgai prisiminsiu. Žmonės darė salto, o lietaus nieks nepastebėjo.

Sutikau daug šviesių veidų iš dabarties vakarėlių, ir ne vieną jau seniai pamirštą, bet nežmoniškai pradžiuginusį pažįstamą iš senesnių laikų. Žmonės šventėms iš užsienių pas šeimas gal ir negrįžta, bet ant Sūpynių – būtinai. Šypsenos mode on.

Apie toleranciją: „Nevarai į Sūpynes? Tai žinai, ką tau pasakysiu, ir tu, ir tavo pusbrolis, ir viskas, kas su tavim susiję, nesveiki.“

Išvada viena – jei atvyktum į Sūpynes be palapinės, be maisto, gėrimų, draugų, drabužių – be nieko, vis tiek būtum ir pamiegojęs, ir pavalgęs, ir pavaišintas bei su chebra.“

2013m. Šiemet IR VĖL manęs klausia, ar verta varyt? Ar faina? Kas dar varo? Kas groja? Aš atsakau, kad iš mano negausaus feisbukinių draugų būrio varo šiai dienai 97, tai gal kaip nors („Realiai tai varo visi, išskyrus mamą su tete“); šiaip tai tegu groja nors ir šaukštais, galėsim pagrot, jei reikės, mes varom. Jei iš darbo neišleis, išeisim. Bilietus pirkom dar žiemą. Iš to pirmojo šimto.

Bėgioja šiurpuliukai per nugarą.

Rodyk draugams

Prie 30° karščio rimtai nebesigalvoja

Šis savaitgalis buvo pats geriausias iš visų nuo tos šaltos snieguotos kovo 30-osios, kai po 32val trukusios kelionės nukritau Vilniaus oro uoste ir pusvalandį nesupratau, kur atsiimti lagaminus.

Pasirodo, laimės formulė paprasta, tik buvo primiršta – reikia daug šokti, daug juoktis, daug išsidirbinėt, daryti dar nedarytus dalykus ir eiti dar nepramintais keliais.

Mane supa tikri lingvistai – humoristai, todėl negaliu, nagi negaliu nutylėt šviežiausių nugirstų perliukų bei bežaidžiant žodžiais gimusių įžvagų.

Apie namų ruošą: „Jinai visą rytą aiškino – išplauk šiukšles, išnešk indus…“

Apie first world problems: „Man pavyzdžiui labai nepatinka, erzina, nu negaliu, kai šaldytuvo dureles darant jos būna taip prisispaudę, kad gaunasi visą šaldytuvą pajudint.“

Apie RENGINĮ: „Eurovizija – gėjų naujakas.“

Apie vežėjus: „Tas taksistas koks normalus buvo, be ūsų, viską ten.“

Apie imidžą: „Aš ten į tą tūsą netyčia nepasiruošęs nuvariau, su fulkiapu, maike kažkokia, o ten įeinam pro duris – žiūrim, kad nepritapsim, nes mat visi, ne tai, kad pasipuošę, bet seni.“

Apie atjautą: „Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.“

Europa yra rojus žemėj, atvičiaju.

Rodyk draugams

Apie ‘Girls’

Girls yra fakin osom serialas. Kažkas tarp lakstymo prisigėrus Berlyno underground‘e ir gulėjimo parke vasarą, žiūrint, kaip draugas verkia, skaitydamas Čiurlionio laiškus Sofijai.

Hannah: You know what I’m gonna do from now on, I’m gonna ask people if they’re gay before I have sex with them.

Jessa: You know what the weirdest part about having a job is? You have to be there everyday, even on the days you don’t feel like it.

Adam: I don’t know what it is about me but girls never ask me to use condoms.

Hannah: I just want someone who wants to hang out all the time, thinks I’m the best person in the world, and wants to have sex with only me.

Adam: You might just need to face up to the fact that you’re just not meant for a job in the traditional sense.

Marnie [about Adam]: I walked into the bathroom the other day and he was sitting there and taking a shit and drinking milk at the same time

Adam: Holding on to toxic relationships keeps us from growing.

Hannah: I’m an individual and I feel how I feel when I feel it.

A rabbit a day keeps doctor away.

Adam [to Hannah]: You said you made me feel like your whole body was a clit.

Hannah: You ruined my article, you ruined my night, and you ruined my relationship with Marnie, and for that matter, my relationship with cocaine, which could have been my favorite drug.

Thomas John [to Jessa]: I’m a miracle. I’m a unicorn. I’m a fucking needle in the haystack and you’re just some fucking dumb hipster who’s munching my hay!

