BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie What’s Next, Samanthas ir Charlottes, liūtus ir avis, “Amneziją”, Somovą, Štombergą ir aistrą kambarinėms gėlėms

Norėjau kažkaip lyriškiau, bet ką jau ten. Gilius primadienio dūsavimus mandarinai ir savidisciplina gi visiškai sutvarko.

Tegu siurrealizmas virsta realizmu. Ir galima pasijuokti dar kartą iš savaitgalį išsijuoktų vėjų. Šįkart be iškarpų iš susirašinėjimų, nes visi perlai gimė gyvai.

Trumpai apie What‘s Next:

Prieškonferencinis dialogas, arba „apie neprigirdėjimus“.

„-Varau savaitgalį į What‘s Next.

-White Snake?“

Labai gerai tai, kad pranešimai ne ilgi, ne užtęsti, tie, kas pavarė, tai pavarė puikiai, Juozas is my love, su visais savo pričiūdais ir reklaminiais triūsikais, nes vieniems kai jau duota, tai duota, o kitiems net labai panorėjus taip nepavaryt. Kristupas Sabolius yra mano naujas interesas, pažadu sau rimčiau pasidomėti juo ir jo rašiniais, nes išklausyta ne pilna valanda buvo geras trigeris imt ir pamąstyt, taip labai maloniai.

Negerai: žiauriai neaiški programa. Užblūdijau ne aš viena, kitą kartą reikėtų aiškiau išdėstyti laikus. Gaila, kad kai kurie užsienio svečiai atsirado pagrindinėje scenoje, nors taip nieko doro ir nepasakė, o kai kurių vietinių pranešėjų mintys buvo kur kas įdomesnės, bet sulaukė mažiau dėmesio, nugrūstos į mažąją salę. Na, bet taip jau būna. Aj, nu ir eilini kartą wc situacija. Nu kamooon.

Absoliučiai visi verkė, kad nėra bariuko. Bet, kaip vienas draugas sakė, „Pop up bariukai dažniausiai būna su pop up policijos reidais“.

Aj, nu ir ne su mūsų gyvenimo būdu naivu būtų tikėt, kad suvaikščiosim į visą programą, ir šeštadienį atsikelsim į paskaitas, kai realybė tokia, kad šampanas laimi prieš sau numestas atsakomybes. Bet viskas bus gerai.

Juozo perlai:

1:„Jei aš vieną dieną pasirodau su triusikais ir kitą dieną nuperka 500 buteliukų kvepalų, tai aš parodysiu jums viską.“

2:„Gal kada atsiras tokie kremai, kur kaip lygintuvas ištiesina ten, kur reikia. <minia šėlsta> Gerai pasakiau, ania? Visi mes norim būti jaunesni, būkit ramūs. Gal jums neaktualu, man aktualu.“

Žmonių patarimai meilės tema:

„Būk Samantha, ne Charlotte.“

Apie geografines žinias:

„Varysiu į Slovakiją. O gal Slovėniją. Į Budapeštą žodžiu.“

Apie kelionių įtaką žmonėms:

„Jie nuvažiavę į Tailandą gal ir pasidaro linksmesni, bet po to ar turi ką pasiūlyt draugam?“

Apie lyrinius nukrypimus:

„Mes važiavom pas jį darbo reikalu pasiimti aplanko, bet pasimylėjom.“

Apie gerą atmintį:

„Kaip ten jo vardas? Laimonas? Aj joa, Dainius.“

Apie tobulus dj-ėjus (no racism intended):

„Dj Negriukas groja, šoka, nusirenginėja, mergos lipa, o jis mandagus, atvaro kartą į metus.“

Apie tai, kaip baigias gėrimai:

„Geri sau ledą.“

Apie pajamas:

„-Pirk būstą

-Tai kad išgalėčiau tik inkilą Radviliškyje.“

Apie puikius matematinius gebėjimus:

„-Kiek aš pučių turiu? Dv…ieną.“

Apie talentus:

„-Bet kaip tu gerai moki susikaupt.

-Ne, aš tiesiog miegu girtas.“

Apie talentus kalbai:

„Jis agresyvus ant anglų kalbos.“

Apie lemiamus faktorius:

„Aš permiegosiu su barmenu, jei patalynė išdžius iki vakaro.“

Apie Kiguolį:

„Kaip ten tas, Kotletas? Aj, Kugelis“.

