BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie Mano Mieliausiąją (Su gimtadieniu, Pokahonta)

Šiandien yra vieno man labai svarbaus žmogaus gimtadienis. (Svarbių žmonių mano gyvenime yra daug, todėl Jums gali atrodyti, kad dėl tos gausybės tas svarbumas pasidaro nebe toks jau ir svarbus, bet taip nėra.) Meilės turiu tiek, kad pakanka jos visiems mano mylimiems ir svarbiems. Ir tie mylimieji tai jaučia. O JI, toji šiandienos svarbioji, yra svarbiausių iš visų.

Ji yra ypatinga. Toji mieloji, su kuria viskas yra įmanoma. Su ja viskas yra įdomu. Su ja ir jai pildosi norai, paikiausios užmačios materealizuojasi. Su ja nebūna liūdna, nes net liūdėt su ja savotiškai žavu. Su ja išnyksta atstumai tarp Kanadų, Graikijų, Australijų ir Milanų. Su ja nebūna gėda.

Gyvenimas buvo, yra ir bus mielas, kai yra tokių draugų, kaip ji. Kai gulim išsitiesę nesvarbu kada ir kur, geriam šampaną ir niekas, gi niekas niekas nesvarbu.

Ji – ilgiausias ir audringiausias mano gyvenimo romanas, kuriam baigtis niekada neleisiu. Ji – gražiausia pasaulio moteris. Netikit? Et, netikėkit, bet tai tiesa. Ji – tikriausias žmogus, kokį jūs kada nors esate sutikę. Su gimtadieniu, miela mano.

Už „Trečią brolį“, už nufilmuotus filmus, kuriuos parduosim už 28.000eu, už „Smėlio akimirką“, už „Ant kiek rytoj pirmadienis?“, už kristalizaciją, šokančią ūdrą – melagį, už „Party Monster“, už „Mes atsibudom ir kažkaip labai užsinorėjom šuns“, už dieną upėje, už Hello Kitty, kuri kalba jausmais, už aštuonis devinto dangaus vienetus, už tai, kad prarijus obuolio kauliuką neišauga pilve obelis, už Neries ežerą, už visus vojažus, už tai, kad jei neturėsim, kur pasidėti, vis tiek pasidėsim, nes turėsim viena kita, už tai, kad mes degsim vienam pragare, už didžiausią meilę gyvenimui su visais jo kaprizais, už tai, kad turėjom nieko neturėt, bet turim viską, ką norėjom, už tai, kas jau buvo ir kas dar bus.

Aš tave beprotiškai myliu.

(Nobody knows me as well as you do.)

Bonus: listas, pagal kurį jau greitai vėl šoksim:

Rusko - Hold On

Flash mob - Need in Me

Depeche Mode - The Sinner in Me (Villalobos Mix)

Erasure - Always

Of Monsters and Men - Little Talks

Becker - Switch (Oliver Klein & Peter Jurgens Remix)

Foje - Vaikystės Stogas

New Order - 5 8 6

Peaches - Set it Off

Bronski Beat - Small Town Boy

Basement Jaxx - Where’s Your Head at

Groove Armada - I See You Baby

Tiga - You Gonna Want Me

Mercy Dance - Pabučiuok mane

Fedde Le Grand - Put Your Hands up for Detroit

Fischerspooner - Emerge (Dave Clarke Remix)

Slam - Lifetimes

Parachute Youth - Can’t Get Better than This

Crookers ft. Roisin Murphy - Royal T

Depeche Mode - Shake the Disease

Modeselektor - Let Your Love Grow

Lemon Joy su Irma - Balta Meilė

Agoria - Kofea

Elektra - Juda Tavo Rankos

Moby - Lift Me Up

Basement Jaxx - Raindrops

Smoke City - Mr Gorgeous (Mood II Swing Mix)

Rodyk draugams

2014-ųjų Geriausieji

Be ilgų įžangų – prašom.

Metų iššūkis: Kai dirbi tris darbus ir dar mokais.

Metų inside tūsas: Šiemet daug - Naujakas (visos gyvenimo spalvos), pavasario savaitgaliai pasitinkant saulę, preliudai Palangos Tiškevičiaus rūmų parke, pasibaigę mirkimu į ryto jūrą, Nidos vingrybės, vasaros uždarymas aka Zombie Nation ir gimtadienis.

Metų festivalis: Vis tiek Sūpynės.

Metų erdvė: Kablys.

Metų personažas: Lorde.

Metų DJ: Daugvinas.

Metų katiukas: Pūka-Kaligula-Pūkutysla

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Gal Blusynė (kai imi penktą užkandį ir nori šešto, tai reiškia, kad su maistu ten labai gerai), Cactus, Cozy.

Metų netikėtas miestas: Tbilisis.

Metų koncertas: Trentemoller.

Metų trauma: Kai turi 7.9, o dėstytoja išveda 7, kad vdrug negautum stipkės.

Metų glušuva: Kai literatūros profesorius nėra girdėjęs apie Chuck Palahniuk „Fight Club“.

Metų tarybų Lietuva aka sustojęs laikas: VU anglų filologijos katedra ir 13◦ C auditorijose.

Metų kančia: Individualios veiklos dokumentacijos tvarkymas, viešasis transportas.

Metų Why?: Gluck‘o uždarymas.

Metų staigmena: Ryža galva. („Čia tau taip netyčia gavos, jo?“)

Metų antitipažas: Visi žmonės, kurie apie tai, kad į susitikimą neateis, praneša iki jo likus maximum valandai (nes smarkiai susirgo ir nepajuda, nes yra susitikime, nes išvažiavo į užsienį);

Metų pamoka: Studijos.

Metų copy cat: Alanas Chošnau, panoręs būti Gahanu.

Metų viešas tripas: „Automobilį taranavęs briedis nėrė į upę“.

Metų proto lavinimas: Vis dar protų mūšiai.

Metų orientacija: Šimtu procentu BI.

Metų gėrimas: Borjomi neribotais kiekiais.

Metų seilėtekis: Bobby Cannavale.

Metų akcentas: Pardavėja Panevėžio „Gausoje“ Marijonų g. „Bili tik tau gerai“.

Metų serialas: Shameless, Breaking Bad, Boardwalk Empire.

Metų filmas: The Wolf of Wall Street, Gone Girl, Searching for Sugar Man, The Prisoners.

Metų įžūlumas: Kai atjungia šaltą, o po to ir šiaip visą vandenį.

Metų sprendimas: Nusimest naštą nuo pečių ir neleist, kad tau knistų protą.

Metų replika: „Iš kur TU žinai Die Artwood? Tokia rimta atrodai.“

Metų išsišokėliai: Kai Anykščių miesto šventėj valgai kilimą iš serbentų ir skambini varpais.

Metų ėjimas prieš gamtą: Balandėliai su žuvim.

Metų baliauninkas: Vidmantas.

Metų redakcija: Kai firmos “UPS” pavadinimą pataiso į “Oi”.

Metų paklydimai: Kai taksistams reikia papasakoti, kaip važiuoti iki vietos. Kažkaip šiemet vos ne kas antrą kartą įsėdus.

Metų respiratorius: Tas Vilniaus rudeninis smogas.

Metų kokteilis: Beergarita.

Metų beibifeisas: Kai perkant izotoninį gėrimą prašo dokumento.

Metų muzika: Pulp, The Libertines, Pixies, Babyshambles, The Kills, London Grammar, Block Party, Future Islands, Chinawoman, Pet Shop Boys,

Metų gabalai parymot: Whitney Houston – My Love is Your Love, Todd Terje – Johnny and Mary, Saint Etienne – Only Love Can Break Your Heart, Sohn – Tremors.

Metų gabalai pariaumot: Zombie Nation - Kernkraft 400, Girių dvasios – Gaubia, Antoine Rouge – Tapioca Island, Headman – It Rough, Tiga – Bugatti, New Music – Warp ir vis dar Supermayer – Two of Us.

Metų maistas: Ananasas.

Metų vertimas: Retard – dvokla.

Metų rojus: Namai.

Metų kvapas: Narciso Rodriguez.

Metų padavėjų perliukai: „Be šansų“, „Chebra, tikrai nedalysiu sąskaitos į šešiolika dalių“, „Nėra ir nebus“.