Primygtinai rekomenduoju.

Rodyk draugams

Naujai atrasti seni kliedesiai

Dariau apsivalymą mobiliake(t.y. tryniau senas žinutes) ir radau gausybę perlų, kurių dar nebuvau išmetusi į viešumą. Džyzes, pasiilgau savo bepročių.

Apie Velykas:
„-Tai kiek margučių suvalgei?
-Aš tau geriau nesakysiu, ką suvalgiau.“

Apie antrininkus:
„Genutė Žilienė, man regis, yra Jacksono pusseserė.“

Apie aistrą:
„Tiek dulkinaus, kad net blakstienas sopa.“

Apie įvaizdį:
„Jis atrodo kaip eigulys.“

Booty text #1:
„Trip aus. Kas. Kaip tu? Ateik“

Booty text #2:
„Ledų? Sexo? Manęs?“

Apie asmenines krizes:
„Šafranui krapo stadija.“

Pasiteiravimas #1:
„-Renesanso mergele, kaip saulėtas rytas?
-Mėselė, ne mergelė.“

Apie Panevėžį:
„-Mane stebi baisūs žmonės.
-Būsiu už 2min. Saugok save.
-Man atrodo, netoliese gal koks baisių žmonių sąskrydis.
-Norfos festas 2012.
-Afteris po vakar Placo.“

Apie nuotaiką:
„Aš tj styginio kvarteto apsupty. Žiauriai prabangu, akys raibsta, bet geriu kaip iš pnv.“

Apie socialines situacijas:
„Aš viena repo tūse Studio9. Dar nemokėjau už gėrimus. Būnu.“

Apie moralkes:
„Prostitutė.
A.
Š.“

Apie buvimą:
„-Tu mieste?
-Labai.“

Apie festivalius:
„Aš vakar užmigau prie pagrindinio steidžo. Prie main. Kur belekaip tranko. Ėjimo eigoje.“

Apie festivalius #2:
„Krč man ant kaktos yra lygiai 12 uodo įkandimų, su kokiais rūbais nuvažiavau, su tokiais ir grįžau. Išbandėm visus įmanomus svaigalus. Dabar varau į miestą. Gal kažką.“

Apie žemumas:
„Naujausiais duomenimis aš vakar sisiojau stotelėje. Apie 9val. Kai žmonės jau judėjo į turgų.“

Apie šaltį:
„Man tiek šalta ir aš tiek kalatojuosi, kad net sidras iš stakano pilstosi.“

Apie keliones:
„Aš strigęs Ukrainoj antra para. Visiška bibienė. Verkiu, geriu, verkiu, geriu.“

Apie meilę:
„-Kur tu mane jamsi?
-Ant stalo, po stalu.“

Apie toleranciją:
„Bl, nemoki pist, nereikia lįst, pranai“

Apie prioritetus:
„-Norėčiau pranešti, kad susižadėjau.
-Dieve, marija, ką rengtis!!!“

Apie sveikatą:
„-Tai kas tau yra?
-Ūminis ragas.“

Jau atėjo ir ta stadija, kai užsirašinėju perlus, pareikštus ir anglų kalba, tik dažnai reikėtų žinoti visą konstekstą, kad susiorientuoti, kame bajeris.
Visgi, mano, kaip anglistės, stipriausias pareiškimas šį mėnesį:
„-Let‘s go to hot springs!
-Do we have to put our bodies into the water or are we supposed to look at them?“

Labanakt, vaikučiai, arba, labas rytas, Lietuva.

Rodyk draugams

2012 metų geriausieji

Na ką, liko jau visai nedaug iki du tryliktų, todėl turbūt būtų pats metas paskelbti šių metų sąrašiuką su visais stipriausiais ir labiausiai įsiminusiais reikalais. Viensdutrys važiuojam!

Metų Pasididžiavimas: Drąsa pasaulį vėl ir vėl verst aukštyn kojom.

Metų (svajonių) miestas: pačios nuostabai – Londonas.

Metų Public Tūsas: Visi pliusai Soul Boxe, Yaga Ball (11 balų iš 10 galimų), Soho gimtadienis. Nu ir kas be ko – Sūpynės.

Metų niekada nesibaigiantis tūsas: Pavakariai Vasaros Terasoj arba Vienkiemy, paryčiai Tripe; Vasario švenčių savaitgalis, prasidėjęs trečiadienį braškių sultim, pasibaigęs klykimu sekmadienio naktį „Jaučiuosi kaip Amy Winehouse prieš mirtį“ ir tortu lovoj.