Apie barų pavadinimus.

„“Amnezija“? Tai Kauno rajone yra. Stobal načnykas.“

Ar žinojote, kad Vilniuje yra bariukas „Savas ratas“? Bet ten renkasi tik savas ratas.

Apie higieną:

„Išsiprausiau su gaivikliais.“

Apie neįdomius pranešėjus:

„Ta moteriškė neįdomiai šneka, mums, pagiringiems, šou elementų reikia.“

Apie tai, kas trukdo progresui:

„Buvau stiprus ant fizikos, bet visą elektrą pragėriau.“

Apie savikritiką:

„Statybininkai išjuoktų pamatę pro langą, kaip mes čia mylimės.“

Apie atvirumą:

„Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad niekada nesakiau, jog Prisma – geriausia parduotuvė.“

Apie įvaizdžius:

„Barzdą bet kam uždėk ir gausis Somovas.“

Apie meilę gyvūnams:

„Man šuniukai patinka, nu bet ne penki.“

Apie savęs stabdymą:

„Aš tavo fotkes norėčiau laikint.“

Apie originaliausius wifi passwordus:

„Pas mus tai „Stombergas“ su „S“ didžiąja.“

Apie stimuliatorius:

„Geriausia kava yra ratai.“

Apie vakarėlius, į kuriuos nereikia eiti:

„Cementovkės visada šūdiniausi baliai.“

Apie etiketes:

„Ateik čia, Svieste, šaukė jis, nes anas su geltona striuke buvo.“

Apie įdomius būrelius:

„Yra čia toks būrelis. PGVS. (Patinai, gaunantys vaginalinio sekso.) Jų išskirtinė savybė ta, kad negauna.“

Apie kompleksus:

„Visada bandžiau savo ūgį nuslėpt. Bet ar pavyko.“

Apie filosofinius klausimus:

„Kas tave labiausiai taško iš judančių objektų?“

Apie realizmą:

„Aš niekada ir nesvajojau, kad mano santuoka ilgai truks.“

Apie įdomius polinkius:

„Aj, mes tai gėlių privalgom house parčiuose.“

Valgykit jūs kiek norit, tik atsargiai, neužsiraukit ant difenbachijos, nes galit bet kada mirt.

Ir šiaip gi, galit bet kada mirt, todėl reikia labai labai mylėti, daug juoktis ir nevaržyt savęs, nes žaviausios ir yra toks akimirkos, kai pasidavę jausmui jūs būnat tikriausi. Kad ir kaip nuvalkiotai tai skambėtų ir kiek kartų tai jau būtų buvę sakyta. Kad ir kiek atsirastų bukapročių, velniai žino, dėl ko, užsimojusių maišyt jus su purvais. Liūtams avių nuomonė neturi būti svarbi.

Be juoko ir meilės gyvenimas būtų bevertis. Tai tiek.

Rodyk draugams

Apie trečiadienius, pirmadienius, delfinus, jaunystės eliksyrus, nelaimingus žmones laimingam mieste, likimą ir lakimą

Dovanokit, visko tiek daug gyvenime, kad ir įrašas bus ilgas, ir daug bardako (sąmonės srautas kaip pas Škėmą Drobulėj). Nebespėju apdoroti informacijos.

Kai gyveni Šeškinėje, kur kai kuriems jos gyventojams visas gyvenimas – amžinas vakarėlis (tik nelabai socialus, nelabai estetiškas ir nelabai viliojantis būti atkartotas), o tu į miestą išlendi, geriausiu atveju, tik savaitgalį (bet kartais ir ne), išties gali susidaryti įspūdį, kad niekas šitam Vilniuje nesilinksmina ir nieks čia nevyksta.

Kai atsikraustau į centrą, o dar ir būna vasara, supranti, kad linksminasi visi, ir linksminasi nuolat. Pirmadienio naktį šokiai – why not, gi vasara. O dar taip gražiai groja.

Kai kuriems žmonėms nuotykiai gyvenime – sunkiai pasiekiamas, išsvajotas troškimas. Tuo tarpu mums dažniausiai nereikia daryti nieko. Nič nieko. Kartais užtenka tiesiog sėdėti, plasnot blakstienom ir tie nuotykiai nukrenta tiesiai prieš nosį, tik susirink. Na ir susirenkam, nes why not. (IS THIS REAL LIFE?)