Metų savigyna: Erkę uždusint lašiniais.

Metų įkvėpimas: Dėstytojų kartojimas „Pagalvokit, ar tikrai atėjot ten, kur reikia“.

Metų žodis – vemalas: Nėštukės ir ryškutės.

Metų wtf: Kai „Šnekutyje“ šeštadienį, 22:00 groja „Kaukės“ soundtracką.

Metų alfa vyras: Kai sporto klube dirbi pavyzdžiu.

Metų neregėta Lietuva: Santariškių klinikos.

Metų Citatos: Apie spirales: „O žiauriai populiaru įkišti į gimdą magnetą?“; „Instagram is tweeter for people who can‘t read“; apie vyriškumą: „Tik bobos važiuoja siūt žaizdų“; apie veiklumą: „Feste nieko nėr blogiau už workshop‘us“; apie tradicijas: „Jei jau lėktuve plojat, tai ko taksi neplojat, kai daveža iki tikslo?“

Metų spėjimas: „-Spėk, koks mano mėgstamiausias filmas

- „Ponas Bynas on Holiday“?“.

Metų kąašžinau: Kai žmogui 30+, bet vis tiek prisistatinėja nick‘u.

Metų lyricsai: „Širdys susilieja, lūpos suartėja, kaip tave mylėti, mano prakartėle?“; „Šviečia šuniukas į duris“.

Metų fotošopas: Kai butų skelbimuose 12m2 caro maro laikų bendrabučio tipo butas Krasnūchoj tampa erdviais apartamentais netoli centro.

Metų miksas: Rotveilerio ir pudelio vaikutis.

Metų įžvalga: 1) Salis iš „Daktarės Kvin“ – didžiausias visų laikų nachaliavščikas. Atvaro, pavalgo, pap*sa ir vėl atgal į laukus.

2) Lietuvio hoarding`as prasideda, kai įstačius naujas duris, pasilieki ir senas.

Metų būsena: Atrodyt taip, tarsi tave tuoj išbers.

Metų interneto žmogus: Oleg Surajev.

Metų geogafinis objektas: Juodoji Akmenė.

Metų labiausiai nuvalkiota frazė: „Amerika – mano svajonių šalis“.

Metų neatsakytas klausimas: Kaip japoniškai „pukavykas“?

Metų rimtos citatos: „An obstacle is an inspiration“, „Home is acceptance“.

Metų ekologai: Tie, kur dalija lankstinukus apie tai, kaip blogai kirst medžius.

Metų Vojažas: Vilnius – Varšuva – Tbilisis – Bakuriani.

Metų moterys: Visos geriausios draugės, iš kurių net 4 už jūrų už kalnų.

Metų vyras, meilė, sveikas protas: tai aišku p. A. B.

Metų bosas: p. A. I.

Metų troškimas ir palinkėjimas sau ir visiems: Mandagumo, dėkingumo ir Taikos.

Baisiai seniai turėjau tiek new year resolutions, kaip šiemet. Tegu pildosi.

Rodyk draugams

2013-ųjų Geriausieji

Kadangi, ko gero, visą šventinį laikotarpį kompas bus mažiausiai dominanti interjero detalė, dabar pats metas sudėt visus taškus ir tradiciškai paskelbt metų perliukus. Važiuojam:

Metų Pasididžiavimas: Kai priima į visus geriausius universitetus, į kuriuos užsimanai.

Metų iššūkis: Kai tuose universitetuose dar ir mokytis reikia.

Metų miestas: Dėl fantastiško grožio kalnų – Jasper (Alberta, Kanada).

Metų Public Tūsas: Verslo Rizikos Rezervo koncertas ŠMC per gatvės muzikos dienas. Tautai tereikia vodkės ir šokių, viso kito – bus.

Metų inside tūsas: Šeštadieniniai džiaugsmai pirmąjį savaitgalį po grįžimo iš Kanados, Šeštadienio plotas vingriuos nusitęsęs į Šventadienio nuodėmes vasarą Vilniaus gatvėje ir Užupio pasikalbėjimai vėlyvą rudenį, Vasarinis konjakas nuplaunant tragiškąjį Forum One Kauno Santakoj.

Metų festivalis: Be konkurencijos – Tundra ir nesibaigianti 72 valandų para. Antrąją vietą ima Šopkinės ir mūsų su P. kelionė per krūmus kuprinių pametinėjimo estafetėj.

Metų DJ: Split Pulse (Balta meilė ir visi kiti pipirai).

Metų nežinia: Kai einant iš afterio dingsta maikutė.

Metų šuniukas: Niuki-Raukšliukas-Krepšiukas.

Metų katiukas: Pūkas-Rūkas-Jovaras.

Metų vieta valgyti ir apšnekėt visą pasaulį: Ir vėl Berneliai (nes pilviukas džiaugias visada). Nauja puiki vieta su tikrai gardžiu maistu – Alaus Studija. Visada džiaugiasi skrandis ir Meat Lover‘iuos.

Metų netikėtas miestas: Sietlas.

Metų kelionė: Disciplinuotasis Paryžius su ekskursija.

Metų būsena: „Man nėra įdomu ir aš ne šuva ir mano kantrybė – ne geležinė.“

Metų komplimentas: „Toks nepiktybinis“; „Ji daug pakelia ir nenusišneka“; „Man su tavim negėda“.

Metų koncertas: Be konkurencijos – Depeche Mode.

Metų dvejonė, kurioj šaly esi: Lyapis Trubeckoj koncertas.

Metų viešas tripas: Delfio antraštė: „Kaunietė odontologė, kurios ieškojo artimieji ir policija, pustrečios savaitės gėrė nežinia su kuo.“

Metų trauma: Darbas Šaraškino kontoroj, kur būtų faina, jei pradėtum šeštą ryto, o pabaigtum antrą nakties, nes juk įgysi daug patirties.

Metų kančia: VMI reikalų tvarkymas.

Metų Why?: Tripo uždarymas. (Kaip ten toj dainoj dainavo: Jau nebebus tokių, kaip tu…)

Metų antitipažas: Ofiso dramatikė in her late 20s, dirbanti 10d. per savaitę ir dejuojanti, kad nespėjo pavalgyti.

Metų veikla, kuria visi užsiima, bet visi slepia: Pietūs Makdonalde.

Metų pamoka: Kanada.

Metų personažas: Slaptaėda; Princess Kenny.

Metų bendrumas: Protmūšio komanda.

Metų orientacija: Biseksualus p*daras.

Metų talentas: Meistriškai sirgt šizofrenija.

Metų alkis: Kai sūris „Džiugas“ ryjamas nekramtytas.

Metų etikėtė: Eurovizija – gėjų naujakas.

Metų pravalas: Kai tv auditorija labiau mėgsta rusiškas programas ir anglų-lietuvių vertėjai dėl to turi kur kas mažiau darbo.

Metų atjauta: Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.

Metų priešas: Gaspadoriai visi iki vieno.

Metų nustebimas: Rodeo.

Metų interjero detalė: Suflerio būdelės lempos.

Metų passive agressive ir nesveikas protas: Iš taško A į tašką B vežėjai ir važiuotojai.

Metų patiekalas: Cepelinai, Tom Yumas.

Metų gėrimas: Fanta, Čepkelių trauktinė.

Metų baubas: Keleivių kontrolė. Net jei ir nesi kaltas, gali būti, kad teks nusibaust.

Metų RIP rūbas: Ta pati neatrasta maikutė.

Metų apdairumas: Kai likus valandai iki skrydžio į Omeriką apsižiūri, kad neturi vizos.

Metų serialas: Girls. Nes American Horror Story kartelę iškėlė, o paskui iki jos nebepasiekė pašokt.

Metų Vargo vakarienė: Customer Service Vilniuje. VISUR. („Nu jei labai norit, tai atnešiu tą kitą padažą, bet šiaip mes visada fish and chips su saldžiarūgščiu patiekiam.“, ir t.t. ir pan.)

Metų Laimės Kūdikis: aš (ir vėl).

Metų anglų kalba:

„-Let‘s go to hot springs!
-Do we have to put our bodies into the water or are we supposed to look at them?“;

Miagisters end Biąčilers digry.