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Berneliai (moralkes it ranka nuima) ir Pas Dalią (Klaipėdos senamiestis).

Metų Private Tūsas: Kalėdų Dvasios aštuoniasdešimtmetis, Sekmadienio preliudai su miela p.I.; KOVO 8-oji; afteriai, kai pameti kepurę, megztuką, suknelę, tapatybę; mergvakaris Palangoj, dvejos vestuvės tą patį savaitgalį; ekskursija į Anykščius vyno degustuot.

Metų miestas: Anykščiai.

Metų būsena: „Šešiolika ratų ir prie klonkės.“

Metų būsena vol.2: „Aš pats save prarijau ir pats save išvėmiau.“

Metų prakeiksmas: kai dėl karmos plyšta kelnės.

Metų prakeiksmas vol.2: praryt obuolio kauliuką ir užsiaugint pilve medį.

Metų patiekalas: Balta mišrainė Būsi Trečias (majonezo porcijoje ~200g, jie negaili); Suvalkietiški Berneliuose (šitie tai iš viso nieko negaili).

Metų desertas: Vąrškės (kirtis ant pirmo skiemens) štrudelis.

Metų vardas: Ingeborgas.

Metų dingusi atmintis: svetimi batai rankinuke.

Metų nepatirtas jausmas: sarmata.

Metų prastas skonis: limuzinas.

Metų vairuotojas: Kęstutis.

Metų RIP rūbas: mėtinis megztukas.

Metų neišpildytas projektas: Tytuvėnų bažnyčia.

Metų viešas įvykis: Whitney Houston vestuvės.

Metų meilės išraiška: Kai IMI žmogų ir nuplėši jam kelnes viešam pasilinksminime.

Metų Ups: Kai pirmą kartą planuoji su mergaite, bet išeina su berniuku.

Metų specialybė: suvenyrų dizaineris; vakarėlių ruonis.

Metų Laimės Kūdikis: aš (it goes on).

Metų Naujos Žemumos: (pažįstamo istorija) būnant komoj parsivest merginą į namus, įžengus pro duris atsiminti, kad vieno kambario bute gyveni su pora, interesantę išsiųst namo, o ryte neatsiminti, ką buvai parsivedęs; atvykti į Šopkines ir lūžt; šakute išsilaužti duris; įkristi į smėlio kalną, tranzuot į Vilnių su rankinuku komos būsenoj.

Metų Muzikiniai Atradimai: KOUDLAM, Sporto Kantes, Carl A. Finlow.

Metų gabalai parymot: The XX – Angels, Dems – Down on You (ir remiksas, ir ne), Tina Turner – What‘s Love Got to Do with it, Mercy Dance – Pabučiuok.

Metų gabalai pariaumot: Flashmob – Need in Me, Storm Queen – It Goes On, Mario Basanov & Vidis – Care, Visti & Meyland – Yes Maam (Trentemoller remix), Wankelmut – One Day; Crookers ft Roisin Murphy – Royal T , Parachute Youth – Can‘t Get Better Than This.

Metų pasiteisinimas neatėjus į darbą: „Mano sūnui įkando zebras, todėl negaliu išeit iš namų.“

Metų Dj meilė: St Stereo.

Metų Filmas: Nebuvo kada žiūrėt.

Metų Rašytojas: Nick Hornby (again).

Metų Serialas: Girls, 90210, American Horror Story, Parks and Recreation.

Metų gėrimas: tai jau tikrai, kad šampanas, smagusis kočėlas ir tikrai ne islandiškas šnapsas.

Metų nauja pozicija: pochuizmas.

Metų tolerancija: Už tai, kai žmogus sustorėjo, jį išbraukti iš draugų sąrašo yra savaime suprantamas ėjimas.

Metų Citatos: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“, „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“; „Aš pati ant savęs lyju.“

Metų komplimentas: „Kaip tu gražiai maudais“.

Metų leksikonas: „Palaidais plaukais“, „Let‘s davai!“

Metų „sugrįžki, jaunyste“: rūžavi plaukai.

Metų Vojažas: superultra nuostabios kelionės į Berlyną ir Londoną.

Metų moteris: p.I.K.

Metų vyras: p.M.S.

Metų Klubas: Opium, Trip.

Metų draugai: visi, kurie buvo šiemet šalia. Jūs esate nepakartojami ir aš jus nenormaliai myliu.

Metų Avantiūra: išsikraustyt gyvent į Kanadą.