(Šį sezoną dažnai jaučiuosi kaip Jim Carrey filme „Yes Man“.)

(Būna, kai po savaitgalio tave ramina sinchroniškai besisukanti skalbimo mašina).

Apie susitikimą su Ice T:

„O pardavei Ice-T ice tea?“

Apie vaizduotę:

„O kai vieną vakarą mes žaidėm pirtį…“

Apie išradingumą, renkantis vardus:

Apie muziką:

„Didžioji visatos dalis nežino, kaip gerai yra Ace of Base. Ir tai yra jų praradimas.“

Apie burtus:

Apie nuotolius:

„Jei jau eini į Loftą, tai dar ir nuskrisk kur nors prie to pačio, nes vis tiek oro uostas šalia.“

Apie eklektiką:

Apie vyrus:

„Su tais bernais tai man amžinas „Seksas ir miestas“. Amžina analizė.“

Labai senas, be reikalo pamirštas kultinis žodžių junginys (nežinau, kieno copyright):

AUDRA PO KALDRA.

Apie natūrinius mainus:

Apie korektūrą:

„Tik jau nebedėk ant šitos fotkės jokių filtrų, nes bus p**da“.

Palinkėjimas man (irgi šį sezoną dažnai girdžiu):

„Žydėk.“ Žydžiu, žinokit.

Apie lemtį ir vakarus mieste:

Apie svarbos lygmenis:

„Man taip px, kad net nejauku.“

Apie ne tokius smagius dalykus. Šeštadienio vakarą netyčia atsidūriau „Amatininkuose“, nes buvo naktis, o reikėjo skubiai atlikti lietuviško maisto degustaciją. Maistas kaip maistas, bet žmonės. Kaip galima šitaip nekęsti savo darbo? Kaip galima dar ir mokėti šitaip nemandagiai bendrauti su klientais? Man lieptų, aš nežinau, ar sugebėčiau būti antiek nemandagi. Atleiskit, kad sutrukdėm, daugiau nebeužsuksim.

Lygiai taip pat nesuprantu, iš kur visi tie nelaimingi vyrai, vaikinai, vyriškiai Vilniaus gatvėse. Baisiai nemandagūs, grubūs, pikti. Ko gero, brolis alkoholis dėl visko kaltas. Ir kompleksai. Bet kaip jums faina gyvent su savo asmenybėmis? Turėtų būti baisiai liūdna. Visi tie „Amatininkų“ žmonės ir pastarieji kavalieriai turbūt ir yra tie patys piliečiai, kurie įlipę į savo namo liftą nesisveikina su kaimynais, o išgirdę pasisveikinimą, nusisuka. Ir tie patys, kurie tau stovint eilėje ateina ir atsistoja prieš tave. Nes they can, žinai. Arba kai šoki, atsistoja prieš tave, nes tavęs nėra. Tai laimei, tokių labai nedaug, bet vis tiek tas šauktas deguto toks kartokas.

Kaip jūs dar vis sugebat tokią gražią vasarą būt tokie nelaimingi?

Apie komplimentus:

„TU ESI MANO SILPNYBĖ“

Apie nuojautą:

Apie atidumą klausantis:

„Tu čia istoriją pasakoji, ar nusišneki?“

O štai šeštadienį mano geras draugas (1987m. gimimo) žingsniavo į vyno parduotuvę pirkti draugei kažkokio ten rūšinio vyno gimimo dienos proga. Prie kasos, paprašytas dokumento, suprato, kad jo neturi. Bet ir pats susibarstė,

-Jūs panele, rimtai?

-Visiškai rimtai, jūs nepilnametis.

-Na gerai, tai nenuneškit toli to vyno, bėgu iki namų, grįšiu.

-Taip taip, kurgi ne.

Kai grįžo, pardavėja taip susinepatogino, kad net nuolaidą pritaikė.

Herojaus komentaras: „Aš čia tokią priemonę neseniai panaudojau, bet nu nemaniau, kad šitaip suveiks.“

Apie One Night Stand’ų taisykles:

Naujausi man iškilę (egzistenciniai) klausimai:

-Kodėl terasoj visas oras tvoskia cigarais?

-Kodėl ten tokia vyriška skarelė yra vadinama „Fantazija“? Kodėl?

Apie viskį:

„Prisigėrėm Scottish P*der“.