Metų gabalai parymot: Elvis – Suspicious Minds, Queen – Too Much Love Will Kill You, Bush – Glycerine, Badfinger - Baby Blue.

Metų gabalai pariaumot: Breach – Everything You Never Had, Kate Bush – Running up that Hill, Niki & The Dove – Mother‘s Protect (Goldroom Remix), Get Lucky (aj, kažkaip…), Miley Cyrus – We Can‘t Stop (ten yra įdėta haliucinogenų, todėl savo jausmų šiai dainai aš pati nekontroliuoju), Robin Thickie - Blurred Lines ft. T.I., Pharrell. Taip, aš šiemet labai neklubinė.

Metų feniksas iš pelenų: Gigi D‘agostino, Valdis Vižinis.

Metų tikras skausmas: Kai žmonės išeina siaubingai anksti ir palieka daug neatsakytų klausimų ir suvokimą, kaip stipriai buvo (ir liks) mylimi.

Metų Filmas: Tai turbūt The Great Gatsby.

Metų nauja pozicija: aš tingiu ir man negėda; nepakantumas situacijai, kuri man yra nepriimtina; nichachiu ni utchitsa, ni rabotat, ni zhanitca, tolka gulėt lovytėj ir žiūrėt serialą.

Metų fetišas: Kalėdinės lemputės (urmu).

Metų vertimas: „Doing blow“ – „Čiulpiu“ (Hangover III).

Metų rojus: Sodas.

Metų kvapas: Sisley – VISI.

Metų geografinis objektas: Kąstyčio Kerbedžio gatvė.

Metų neprašytas socialinis skausmas: Laukimas poliklinikoj.

Metų lingvistiniai išradimai: Autohidrofobija – kai labai labai baisu, kad aptaškys pravažiuojanti mašina.

Metų Citatos: „Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“, „Žemaičių blynai yra, ko gero, geriausia, ką žemaičiai paliko po savęs.“.

Metų pametinėtojas: Aš.

Metų sugrįžimas: Priburbuliavęs telefonas.

Metų „sugrįžki (o gal „sudie“?), jaunyste“: Būt vyriausiai savo grupėj universitete.

Metų Vojažas: Edmontonas – Sietlas – Frankfurtas – Vilnius – Panevėžys vienu ypu.

Metų moterys: p. D. Š. ir p. I.K.

Metų vyras: be konkurencijos – p. A. B.

Ne tik metų Meilė: A. B.

Metų draugai: visi tie, kuriems nepaliauju kartoti, kaip man gera juos turėti.

Metų Visagalis: iš giedro dangaus nusileidusios brandos apraiškos ir susireguliavęs moralinis kompasas.

Darbai išsiųsti, ofisiukai uždaryti, galim eiti švęst!

Rodyk draugams

Sekmadienio mįslės, arba apie tai, kaip viskas yra verta tyrimo

Žaidžiam alias:

-Bobute su dviem virbalais, kas?

-Kas buvo Mozei? (kas?)

-Storalūpė atlikėja, kas?

-Uoga, kurios mes nemėgstam, kas?

Žaidžiam šaradas: trys judesiai imituojant smurtą, vienas – kokso uostymą, kas? (realybėje atsakymas nuskambėjo akimirksniu)

(Ats. žemiau)

Ruošiantis magistrinio darbo rašymui ir bandant išsigryninti jo temą, kiekvieną kasdienybės situaciją sugebi pradėti analizuoti iš mokslinės perspektyvos.

Pvz., ar pastebėjote, kad sarafanas yra tas rūbas, kurio žmonės nesideda niekur kitur, tik į teatrą. Vat, įdomu būtų išsamiau paanalizuoti tendencijas ir kaip jos kinta.

Dar vienas klausimas, kuris vėl ir vėl grįžta man į galvą – kodėl kai sutinki kaimynę/ą laiptinėje ir sakai laba diena, šeši iš dešimties į pasisveikinimą neatsako, bet nuleidžia galvą ir nusisuka arba apsimeta, kad tavęs nėra. Įdomu būtų nagrinėti psichologiniu, lingvistiniu, socialiniu aspektais.

Ir galiausiai, kalbant apie kalbą, įdomu būtų ištirti, kiek ir kokių variacijų/alternatyvų egzistuoja narkotikų pavadinimuose bei iš ko ir kodėl jie kilę.

Dar būtų įdomu, kiek panevėžiečių žino, kas yra živačka, bei kiek nekaltų ir nieko pikto nerezgusių piliečių buvo nubausti eismo kontrolės.

Atsakymai:

-Megzti.

-Pranašas.

-Angelina Jolie.

-Gervuogė, bet ne pupa, kaip buvo atsakyta.

Einikis.

Gražaus sekmadienio vakaro, apmąstant per savaitę išgimdytas nuodėmes, mažuliai.

Rodyk draugams

Tegyvuoja atostogos

Kai manęs paklausė, ką toliau darysi su gyvenimu išėjusi iš darbo, atsakiau – važiuosiu į sodą pabūt. (Nieks nieko nesupranta, kaip čia taip galima taip atsakyt į tokius rimtus klausimus, ou jė.) Viskas labai paprasta – gal galiu bent kartą imti ir akimirką NEGALVOTI planų dešimčiai metų į priekį? Imkim ir gyvenkim, o viskas susidėlios savaime. Svarbiausia, kad iš akies išsitraukiau seniai mane kankinusį krislą ir bandau visais įmanomais būdais laimę saujom semt.

Taigi išvados po savaitgalio – Sodas yra Laimė, Laimė yra Sodas, Sode būti yra faina labai ir būtų galima būti tol, kol begulint ant pievos pradeda iš odos porų kaltis žolės daigeliai.

Žaisti žaidimą „Aš niekada niekada“ taip pat yra jėga. Vieni stipriausių vakaro kozirių:

„Aš niekada neapsivėmiau prieš karuselę“; „Aš niekada nekakojau po medžiu“. O dar sako, kad šitam žaidime viskas tik apie seksą, no way.

Apie krūtumą: „Beyonce ir Rihana tai čia būtų tas pats, kas Butkutė ir Irma iš „Dinamikos“.

Apie rusų kalbą: „O tai rusiškai „undinėlė“ ne „vodačka“????“.

Apie paveldą: „Žemaičių blynai yra, ko gero, geriausia, ką žemaičiai paliko po savęs.“

MANO vasara ir atostogos prasidėjo, tegyvuoja atostogos, tegyvuoja laimės būsena, kurios nesiruošiu aš iš savęs išleist.

Rodyk draugams

Prie 30° karščio rimtai nebesigalvoja

Šis savaitgalis buvo pats geriausias iš visų nuo tos šaltos snieguotos kovo 30-osios, kai po 32val trukusios kelionės nukritau Vilniaus oro uoste ir pusvalandį nesupratau, kur atsiimti lagaminus.

Pasirodo, laimės formulė paprasta, tik buvo primiršta – reikia daug šokti, daug juoktis, daug išsidirbinėt, daryti dar nedarytus dalykus ir eiti dar nepramintais keliais.

Mane supa tikri lingvistai – humoristai, todėl negaliu, nagi negaliu nutylėt šviežiausių nugirstų perliukų bei bežaidžiant žodžiais gimusių įžvagų.

Apie namų ruošą: „Jinai visą rytą aiškino – išplauk šiukšles, išnešk indus…“

Apie first world problems: „Man pavyzdžiui labai nepatinka, erzina, nu negaliu, kai šaldytuvo dureles darant jos būna taip prisispaudę, kad gaunasi visą šaldytuvą pajudint.“

Apie RENGINĮ: „Eurovizija – gėjų naujakas.“

Apie vežėjus: „Tas taksistas koks normalus buvo, be ūsų, viską ten.“

Apie imidžą: „Aš ten į tą tūsą netyčia nepasiruošęs nuvariau, su fulkiapu, maike kažkokia, o ten įeinam pro duris – žiūrim, kad nepritapsim, nes mat visi, ne tai, kad pasipuošę, bet seni.“

Apie atjautą: „Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.“

Europa yra rojus žemėj, atvičiaju.