Metų Visagalis: meilė sau bei aplinkiniams, ironija bei sarkazmas, tikėjimas, jog nieko, absoliučiai nieko nėra neįmanomo.

Gyvenimas tik geryn ir geryn. Metai buvo nuostabūs, bet aš žinau, ka du trylikti bus tik dar geresni.

Rodyk draugams

Hangover in Vilnius

Aš tau sakau, vieną dieną mes į vakarėlį įsiveršime ant rožinio vienaragio, fone grojant „Let the beat control your body“.

Jei norite, kad mes neišeitumėme į linksmintis, surakinkite mus antrankiais ir pririškit prie radiatoriaus. Ir vis tiek išliks daug šansų, kad kažkur išplauksim kokiu nors būdu.

Kokia tikimybė, kad netapsim šventės epicentru ir nešoksim ant paviršių? Nulinė. Kas pamato pirmą kartą, kartais nepatiki, kad taip būna.

Viena draugė pasiskolino mano batus ir pranešė, kad nuo jų, ko gero, sklinda vakarėlių aura, ko pasekoje tik juos avėdama ji dusyk pasiekė savo vakarėlių aukštumas ir pagirių dugną. Na gal.

Na, ir, kaip visada, perlų rinkinukas. Neišvengiamai.

Apie vaizdus: „Stebėk, kaip aš geriu, tu stebėk.“

Apie pojūčius: „Ką tik liečiau žandą ir nesupratau, ar mano.“

Apie vaikus: „Tai ką man daryti, jeigu jis save smaugia su šokdyne?“

Apie smagumo lygį: „Apsitorčinę kaip dūros lakstysim.“

Šią vasarą vaizdų dar bus, princesės garbės žodis.

Rodyk draugams

Mažo miestelio didelės žvaigždės

Lietuva (o ypač Vilnius) yra fotografų, modelių, dj‘ėjų ir asmenybių kraštas ir nelabai čia turiu ką bepridurti.

Dievas davė galybę talentų, veržias per kraštus, nėr, kur padėt, ale kuklumo ir subtilumo pagailėjo, bėda. Visi viską moka, visi viską žino, visi viską gali.

“The trouble with my generation is that we all think we’re fucking geniuses. Making something isn’t good enough for us, and neither is selling something, or teaching something, or even just doing something; we have to be something. It’s our inalienable right, as citizens of the twenty-first century. If Christina Aguilera or Britney or some American Idol jerk can be something, then why can’t I? Where’s mine, huh?”

Nick Hornby – A Long Way Down

Jei gali nedainuoti, prašau, susimildamas, nedainuok, kiek kartų sakyta.

Rodyk draugams

Šlovė Sūpynėms

Turbūt ne man vienai vakar perpiet galvoje sukosi tik viena mintis – kaip būtų gerai, jei tai niekada nesibaigtų. However, Sūpynės baigėsi, šlovė Sūpynėms. Buvo tiek visko ir taip gerai, kad, ko gero, visko suminėti neįmanoma.

Išties pasisekė į festą keliauti su draugų Dj, kuris savo diskų lobiais sugebėjo užkurtį puikų preparty, rankom plojom dar neišlipę.

Apie muziką: Laiką leidau prie didžiosios scenos, girdėjau ne viską, tad nuomonė gan mėgėjiška. Puikus Zuluso, nuostabus Few Nolder live‘as (kažkas jį įvardijo lietuviškuoju Nicolas Jaar); kaip visada mane, prisiekusią techno mylėtoją, iš proto išvedantys Pagalvės, Split Pulse ir Calli pasirodymai. Labai labai patiko Saulty. Atvirai pasakius, prieš vykdama nelabai gilinausi į nepažįstamus headliner‘ius, tad nuostabiai maloni staigmena buvo Bruno, kurio grojimo kulminacijoje kur dėtis jau nebežinojom. Tik nesupratau, kam tos gitaros, nevarbu, kad ir dieną.

Mane šėlsmo viršūnė pasiekė dusyk – penktadienio naktį apie 5val.kai šokių aikštelėje prasidėjo netikėtas Stay High for Me Baby seksitaimas ir šeštadienį, paryčiais (ar dažnai kur pamatysi dj nuo scenos gausiai dalijant gėrimus?), kai mūsų būrelis išgėrė šampaną „Už Sūpynes“, o visa festivalio šutvė persikėlė į Aukščiau, pas Rubeną ir pasijutau it jaukiais gerais žiemos paryčiais mylimajam Opiume, tik dar geriau.

Visiško pozityvo nuotaikos nesugebėjo sudrumsti niekas – nei lūžę daiktai, nes trissyk aukštyn kojom virtusi palapinė (prie kurios finale jau fotkinosi grupelės), pirmą kartą gyvenime man taip nesvarbu buvo lietus.

Pasirodo, žmogaus galimybės – neribotos, sutikom pažįstamą, kuris, nemiegojęs trečią dieną, ėjo šokt, ir šoko prieky. Sekmadienio popietę vyko toks reivas, kurį dar ilgai prisiminsiu. Žmonės darė salto, o lietaus nieks nepastebėjo.

Sutikau daug šviesių veidų iš dabarties vakarėlių, ir ne vieną jau seniai pamirštą, bet nežmoniškai pradžiuginusį pažįstamą iš senesnių laikų. Žmonės šventėms iš užsienių pas šeimas gal ir negrįžta, bet ant Sūpynių – būtinai. Šypsenos mode on.

Šįkart šnekų buvo mažiau, nei šokių, bet be sparnuotų frazių neapsieita.

Apie išvermę:
„-Kaip mes vieną dieną mylėsimės…
-Ne vieną, o dvi.“

Apie toleranciją: „Nevarai į Sūpynes? Tai žinai, ką tau pasakysiu, ir tu, ir tavo pusbrolis, ir viskas, kas su tavim susiję, nesveiki.“

Apie palapinių erdvumą: „Mes gulim, o tada, tik staiga, ji įėjo į kambarį.

Apie antgamtines galias: „Aš pati ant savęs lyju.“

Apie patirtį: „Esu uostęs visko, nu bet duonos dar nebandžiau.“

Išvada viena – jei atvyktum į Sūpynes be palapinės, be maisto, gėrimų, draugų, drabužių – be nieko, vis tiek būtum ir pamiegojęs, ir pavalgęs, ir pavaišintas bei su chebra.

Grįžus į miestą akimirką buvo keista padėti koją ant asfalto ir apsidairius nematyti šokančių.
Šiandien aš labai džiaugiuosi, kad nereikia į darbą ir kad neteks su niekuo kalbėtis, nes balso nėra, skauda kiekvieną kūno lopinėlį, bet all in all džiaugsmas ir įspūdžiai liejas per kraštus.


Foto - Lukas Šalna

Rodyk draugams

Margas pasaulis, arba kaip geras gyvenimas darosi dar geresnis

„Malonumai nebūtų įdomūs, jei paskui nereiktų jų atpirkinėti klūpomis. Kaip tik todėl alkoholio vartojimas <…> taip dažnai baigiasi malda prie klozeto.“ (U. Barauskaitė)

Duokit mums progą ir mes ją atšvęsim. Nėra tokios dienos savaitėje, kurią nesugebėtumėm užkurti vakarėlio maksimum, nėra tokio baro, kurio centre neišeitų pašokti lapdancų. Švenčiam viską – kurso užbaigimą, diplomą, išeiginę, katiniuko glostymo dieną, laistom naujus pirkinius, gyvenimas yra šventė.

“-Kodėl negalim mes kaip žmonės susikaupt ir susituokt? Ne dėl meilės, dėl baliaus.
-Aišku, kad galim, be problemų.
-Aš būsiu su tokiu kostiumu, kad oho.
-Bus devynios pamergės, aš nešiu rožinius bijūnus.
- Tuoksimes Petro Povilo bažnyčioj, kad arčiau namų būtų. Kai paklaus „Ar kas nors žino priežasčių, kodėl tiedu negalėtų susituokti?“, iš mano pusės atbėgs dvidešimt, iš tavo – penkiasdešimt interesantų.”

Mūsų šeima bus žiauriai žiauriai open-minded. Bet taip žiauriai.

„Jam iki mergaičių toli kaip iki mėnulio.“

Aš vakar išradau naują profesiją – suvenyrų dizaineris. Nuo kitų metų bus galima stoti dizaino kolegijoj.

Mėnesio top sportas – akrobatika.

„Kodėl tu negali valdžiai tiesiog imti ir pasakyti, kad tavo sūnui įkando zebras ir nenueiti į darbą?“

„Tavo šlaunys tokio gerumo, kad aš jas valgyčiau.“

„Jei jis norės į baltų arklių zoną, aš jo nenešiu.“

„Aš po keturių alaus jau pasileidžiu plaukus, o jisai tik kiek apšyla.“

„Kočiosimės ir po dj pultu, palapinėse, ant jų, prie ežeriuko ir miškelyje, jei nebus labai šalta, galim pabandyt ir upelyje.