Rodyk draugams

Naujai atrasti seni kliedesiai

Dariau apsivalymą mobiliake(t.y. tryniau senas žinutes) ir radau gausybę perlų, kurių dar nebuvau išmetusi į viešumą. Džyzes, pasiilgau savo bepročių.

Apie Velykas:
„-Tai kiek margučių suvalgei?
-Aš tau geriau nesakysiu, ką suvalgiau.“

Apie antrininkus:
„Genutė Žilienė, man regis, yra Jacksono pusseserė.“

Apie aistrą:
„Tiek dulkinaus, kad net blakstienas sopa.“

Apie įvaizdį:
„Jis atrodo kaip eigulys.“

Booty text #1:
„Trip aus. Kas. Kaip tu? Ateik“

Booty text #2:
„Ledų? Sexo? Manęs?“

Apie asmenines krizes:
„Šafranui krapo stadija.“

Pasiteiravimas #1:
„-Renesanso mergele, kaip saulėtas rytas?
-Mėselė, ne mergelė.“

Apie Panevėžį:
„-Mane stebi baisūs žmonės.
-Būsiu už 2min. Saugok save.
-Man atrodo, netoliese gal koks baisių žmonių sąskrydis.
-Norfos festas 2012.
-Afteris po vakar Placo.“

Apie nuotaiką:
„Aš tj styginio kvarteto apsupty. Žiauriai prabangu, akys raibsta, bet geriu kaip iš pnv.“

Apie socialines situacijas:
„Aš viena repo tūse Studio9. Dar nemokėjau už gėrimus. Būnu.“

Apie moralkes:
„Prostitutė.
A.
Š.“

Apie buvimą:
„-Tu mieste?
-Labai.“

Apie festivalius:
„Aš vakar užmigau prie pagrindinio steidžo. Prie main. Kur belekaip tranko. Ėjimo eigoje.“

Apie festivalius #2:
„Krč man ant kaktos yra lygiai 12 uodo įkandimų, su kokiais rūbais nuvažiavau, su tokiais ir grįžau. Išbandėm visus įmanomus svaigalus. Dabar varau į miestą. Gal kažką.“

Apie žemumas:
„Naujausiais duomenimis aš vakar sisiojau stotelėje. Apie 9val. Kai žmonės jau judėjo į turgų.“

Apie šaltį:
„Man tiek šalta ir aš tiek kalatojuosi, kad net sidras iš stakano pilstosi.“

Apie keliones:
„Aš strigęs Ukrainoj antra para. Visiška bibienė. Verkiu, geriu, verkiu, geriu.“

Apie meilę:
„-Kur tu mane jamsi?
-Ant stalo, po stalu.“

Apie toleranciją:
„Bl, nemoki pist, nereikia lįst, pranai“

Apie prioritetus:
„-Norėčiau pranešti, kad susižadėjau.
-Dieve, marija, ką rengtis!!!“

Apie sveikatą:
„-Tai kas tau yra?
-Ūminis ragas.“

Jau atėjo ir ta stadija, kai užsirašinėju perlus, pareikštus ir anglų kalba, tik dažnai reikėtų žinoti visą konstekstą, kad susiorientuoti, kame bajeris.
Visgi, mano, kaip anglistės, stipriausias pareiškimas šį mėnesį:
„-Let‘s go to hot springs!
-Do we have to put our bodies into the water or are we supposed to look at them?“

Labanakt, vaikučiai, arba, labas rytas, Lietuva.

Rodyk draugams

Apie tai, kaip man ilgu

Iškart perspėju, kas aš šiuo metu jautri ir taip, viskas, ką pasakysiu, gali būti, bet, tikiuosi, nebus panaudota prieš mane.

Išvažiavau į Kanadą gal ne laimės ieškot, o intensyviai gilint kalbos žinias bei be jokių išlygų pastatyt save į Nepatogią Padėtį (taip, turbūt seniai jau visiems ne paslaptis, kad aš lengvai išprotėjus), kurioje augčiau, semčiausi išminties, laužyčiau savo dangų remiančius ragus, pažinčiau daugybę naujų žmonių ir kasdien turėčiau priversti save sužinoti kažką naujo, ką labai sėkmingai kas dieną ir darau su kaupu.

BET. Ėjo parėjo nežmoniškas ilgesys. Pažiūriu į sniego kalnus už lango ir suima gal net kiek kvailokas jaudulys, kad šiemet per Kalėdas turbūt nebus pasiutusių parčių grojant „Tą naktį ta naktį tą naktį, kai sniegas už lango žibės…“. Nebus jau ir tradicija tapusio išprotėjusio mano gimtadienio šventimo namučiuos, mirkant plaukus į niekada nesibaigiantį šampaną su braškėm. (Taip, žinau, žinau, kad vis tiek nuotykių bus ir bus įvairiai, bet sentimentai šiuo metu liejas per kraštus.)

Tokių lomkių man nebuvo nei Vienoj, nei Berlyne – aš pati (!!!) gaminuos sau bulvių košę, aš noriu žemaičių blynų, noriu baltos mišrainės, oezau, kaip noriu suvalkietiškų iš Bernelių (ir šiaip į Bernelius su mieląją vienas kito palaikymo komanda ant sekmadieninės išpažinties ir išrišimo ).

Noriu tucherio ir krušovico Gringo, noriu skaniausių baltų rusų Soulbox‘e, noriu pamatyti, kaip atrodo Opiumo antras aukštas bei Tripo rūsys ir užpjaut taip, kad paskui galėtumėm dainuot, bet tai kaip tau mano naktys.

Viskas ir čia man labai gerai, bet, kaip ten bebūtų, mielieji, labai jūsų visų pasiilgau, myliu nesveikai, aš kažkada grįšiu ir mes lėksim per Vilnių palaidais plaukais.

:*******

Aj, tiesa, padarykit ką nors, kad Būsi Trečias neuždarytų.

Rodyk draugams

Hangover in Vilnius

Aš tau sakau, vieną dieną mes į vakarėlį įsiveršime ant rožinio vienaragio, fone grojant „Let the beat control your body“.

Jei norite, kad mes neišeitumėme į linksmintis, surakinkite mus antrankiais ir pririškit prie radiatoriaus. Ir vis tiek išliks daug šansų, kad kažkur išplauksim kokiu nors būdu.

Kokia tikimybė, kad netapsim šventės epicentru ir nešoksim ant paviršių? Nulinė. Kas pamato pirmą kartą, kartais nepatiki, kad taip būna.

Viena draugė pasiskolino mano batus ir pranešė, kad nuo jų, ko gero, sklinda vakarėlių aura, ko pasekoje tik juos avėdama ji dusyk pasiekė savo vakarėlių aukštumas ir pagirių dugną. Na gal.

Na, ir, kaip visada, perlų rinkinukas. Neišvengiamai.

Apie vaizdus: „Stebėk, kaip aš geriu, tu stebėk.“

Apie pojūčius: „Ką tik liečiau žandą ir nesupratau, ar mano.“

Apie vaikus: „Tai ką man daryti, jeigu jis save smaugia su šokdyne?“

Apie smagumo lygį: „Apsitorčinę kaip dūros lakstysim.“

Šią vasarą vaizdų dar bus, princesės garbės žodis.

Rodyk draugams

Apie tai, kuo šventai tikiu

Ne kartą buvau sukritikuota dėl savo nevalingo troškimo mirk gyvenk įrodyti savo tiesas. Ne, nu, jūs pykit nepykit, bet blogas tam ir yra, kad skelbti savo tiesas, kieno dar kito? Kiekvieno žmogaus pasaulio suvokimas yra unikalus. Mano pačios savoje galvoje susikurtos taisyklės man labai patinka ir esu išties patenkinta tuo, kaip regiu ir leidžiu sau regėti pasaulį, žmones, daiktus – viską.

1.Žmogus tam ir gyvena, kad viskas, ką jis daro, jam teiktų malonumą. Kančia ir cypavimas dėl niekų – lietuvių išradimas, neatnešantis anei jokios naudos, bet gerokai sutrumpinantis gyvenimą bei pagilinantis raukšles kaktoje. Išmintingas žmogus paprasčiausiai negali sau leisti liūdėti. Jei visgi jis nepaliauja to daręs, ko gero, tas nemalonumas jam ir teikia malonumą. Juodos dienos skirtos tam, kad neapsileistum ir galėtum dar geriau įvertinti savo laimes.