Mėgstu teigti, kad kartais nedaryti dalykų yra kur kas įdomiau, nei juos daryti. Bet daryti dalykus irgi labai smagu.

Rodyk draugams

Apie kreizi žmogeliukus

Vakar su draugais mes padarėm lažybas, kurių esmė – atspėti, kas iš pažįstamų rato pirmas susituoks. Laimėjusysis gauna gardaus alkoholio butelį. Jei dar nepadarėt statymo, prašau kontaktuoti ir pranešti apie savo spėjimą.

Šiaip, paskui suvokėm, kad su tokiu gyvenimo būdu, požiūriu, vertybėmis ir tokiais pažįstamais, tą butelį mes gersim kokiais 2030m.

Kartais pradedu galvoti, kad kai kurie aplinkiniai sako tam tikrus dalykus, nes ŽINO, kad pateks į blogą. Gerai, gerai, kalbėkit, mažuliai, aš užsirašinėsiu.

Apie valią: „Jei neišvažiuosiu ketvirtadienį, aš gersiu, mane neš – aš gersiu, mane paliks – aš gersiu.“

Apie intelektą #1: „Abaidžiano sostinė yra Badu, jo?“

Apie intelektą #2: „O hipoteka, tai čia kažkas su arkliais, tiesa?“

Apie atsargas: „Jūs rimtai galvojat, kad mums reikia į načnyką? Pas jį namie tiek alkoholio, kad tris gimtadienius būtų galima atšvęst.“

Apie laisvalaikį #1:
„-Baigės pagaliau darbo krūvis, turėsiu daug laisvo laiko. Gulėsiu, žiūrėsiu serialus, darysiuos manikiūrą, valgysiu, spaminsiu ant fb sienos…
-Varinėsi su dvyrka, rolikais.
-Vaikščiosiu į teatrus, galerijas. Bėgiosiu, žaisiu stalo žaidimus , vedžiosiu šunį…
-Gersi. Pvz. pirmadieniais.“

Apie atidumą: „Aš pamečiau sijoną ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad savuos namuos.“

Apie žmogaus anatomiją:
„-Guliu nuogais papais, cigaretė dantyse.
-Aš tai šiandien be papų.
-Nebesvaik, tu visada su papais.“

Apie laisvalaikį #2: „Nu tai atsiprašau, aš esu vieniša, neturiu nei vaikino nei vaikų, tai ir geriu, o ką.“

Apie laisvalaikį būnant liudininku: „Gyveni gyveni ir fukt - į teismą.“

Apie gerbūvį: “Kol ant stalo Jack Daniels, namie yra Apple gaminių, rūkom geras cigaretes ir šnekam apie keliones, mums viskas ok.“

Apie meilę: „Fuck you Dalia! Fuck you sideways and in every direction!!!“

Apie eilinę popierę Vilniuje: „Šiuo metu Antakalnyje gatve eina du neaiškaus ordino vienuoliai ir veda ponį.“

Apie tikėjimą: „Uoj, jam pagal nuotaiką užeina. Jis ir mormonas yra buvęs, dabar štai – krikščionis.“

Apie gyvenimo ritmą: „Einu ryte pro Tripą į darbą, draugelis gatavas kieme čilina, jis tai dar vakarėlyje mat.“

Apie seniai matytus draugus: „O žinai, kad jis – vedęs ir šiandien išvarė į Italiją pagyvent?“

Apie mane: „Tu stebėtinai panaši į Riaubiškytę.“

Apie karjerą: „Mano buvus simpatija pardavinėja akinius prie turgaus ir ką tu jam?“

Apie etiketes: „Išeinam iš namų, su suknelėm, gražios, taksistas – čia jūs pagal užsakymą?“

Jau kelintą kartą taksistas man: „Panele, jūs esate tikra, kad gyvenate viešbutyje?“

Apie stilių: „Kai antrą kartą pas jį atvažiavau, išėjo su trumpu sidabriniu Versace chalatu plius kedai apmokėt už taksą man.“

Apie socialines situacijas: „Vakar priekabiavo taksistas, kai važiavau pas draugą. Tai tas laukė kieme su peiliu. Aš kartais kai pasakoju tokius dalykus, suvokiu, kad tikrai ne visi taip gyvena, kaip mano aplinka ir aš pati.“

Apie išgeriančius draugus: „Jis – kaip bumerangas. Išsiunti namo, tai vis tiek sugrįžta.“

Apie nuostabą: „Tai tu primesk, atsibundu – vaikas. Galvoju – iš kur tas vaikas? Kieno vaikas? Mano? Glosto galvą ir dainuoja „Aaa. Aaa. Aaa.“

Mes šiaip pavarom vis stipriau ir stipriau.