2.Negražių žmonių nebūna. Būna tik stiliaus, saiko, skonio, fotošopo arba plastinės chirurgijos trūkumas. Papildomi kilai – nieko tokio, meilės rankenėlės – patogus prietaisas, jei tik moki jom naudotis. Liesumas – dar jėga, tik žiemą kartais būna kiek per šalta. Žinoma, svarbu jausti ribas ir viskas gerai, kol tai nekenkia sveikatai.

3.Nieko nėra amžino. Bet taip visiškai nieko. Lai žmonės myli, tuokiasi, skiriasi, emigruoja, vėl grįžta šimtus kartų, tame ir yra visas įdomumas. Gyvenimas per trumpas mylėt vieną kartą. Visiškos ištikimybės nėra, mažuliai, ir tame nieko baisaus, jei sugebi tai suvokti ir priimti blaiviu protu. Nėra tokio dalyko, kaip „Visam laikui“. Pagyvensit, pamatysit.

4.Nieko nėra baisiau už durnus bernus. Ypač, jei jie pasiekę tokį amžių, kuomet akivaizdu, jog nesimato jokių prošvaisčių progresuoti. Even more, nieko nėra baisiau už arogantiškus durnus bernus. Arogancija – normalus ir sveikas dalykas, kai ji argumentuota. Kai išsikalinėjama dėl sporto, norisi išsitraukt automatą.

5.Svaigalai – pasiteisinimas. (Nes gi dažnai sakoma, kad ne.) Pasitaiko žmonių, kurie teigia, kad tiek prisivaišinti, jog nebesuprast, kur žemė, kur dangus, neįmanoma, o savo kvailysčių pagrįsti promilėmis nedera. Akivaizdu tik viena – nesuprantama tai, kas nepatirta savu kailiu. Ypač kvaila yra smerkti žmones, kurie įkalę tampa hyper meilūs, atviri ir draugiški. Atsipeikėkit, harpijos, smerkt už skleidžiama pozityvą – idiotizmas.

6. Gyvenime labai labai svarbu mylėt, puoselėt ir lepinti savo mylimus. Teigiamos emocijos linkę sparčiai daugintis.

7.Labai svarbu ne kalbėt, o daryt. Niekam neįdomūs neįvykę pasimatymai, neištęsėti pažadai, svajonių kelionės, profesijos, dovanos, neužkalbinti interesantai ir visi kiti panašūs reikalai. Arabų pūtimas – didelis talentas, neatnešantis jokios naudos, tik išvarginantis publiką. Jei jau metei kokį burtą, jausk moralinį įsipareigojimą prieš save ir kitus padaryti taip, kaip suplanavai.

8.Vieną kartą į tavo gyvenimą atėjęs žmogus, į jį dar tikrai sugrįš. Nesvarbu – po savaitės ar dvidešimties metų.

9.Atviras protas (angliškai geriau skamba – open-mindeness) – geriausias apsidraudimas nuo visų moralkių, nesklandumų ir stresų. Gyvenimą galima taip įvairiai lankstyti, kad kartais išties neįtikėtina, kiek daug ir kaip įvairiai galima išgyventi. Principai – kartais visai į naudą, bet jau geriau aš nusileisiu ir važiuosiu toliau, nei šimtą metų laikysiu kokį kartėlį ir kukuosiu sau viena ir suirzusi su savo neįkainojamu orumu, kuris aktualus tik man vienai. Džiugesį teikiantis gyvenimas – kur kas geriau nei švari reputaciją, kurios at the end nieks neprašys parodyt.

10. Ir dar kartelį – nėra tokios tragedijos, iš kurios nepavyktų išsukti kailio. Skurdas, nemeilė, išdavystė – viską galima pataisyti. Tiesiog reikia pakilt ir eit iškelta galva, be jokių skrupulų trypiant visus trukdžius.

Labas rytas, Vilniau.

Rodyk draugams

Margas pasaulis, arba kaip geras gyvenimas darosi dar geresnis

„Malonumai nebūtų įdomūs, jei paskui nereiktų jų atpirkinėti klūpomis. Kaip tik todėl alkoholio vartojimas <…> taip dažnai baigiasi malda prie klozeto.“ (U. Barauskaitė)

Duokit mums progą ir mes ją atšvęsim. Nėra tokios dienos savaitėje, kurią nesugebėtumėm užkurti vakarėlio maksimum, nėra tokio baro, kurio centre neišeitų pašokti lapdancų. Švenčiam viską – kurso užbaigimą, diplomą, išeiginę, katiniuko glostymo dieną, laistom naujus pirkinius, gyvenimas yra šventė.

“-Kodėl negalim mes kaip žmonės susikaupt ir susituokt? Ne dėl meilės, dėl baliaus.
-Aišku, kad galim, be problemų.
-Aš būsiu su tokiu kostiumu, kad oho.
-Bus devynios pamergės, aš nešiu rožinius bijūnus.
- Tuoksimes Petro Povilo bažnyčioj, kad arčiau namų būtų. Kai paklaus „Ar kas nors žino priežasčių, kodėl tiedu negalėtų susituokti?“, iš mano pusės atbėgs dvidešimt, iš tavo – penkiasdešimt interesantų.”

Mūsų šeima bus žiauriai žiauriai open-minded. Bet taip žiauriai.

„Jam iki mergaičių toli kaip iki mėnulio.“

Aš vakar išradau naują profesiją – suvenyrų dizaineris. Nuo kitų metų bus galima stoti dizaino kolegijoj.

Mėnesio top sportas – akrobatika.

„Kodėl tu negali valdžiai tiesiog imti ir pasakyti, kad tavo sūnui įkando zebras ir nenueiti į darbą?“

„Tavo šlaunys tokio gerumo, kad aš jas valgyčiau.“

„Jei jis norės į baltų arklių zoną, aš jo nenešiu.“

„Aš po keturių alaus jau pasileidžiu plaukus, o jisai tik kiek apšyla.“

„Kočiosimės ir po dj pultu, palapinėse, ant jų, prie ežeriuko ir miškelyje, jei nebus labai šalta, galim pabandyt ir upelyje.

Mėgstu teigti, kad kartais nedaryti dalykų yra kur kas įdomiau, nei juos daryti. Bet daryti dalykus irgi labai smagu.

Rodyk draugams

Apie žmones

Kas yra draugystė? Mano artimiausieji žino, kad nelabai mėgstu terminą „draugas“. Taip yra todėl, kad manasis supratimas apie tai yra šiek tiek kitoks, nei daugumos ir žvelgiu į tai aš iš kiek kitokio kampo.

Savo interakciją su kitais žmonėmis regiu štai tokia schema: užsuktas ratas, kurio centre stoviu aš. (Be abejo, kiekvienas kitas žmogus taip pat turi savo ratą, kurio centras analogiškai taip pat yra jis pats.) Jame įvairiais atstumais yra išsidėstę žmonės, su kuriais bendrauju. Priklausomai nuo aplinkybių, jie tai nutolsta, tai priartėja. Dėl nuolat kintančio ir vieną po kito siurprizus pametančio gyvenimo net leisiu sau pasakyti, kad, kartą atsiradę, žmonės iš to rato niekada nebeiškrenta. Jie turi tendenciją sugrįžti. Būna, pasirodo, po mėnesio, būna – ir po dešimties metų. Jokiu būdu nederėtų nusiminti, jei kažkas, kadaise buvęs labai arti, palengva nutolsta. Easy, jei bus lemta – grįš, o jei ne – reiškia, jo etapas mano gyvenime daugmaž baigtas, mes keičiamės ir važiuojam toliau. Tik, prašyčiau, nereikia jokių kartėlių – jei mes nebebendraujam, tai dar nereiškia, kad susipykom ir pats metas atvert pandoros skrynią su tavo kadų kadaise patikėtomis paslaptimis.

Laikas parodė, kad nei statusai, nei sienos, nei įsitikimai negali tam tikrų žmonių nustumti kažkur toli. Jie stovi stipriai įtvirtinę savo poziciją, su jais aš eičiau kad ir pėstute iki Portugalijos.