Draugas, dirbantis socialiniu darbuotoju, po Prodigy stačia galva nėrė į rūsį kaip lašiša.

„Tai gal kas nors paklaus, kaip koncas, o ne apie rūsį?“

Tiesa, šiaip, vieni didžiausių mano pažįstamų tūsofščikų visi turi išsilavinimus, kurių pradžioje yra žodis „socialinis“ arba šiaip dirba šviečiamąjį darbą.

Aš, asmeniškai, šiandien akimirką pasimečiau, ar aš Vln, ar Pnv.

Šiuo metu iš televizoriaus, esančio kitame kambaryje, skamba Demis Ruso „Goodbye, my love, goodbye.“

Amen.

Rodyk draugams

Apie Euroviziją ir cirką gyvenime

Aš dar tiek gėdos prisidarysiu iki išvažiavimo, kad maža nepasirodys. Atvičaju.

Mes šiandien žiūrėjom Euroviziją, aš nepamenu, kada paskutinį kartą tiek žvengiau. Ašaros net dribo, tušas varvėjo.
Nuostabiausios Europos šalys – Gruzinija, Nyderlandija ir Hungarija. Varom?
Gruzija Lietuvai davė daug, nes ten daug lietuvių karo belaisvių. Turkas niekam nesuprantama kalba paskelbė karą, bet kadangi niekas nesuprato, tai viskas ore.

„Kai paskambini prabalsuoti už Švediją, švediškai šneka?“

„Tos bobulės žiauriai miego nori. Yra trys atsarginės, jei netyčia kažkuri pasimirtų.“

„Jei jis skelbtų taškus Lietuvos, aš suvalgyčiau va šitą lovą.“

Apie interesus: „Aj, tau bile juda, tai jau ir gražus.“

Ir dar šiaip iš gyvenimo:

„Iš kur jinai vapščė tą čiuvą ištraukė?“ – „Kaip tai iš kur – pasiėmė iš s.o.s. kaimo.“

„Alfonsui Penikui yra didelė dešimtis metų, bet jis vis dar kazanova.“

Įspūdinga yra tai, kad į mano blogą daug žmonių ateina ieškodami Peniko. Man atrodo, jis jau nebe asmenybė, jis – ikona.

Šiandien taip gražiai apie mane pasakė, kad net faina paliko – „I. yra mano kelrodė žvaigždė.“

Apie talentą hiperbolizuoti: „Tie akiniai taip lengvai aptempia akį.“

„Mes atrodom kaip graži jauna šeima?“ – „Ne, jūs atrodot kaip Aleksas Lemanas su Paltiniene.“

Mano rankinė tiesiog tvoskia bijūnais. Neklausk, mielas dienorašti.

Mes geriam šampaną ir švenčiam gyvenimą, o jeigu jūs esate debilai, pavydnikai, be humoro jausmo, susireikšminę, dalbajobai, skūpi, negražūs, atchodų užprelinti siaurapročiai – verčiau nusižudykit iš karto, nes tikrai nusprisim, jei painiositės kelyje.

Kaip aš myliu mūsų gyvenimą ir mane supančius nuostabiausius žmones, tu neįsivaizduoji.

Rodyk draugams

Italų nuotykiai Vilniaus apylinkėse

Auksinė gyvenimo taisyklė: reikia susirasti tokį darbą, kad baliams netrukdytų.

Kaip mano tėtis sako, gerti galima prieš darbą, po darbo, darbo vietoje, svarbiausia – ne vietoj darbo.

Jei dar neragavot bernelių užeigoj suvalkietiškų blynų, būtinai užeikit paragauti. Sidras irgi visai nieko.

Būna žmonių, kuriems nieko nenutinka. Užtat būna tokių žmonių, kurių gyvenimas – nuotykių romanas. Sveiki, čia mes.

Atsibundi, pirma mintis – Kristaukaraliau, kur aš? Buvusiuos namuos. Nėra buvę? Mums yra. Esame labai emocionalūs, labai nelietuviško charakterio. Tiek verkti, tiek skirtis, kraustytis, pyktis, taikytis, vėl skirtis ir vėl taikytis moka tik italai arba mes.