Artimi žmonės, ir jais tapti didžiausią tikimybę turi tie, tokie patys, kaip ir aš, pažinę labai labai įvairų pasaulį atkaklūs kovotojai. (Kuo tu didesnis beprotis, tuo man labiau patinki.) Tai žmonės, kurie, reikalui esant, tave be sąmonės parsineš iš Šventosios kopų, paskolins savo mašiną, butą, šunį – viską, ir mylės tave, nesvarbu, kokioje finansinėje, vizualinėje ar moralinėje šiknoje būsi. Jie tavęs niekada nepasmerks, nenurašys ir neknis proto, nebent, norėdami tau tik pačio geriausio.

Aš sergu, spinduliuoju, badauju, alpstu, kylu, klesčiu, švenčiu ar raudu – mano mylimieji šalia.

Lucky bastard(s), indeed.

Rodyk draugams

Apie kreizi žmogeliukus

Vakar su draugais mes padarėm lažybas, kurių esmė – atspėti, kas iš pažįstamų rato pirmas susituoks. Laimėjusysis gauna gardaus alkoholio butelį. Jei dar nepadarėt statymo, prašau kontaktuoti ir pranešti apie savo spėjimą.

Šiaip, paskui suvokėm, kad su tokiu gyvenimo būdu, požiūriu, vertybėmis ir tokiais pažįstamais, tą butelį mes gersim kokiais 2030m.

Kartais pradedu galvoti, kad kai kurie aplinkiniai sako tam tikrus dalykus, nes ŽINO, kad pateks į blogą. Gerai, gerai, kalbėkit, mažuliai, aš užsirašinėsiu.

Apie valią: „Jei neišvažiuosiu ketvirtadienį, aš gersiu, mane neš – aš gersiu, mane paliks – aš gersiu.“

Apie intelektą #1: „Abaidžiano sostinė yra Badu, jo?“

Apie intelektą #2: „O hipoteka, tai čia kažkas su arkliais, tiesa?“

Apie atsargas: „Jūs rimtai galvojat, kad mums reikia į načnyką? Pas jį namie tiek alkoholio, kad tris gimtadienius būtų galima atšvęst.“

Apie laisvalaikį #1:
„-Baigės pagaliau darbo krūvis, turėsiu daug laisvo laiko. Gulėsiu, žiūrėsiu serialus, darysiuos manikiūrą, valgysiu, spaminsiu ant fb sienos…
-Varinėsi su dvyrka, rolikais.
-Vaikščiosiu į teatrus, galerijas. Bėgiosiu, žaisiu stalo žaidimus , vedžiosiu šunį…
-Gersi. Pvz. pirmadieniais.“

Apie atidumą: „Aš pamečiau sijoną ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad savuos namuos.“

Apie žmogaus anatomiją:
„-Guliu nuogais papais, cigaretė dantyse.
-Aš tai šiandien be papų.
-Nebesvaik, tu visada su papais.“

Apie laisvalaikį #2: „Nu tai atsiprašau, aš esu vieniša, neturiu nei vaikino nei vaikų, tai ir geriu, o ką.“

Apie laisvalaikį būnant liudininku: „Gyveni gyveni ir fukt - į teismą.“

Apie gerbūvį: “Kol ant stalo Jack Daniels, namie yra Apple gaminių, rūkom geras cigaretes ir šnekam apie keliones, mums viskas ok.“

Apie meilę: „Fuck you Dalia! Fuck you sideways and in every direction!!!“

Apie eilinę popierę Vilniuje: „Šiuo metu Antakalnyje gatve eina du neaiškaus ordino vienuoliai ir veda ponį.“

Apie tikėjimą: „Uoj, jam pagal nuotaiką užeina. Jis ir mormonas yra buvęs, dabar štai – krikščionis.“

Apie gyvenimo ritmą: „Einu ryte pro Tripą į darbą, draugelis gatavas kieme čilina, jis tai dar vakarėlyje mat.“

Apie seniai matytus draugus: „O žinai, kad jis – vedęs ir šiandien išvarė į Italiją pagyvent?“

Apie mane: „Tu stebėtinai panaši į Riaubiškytę.“

Apie karjerą: „Mano buvus simpatija pardavinėja akinius prie turgaus ir ką tu jam?“

Apie etiketes: „Išeinam iš namų, su suknelėm, gražios, taksistas – čia jūs pagal užsakymą?“

Jau kelintą kartą taksistas man: „Panele, jūs esate tikra, kad gyvenate viešbutyje?“

Apie stilių: „Kai antrą kartą pas jį atvažiavau, išėjo su trumpu sidabriniu Versace chalatu plius kedai apmokėt už taksą man.“

Apie socialines situacijas: „Vakar priekabiavo taksistas, kai važiavau pas draugą. Tai tas laukė kieme su peiliu. Aš kartais kai pasakoju tokius dalykus, suvokiu, kad tikrai ne visi taip gyvena, kaip mano aplinka ir aš pati.“

Apie išgeriančius draugus: „Jis – kaip bumerangas. Išsiunti namo, tai vis tiek sugrįžta.“

Apie nuostabą: „Tai tu primesk, atsibundu – vaikas. Galvoju – iš kur tas vaikas? Kieno vaikas? Mano? Glosto galvą ir dainuoja „Aaa. Aaa. Aaa.“

Mes šiaip pavarom vis stipriau ir stipriau.

Draugas, dirbantis socialiniu darbuotoju, po Prodigy stačia galva nėrė į rūsį kaip lašiša.

„Tai gal kas nors paklaus, kaip koncas, o ne apie rūsį?“

Tiesa, šiaip, vieni didžiausių mano pažįstamų tūsofščikų visi turi išsilavinimus, kurių pradžioje yra žodis „socialinis“ arba šiaip dirba šviečiamąjį darbą.

Aš, asmeniškai, šiandien akimirką pasimečiau, ar aš Vln, ar Pnv.

Šiuo metu iš televizoriaus, esančio kitame kambaryje, skamba Demis Ruso „Goodbye, my love, goodbye.“

Amen.

Rodyk draugams

Apie šimtus kartų pasitvirtinusias tiesas

Yra žmonių, kurie šį tą apie mus žino. Yra tokių, kurie žino nemažai. Egzistuoja ir tokia grupė, kurie manosi žiną daug, bet nežino nieko.

Labai didelė normalaus pasaulio gyventojų dalis net nesuvokia, kas dedasi mūsų galvose, o jei sužinotų, nesuprastų, kaip šitaip galima.

Galiu pasakyti tik tiek – nuodėmių nedarantys žmonės nuo jų susilaiko dėl dviejų priežasčių – arba neturi tiek sveikatos, arba yra savo smegenyse susikūrę narvą, kuriame tūno visi jų geismai. Jie taip ir mirs nesužinoję, ką reiškia leisti sau daryti tai, ką nori. Kaip man jų gaila.

Buvo laikas, kai jaunystės neišmanymas leido į galvą ateiti kvailoms mintims, kad gal reikėtų liautis ėjus iš proto, nes, juk, nepridera. Jei kažkada ir buvo ribos, ar normos, jos senų seniausiai apleido mūsų protus. Dabar mes galim viską, ir dėl nieko nesigailim, ir dėl nieko negėda.

Šventa gyvenimo teorija – maksimalizmas. Jei dirbt – tai tik iš visų jėgų, jei linksmintis – tai iki galo, jei kalbėt – tai tik tiesą. Savo.

Išvados paprastos - daugiausiai pasitikėjimo savimi gyvenime žmogui suteikia pinigai, visagalė meilė sau, įsipareigojimų neturėjimas, dėmesys ir besąlygiškas mylimųjų palaikymas. Garbės žodis.

Rodyk draugams

Apie Euroviziją ir cirką gyvenime

Aš dar tiek gėdos prisidarysiu iki išvažiavimo, kad maža nepasirodys. Atvičaju.

Mes šiandien žiūrėjom Euroviziją, aš nepamenu, kada paskutinį kartą tiek žvengiau. Ašaros net dribo, tušas varvėjo.
Nuostabiausios Europos šalys – Gruzinija, Nyderlandija ir Hungarija. Varom?
Gruzija Lietuvai davė daug, nes ten daug lietuvių karo belaisvių. Turkas niekam nesuprantama kalba paskelbė karą, bet kadangi niekas nesuprato, tai viskas ore.

„Kai paskambini prabalsuoti už Švediją, švediškai šneka?“

„Tos bobulės žiauriai miego nori. Yra trys atsarginės, jei netyčia kažkuri pasimirtų.“

„Jei jis skelbtų taškus Lietuvos, aš suvalgyčiau va šitą lovą.“

Apie interesus: „Aj, tau bile juda, tai jau ir gražus.“

Ir dar šiaip iš gyvenimo:

„Iš kur jinai vapščė tą čiuvą ištraukė?“ – „Kaip tai iš kur – pasiėmė iš s.o.s. kaimo.“

„Alfonsui Penikui yra didelė dešimtis metų, bet jis vis dar kazanova.“

Įspūdinga yra tai, kad į mano blogą daug žmonių ateina ieškodami Peniko. Man atrodo, jis jau nebe asmenybė, jis – ikona.

Šiandien taip gražiai apie mane pasakė, kad net faina paliko – „I. yra mano kelrodė žvaigždė.“

Apie talentą hiperbolizuoti: „Tie akiniai taip lengvai aptempia akį.“

„Mes atrodom kaip graži jauna šeima?“ – „Ne, jūs atrodot kaip Aleksas Lemanas su Paltiniene.“

Mano rankinė tiesiog tvoskia bijūnais. Neklausk, mielas dienorašti.

Mes geriam šampaną ir švenčiam gyvenimą, o jeigu jūs esate debilai, pavydnikai, be humoro jausmo, susireikšminę, dalbajobai, skūpi, negražūs, atchodų užprelinti siaurapročiai – verčiau nusižudykit iš karto, nes tikrai nusprisim, jei painiositės kelyje.

Kaip aš myliu mūsų gyvenimą ir mane supančius nuostabiausius žmones, tu neįsivaizduoji.

Rodyk draugams

Italų nuotykiai Vilniaus apylinkėse

Auksinė gyvenimo taisyklė: reikia susirasti tokį darbą, kad baliams netrukdytų.

Kaip mano tėtis sako, gerti galima prieš darbą, po darbo, darbo vietoje, svarbiausia – ne vietoj darbo.

Jei dar neragavot bernelių užeigoj suvalkietiškų blynų, būtinai užeikit paragauti. Sidras irgi visai nieko.

Būna žmonių, kuriems nieko nenutinka. Užtat būna tokių žmonių, kurių gyvenimas – nuotykių romanas. Sveiki, čia mes.

Atsibundi, pirma mintis – Kristaukaraliau, kur aš? Buvusiuos namuos. Nėra buvę? Mums yra. Esame labai emocionalūs, labai nelietuviško charakterio. Tiek verkti, tiek skirtis, kraustytis, pyktis, taikytis, vėl skirtis ir vėl taikytis moka tik italai arba mes.

„Matai, jis negeria, nerūko, sportuoja, kaip aš su tokiu būsiu.“; „Ne, nu, tu gali irgi su juo būdama negert, nebaliavot, bet širdis vis tiek pijoko.“

Savaitgalio daina – pop šou gabalo „Mamyt, aš dar mažytė“ coveris „Tetuk, nelįsk, aš dar mažytė.“

Savaitgalio dainininkas – Pogrebnojus, kuris atlieka dainą „Trys sluoksniai lako“.

Apie būseną: „Man tai toks jausmas it turėtum vaiką ir jį pamestum.“

O žinojai, kad jei praryji obuolio kauliuką, tai pilve išauga obelis? Nežinojai? Tai durnas gal?

Savaitgalio planas – skrydis oro balionu. „Mes kilsim, o tada leisimės į va šitą ežerą.“ (Ranka rodoma žemyn nuo Žaliojo tilto).

Apie seksą: „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“

Apie gurmanus: „Mes paprašėm padažo. Mums atnešė grietinės. Sakom, ką? Sako, juk čia meksikiečių restoranas. Sakom, visų pirma, ne restoranas, visų antra – grietinė? Virš naglumo.“

Apie gurmanus ir seksą: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“

Savaitgalio profesija – vakarėlių ruonis.

Apie tikrus draugus: „ Tai jau tada ir suorganizavo, kad mane išvestų“.

Apie tikrus darboholikus: „Jis tai dirba dešimt dienų per savaitę.“

Apie pakantumą: „Ir tu durnas ir tavo pusbrolis.“

Apie toleranciją: „Ta mergaitė tokia negraži, nu tokia negraži, kad neturi nei lyties, nei statuso, nei amžiaus.“

Šampano. Pronto!

Rodyk draugams

Išsami mūsų krašto vakarėlių ypatumų analizė

Atsimininėdama all yesterday’s parties, galiu įžvelgti tam tikrą tendencingumą. Vakarėliai dažniausiai susideda iš kelių stadijų, kurių kiekvienai būdingi atitinkami vaizdai, garsai, poelgiai ir pasisakymai. O tų stadijų būna įvairių ir skelti jas derėtų į kelias skirtingas kategorijas..

-Tualetinė – eini vienas, užtrunki minutę → eini vienas, užtrunki dvi minutes → eini vienas, užsibūni dešimt minučių → eini jau nebe vienas, nes kažkokia išminties fėja pakužda, kad 1)taip greičiau, 2) šiaip faina → eini jau nebe pagrindine šios vietos funkcija naudotis → įeini ir jau nebežinai, kaip išeiti → įeini ir išveda (“Mano vakarėliai pasižymi žmonių sugebėjimu pasinaudoti patalpomis kuo labiau nukrypus nuo jų tiesioginės paskirties.”; “Kai mane nešė, aš gėriau.”)

-Verbalinė – nejauti jokio poreikio kalbėti angliškai → kalbėti angliškai dar nemoki → nemoki nekalbėti angliškai → angliškai kalbėti nebemoki → nebemoki nekalbėti → kalbėti moki, bet nebeišeina → nebemoki kalbėti.

-Alkoholinė – vartojami taurūs gėrimai, gausiai miksuojant su ledu, vaisvandeniais ir visai kitais atributais (“Svarbiausia – neprimaišyti.”; “Greit eisiu namo.”; “Kažko nelenda”; “Kažko neduoda į galvą.”; “Aš be zagirono negeriu.”; “Padaryk man kokteilį.”) → vartojami nebe tokie taurūs gėrimai, ledo nebėra, vaisvandenių – ne fontanai (“Dar pusvalandį pabūsiu.”; “Koks silpnas kokteilis, alko net nesijaučia.”) → vartojami gėrimai, laižomi dugnai (“Tai kur ta kola? Nebėra? Turit uogienės? Suplaksim gaivos. Nėra? Nu ir gerai, šiaip tai be zagirono ir reikia gert, mūsų tėvai tai per balius taip ir geria ir nieko.”) Dažnai po to seka: 1) klausimai, kur artimiausias načnykas, iš jo parneštų svaigalų suvartojama penktadalis ir krentama be sąmonės; 2) atveriami šimtus metų saugoti asmeninio baro lobiai, kurių magiško skonio vėliau neatsimena niekas.

-Laikysenos – laikaisi oriai ir santūriai, damos palengva suka ratus ant aukštakulnių → laikaisi oriai, bet nebe taip santūriai, damos ratus suka su pagreičiu → laikaisi, damų aukštakulniai rankinėse → nesilaikai, “Išneškit damas!” (pastarajame etape slypi atsakymas į klausimą, iš kur tos mėlynės ir kodėl skauda kūną; pametami drabužiai.)

-Gurmaniškoji – alyvuogės, pelėsiniai sūriai, saulėje džiovinti pomidorai… → <…> (priklauso nuo aplinkybių) → Hezburgeris, Tauro Kalnas arba Makas (nuo aplinkybių nelabai priklauso).

-Muzikinė – winamp shufle →youtube (“Aš jus visus nustebinsiu”) → “Uždėkit kažką, kad padainuot, pašokt” → Uždėkit Rihanos/Gagos → “Kas ti ble prie pulto?” → uždėkit Butkutę → winamp shufle arba nutraukti laidai, niekas nepastebi.