„Matai, jis negeria, nerūko, sportuoja, kaip aš su tokiu būsiu.“; „Ne, nu, tu gali irgi su juo būdama negert, nebaliavot, bet širdis vis tiek pijoko.“

Savaitgalio daina – pop šou gabalo „Mamyt, aš dar mažytė“ coveris „Tetuk, nelįsk, aš dar mažytė.“

Savaitgalio dainininkas – Pogrebnojus, kuris atlieka dainą „Trys sluoksniai lako“.

Apie būseną: „Man tai toks jausmas it turėtum vaiką ir jį pamestum.“

O žinojai, kad jei praryji obuolio kauliuką, tai pilve išauga obelis? Nežinojai? Tai durnas gal?

Savaitgalio planas – skrydis oro balionu. „Mes kilsim, o tada leisimės į va šitą ežerą.“ (Ranka rodoma žemyn nuo Žaliojo tilto).

Apie seksą: „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“

Apie gurmanus: „Mes paprašėm padažo. Mums atnešė grietinės. Sakom, ką? Sako, juk čia meksikiečių restoranas. Sakom, visų pirma, ne restoranas, visų antra – grietinė? Virš naglumo.“

Apie gurmanus ir seksą: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“

Savaitgalio profesija – vakarėlių ruonis.

Apie tikrus draugus: „ Tai jau tada ir suorganizavo, kad mane išvestų“.

Apie tikrus darboholikus: „Jis tai dirba dešimt dienų per savaitę.“

Apie pakantumą: „Ir tu durnas ir tavo pusbrolis.“

Apie toleranciją: „Ta mergaitė tokia negraži, nu tokia negraži, kad neturi nei lyties, nei statuso, nei amžiaus.“

Šampano. Pronto!

Rodyk draugams

Paliteli arba kaip namų areštas neišdegė

Aš ir vėl apie tą patį, bet, soriukas, kitaip neišeina.

Neturėjo būti, bet buvo labai stiprus savaitgalis, prasidėjęs megaturboultra gerom naujienom ketvirtadienį, besibaigiantis dabar su gausiai maudžiančia galva ir savage garden garso takeliu fone.

Šokti viešoj vietoj ant paviršių – normalu, tiek šokti, kad penkis kartus nugara pasiekti grindis – normalu. Pamato seni pažįstami – duoda penkis, nes maladec - mes niekada nesurimtėsim. Dainuoti garsiai garsiai „Robot robot ja tibia liubliu, my tak chateli“ – normalu. (Skaičiai ir faktai – pamestas 1 megztukas, 1 šalikas, visas sveikas protas („Kažkaip šiandien neima alkoholis“), kūnai mėlyni, nubrozdinti, nugara lūžus – normalu). Jei dar kažkada ir egzistavo tokia nuosavybė, kaip reputacija, tai ji seniai seniai dužo.

„Jūsų draugas kažkaip labai pasigėrė, ką daryti?“ – „Uoj, čia jis dar ne girtas (fone miega viešoj vietoj), jis dar galėtų kur kas girtesnis būti.“

Draugą į tiesų kelią prie Reformatų g. paleidom pirmą nakties, o tas grįžo jau su šviesa. Kur buvo? Gal žinot?

Matėm, kaip Einikio antrininkas su savo drauge Vasaros terasoj šoko saulės šokį. (Beveik Russian Rave in the Forest). Garbės žodis.

„O mano draugas kartą nusilaužė liežuvio galą.“

Bernelių užeigoj sumoje suvalgėm maždaug vestuvinio stalo maisto kiekį.

Jei nori nustebinti draugus ilgam – netikėtai pravažiuok su riedlente įsitvėręs į vespą antrą nakties Vilniaus gatve.

„Suknelę radau po stalu, o atsibudau su suknele, kuri nėra naktiniai.“ – „Eik tu, aš penktadienį grįžus rūbus, pasirodo, padėjau vonioje, kampe.“

„Jei esi iš Panevėžio, tai jau reikia sakyti Berlinas, nebe Berlynas?“

Svarbiausia šeštadienį pasidaryti tiek gėdos, kad ji užgožtų penktadieninę.

„Tai negi tai, kad žmogus sustambėjo, duoda pagrindą su juo nebebendrauti?“ – „Tai čia savaime suprantama.“

Jei MES įėjom į klubą, lauk vaizdų. Islandijos kultūros centras bei Vilniaus gatvė – kaip kiemas vaikystėj.

Šiandien mane pasveikino su gimtadieniu. Mano gimtadienis gruodį. Tai tiek. Paliteli, paliteli…

Rodyk draugams