-Šokių – nešoka niekas → šoka dviese → šokėjai nebetelpa → šoka ant paviršių, aukščiau nei 1m. → šokėjai krenta, bet šoka → šoka trise → nešoka niekas.

-Fotografinė – “Pasifotkinkim, kol neišgėrę.” → “Pasifotkinkim. Vajetau, kaip negražiai išėjom.” → “Nebefotkinkit.” → “Reikia fotkintis, kur fotikas?” → <…> → “Kur fotikas?” → “PASIFOTKINKIM. Gražiai išėjom.” → “Kur fotikas?” Finale iš 935 kadrų į viešumą gali būti publikuojami maksimum 23.

O dabar rankytes į viršų, mažuliai, šventės tai prasideda.

Rodyk draugams

Apie tai, ką šneka žmonės vol.2

Jau gan įprasta, kad kaip braškes raškau visus mano ausis ar akis pasiekusius stiprius pasisakymus savo aplinkoje. Kiekviena diena gyvenime galėtų tapt scenarijum, tik, įtariu, ne kažko baisiai kilnaus, o kvailokos situacijų komedijos. Na bet ką jau čia, svarbu linksma. Here we go.

Vienas persidirbęs draugas apie theme songs:
aš sau žadu tuoj dedikuot live fast die young bad girls do it well”

Apie jaunus, perspektyvius, negeriančius:
blm
aš išgėriau alaus bišk
po paskaitų

kablys žostkas
dėl to taip tūsint noriu
buvau pamiršęs kad gėriau”

Apie tai, kai gamina vyrai:
“nu naaaaachhhhuiii
5 kartą i parduotuvę lėkt
vis kažko dasipirkt
tai cukrus ne toks
tai kakavą pamiršau
tai bliūdo reikia
nachui
nekenčiu tokių nesamonių
lekiu iki pardės
iki”

Apie tai, kai gamina vyrai vol.2:
“visą dieną žiauriai valgyt norėjau
nusipirkau gaidiškų koldūnų
apsivemt db norėtus”

Apie meilę vakarėliams, kai lauke -30º C:
“A: Pasakyk tu man, kada aš neišeisiu į tūsą?
Kai užšals pragaras?
B: Tada pragare tūsinsi.”

Apie toleranciją ir kompromisų ieškojimą:
A: Pisk i snukį
B: Ir pisiu nx
A: Duok žiebtuvėlį ir sakyk susidegink

Suaugę (peraugę net ir prarūgę, sakyčiau) vyrai gimtojo miesto padorioje viešojoje vietoje:
“Kokie papai! <…> O tu tai chuliganė. <…> Oi mergaite, kur man duosi – ar ant šieno ar rugiuose.” (Tai, kad kažkam kažkas kažką duos tai jau iš viso out of the question, supranti).

Paskutinis žodis prieš tūsą:
“Jei manęs nebesurastum, pasiimk mano paltą ir nebeieškok manęs.”

Apie natūralią mediciną:
“Šnapso, kolos ir mako – pasveiks, atvičaju”

Apie meilę savo Alma Matter:
“O tą univerą aš sprogdinsiu kartu su tavim”

Apie meilę darbui ir viltį:
“Koma at rabota. Ir žostka. Bet aš dar dainuosiu.”

Mokinių perlai:
Teacher: What is “humidity”?
Student A: Well, it makes your hair curly.
Student B: Bigudy?

Apie brandą:
“Kada moteris laikoma subrendusia? Kai iš fb persikrausto į supermamų forumą.”

Apie lojalumą tam tikriems klubams:
“Po vakar neisiu iki 2013m.”

Apie bepročius iš FB “Važiuoju iš taško A į tašką B”:
“Su biržų brigada važiuoju – penkios biržietės. Vairuoja suaugus moteris, kirpėjų kursus mokos, visos šūkauja, nes visos – draugės.”

Apie “Žmonių” viršelį su Paksaite:
“Viršas tai eik tu nx nedapistas šunie už milijoną dolerių!!!”

Apie Alfonsą Peniką (vėl!):
“Važiuojam su drauge Trakų gatve, žiūrim bernas kažkokią paną blondę fyfą neša ant kupros, sijonas užsikėlęs, nu baisu. Pažiūrim – o ten – Penikas.”

Apie darbo balius:
“Mieloji, aš Katpėdėlėj, Banginy. Pamatytum liaudį, šešis blogus parašytum.”

Apie kilnojamas šventes:
“Jisai manęs kasmet vis paklausia, ar mano bday tikrai Kovo 11. Tai ne, bletslenkantis!”

Apie santūrumą:
“A: Tą mergaitę kad išprovokuot, tai reikėtų šalia jos pradėti drąsia diskusiją apie seksą…
B: Ne drąsia diskusiją, seksą pradėt šalia jos.”

Apie tai, kaip Vilniuj nėra, kur eiti:
“Mane užpiso mano skylės.”

Apie spontaniškumą:
“Mes atsibudom ir kažkaip labai užsinorėjom šuns.

Apie lietuvius užsieny:
“Jis yra geriausias iš visų statybininkų, nes turi savo nuomonę.”

Amen.


Paskykit man, brangieji, ar kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse žmonės taip pat serga po tris kartus į žiemą? Atsibodo šaltis nebegaliu, jau nei trys megztainai ir nei dvejos vilnonės kojinės nebeapsaugo, drebu iš vidaus.
Bet jau tuoj, JAU TUOJ, galėsim šokt ir dūkt linksmai.

Aj, nors ką aš čia skundžiuos - ir dabar nieks netrukdo, gyvenimas – šventė – tęsiasi. Cheers.

Rodyk draugams

Apie taip varžančią pasirinkimo laisvę

Are you living your dream, dear? Are you?

Nagi viskas gerai. Namai, darbas, draugai. Viskas gerai. O dabar taip jau bus visada? Aš taip labai nežinau, ko iš tiesų noriu, kad net baisu.

Mes galime daryti bet ką. Mūsų dienos, mūsų naktys, mūsų pasaulis. Dar niekada žmogui nebuvo duota tiek galimybių rinktis. Labiausiai ir baugina milijonas variantų ir dusinantis nežinojimas, kur eiti.

Kai buvom vaikai, laukdavom Kalėdų. Kai paaugom, laukėm pilnametystės. Dabar laukiam, daugų daugiausiai savaitgalio, tik kaži, ar itin šviesių norų vedini.

O ko lauki tu?

Give me something to live for. Give me a light, dear.

Rodyk draugams

Ateities spėjimai

Nežinau, kodėl, tačiau labai dažnai mąstau, kaip ten bus vėliau. Ne, ne apie skraidančias mašinas ar žmones vienodais sidabriniais kostiumais – apie Mus. Ir dažnai šia tema provokuoju diskusiją. Man beprotiškai įdomu, kur pasisuks mūsų visų gyvenimai. Tos mintys taip dažnai atkeliauja todėl, kad jau dabar, žvelgiant į draugus, kuriuos pažinojau ir prieš dešimtį metų ir su kuriais daug laiko praleidžiu dabar, kai kurie dalykai kelia nuostabą palyginus praeities įsivaizdavimus su realybe. Viena aišku – nei aš, nei dauguma tų, kurie šalia, neišprotėjo, dar nesukūrė šeimų ir vis dar paaugliškai eina iš proto, kaip ir anksčiau. Ir tai nėra blogai. Bet visgi, po dešimties, dvidešimties metų juk viskas jau turėtų būti kitaip, ar ne? Emigruosime ar liksime čia? Dirbsim nemėgiamus darbus ofisuose ar nagais ir ragais kabinsimės savo svajonių? Nurimsime ir vakarus leisime jaukiai susisukę prie telikų ar ir toliau šėlsime iki paskutiniųjų net ir be progos? Sustorėsim ir pasensim ar liksime/tapsime žavūs ir patrauklūs? Tuoksimės, gimdysim vaikus, būsime neištikimi, skirsimės, juos dalinsimės, ar liksime vieniši? Visko gali būti. Gali ir nebūti. I’m so freaky curious.

Rodyk draugams