Apie vakarėlių maratonus:

Apie orientaciją:

„Jam net netinka mergas tvarkyt prie veido“.

Vakar terasoj prie draugės priėjo čiuvelis terasoj ir sako:

„Mes esame regbio komanda iš Paryžiaus (tiesa, kodėl visi visi užsieniečiai, su kuriais tenka susipažinti šį sezoną, yra prancūzai? Lietuva pasidarė kažkoks prancūzų kurortas?) Mes norim susipažinti.“ Tai jau draugė tikrai nebeturėjo ką atsakyti ir palinkėjo gero vakaro. Nes kai jau pažindinasi komandom.

Reklamos pertraukėlė:

Merginos, kviečiu sekti šitą puslapį.

Rodyk draugams

Apie tai, kaip aš labai smagiai vasaroju

Vis neprisiruošiu kaip žmogus prisėsti prie klaviatūros ir išpilt mintis bei įspūdžius, kurių šią vasarą man apstu.

Keletas įžvalgų, kurias paskatino pastarosios savaitės klejonės. Let‘s go.

1. Anykščių miesto gyventojai turi puikų potencialą turizmui, bet užtat yra pernelyg kuklūs ir svečius atvedus į vietą nereikėtų sakinio pradėti panašiais žodžiais, kaip „Gal čia ir nieko įdomaus…“. Dar jie turi labai smagią gidę Jurgą, rekomendeišn.

2. Anykščių apylinkėse leisti laiką su šviesiais, išmintingais ir įkvepiančiais žmonėmis yra nuostabiausios atostogos, kokias galėčiau sau pasidovanoti.

3. Aš nekenčiu karščio, o padori vėtra taip ir neatėjo.

4. Priaugintos blakstienos – ne man.

5. Kinų restorane prie Žalio tilto „tikrai nėra pieno į kavą, bet tikrai“.

6. St.Stereo yra afigenai geras DJ su nerealia kūrinių selekcija.

7. Kai tave suka ant rankų Mokytojų namų kiemuky grojant T. Turner gabalui „What‘s love got to do with it“ gyvenimas yra tru.

8. Kabake „Būsi trečias“ žiauriai skanios lietuviškos salotos, bet šaltibarščiai – nelabai.

9. Yra panevėžiečių, su kuriais tūsinant niekada gyvenime balius nesigaus minimum. Mes visada labai, arba labai labai.

10. Tripe vis dažniau mes būnam vieni vyresnių, bet tai niekis, nes reputaciją visada pataiso šokis ant scenos, kurios ten nėra. Vis dar nefaina, kad reikia palikt gėrimą, nes tą gėrimą 3k. iš 5 kažkas nupūčia.

11. Mano tatuiruotė tikrai yra tikra. Ji nėra priklijuotas lipdukas.

12. Panos, kurios Palangoj pasidaro laikinas tattoo su panda ir fėja gauna pliusą.

13. Aš dar nepasenau, nes sugebu tranzuoti ir net, pasirodo, pati. Makdake labai gardi fanta.

14. Šopkinės yra jėga, o lieptas šeštadienį – rojus žemėj.

15. Apie Rūtą bus kuriamas filmas, kuriame jos vaidmenį atliks S. Johanson, o Grybauskaitės – J. K. Vandamas.

16. Neseniai susituokusi J. Jurkutė su mylimuoju laiką leidžia Nidoje.

17. Užklupus lietui A. Mamontovas nuo jo slėpėsi.

18. Žmonės Vilniuj/Lietuvoj kažko labai daug parinasi dėl niekų, kas yra visiškai prastas sprendimas.

19. Aš atradau šviesiaplaukę merginą, kurios ūgis lygiai toks pats kaip mano ir dviese mes atrodom originaliai.

20. Per savaitgalį gurkšnį įmanoma gaut tris kartus net ir nesimaudant.

21. Kai labai karšta, miegas virtuvėje – išeitis.

22. Meluoti – negražu.

23. Mano blogui –septyni metai.

Pagaliau aš noriu gyvent sau ramiai Pietų Prancūzijoj ir augint krokus.

Rodyk draugams

Apie kreizi žmogeliukus

Vakar su draugais mes padarėm lažybas, kurių esmė – atspėti, kas iš pažįstamų rato pirmas susituoks. Laimėjusysis gauna gardaus alkoholio butelį. Jei dar nepadarėt statymo, prašau kontaktuoti ir pranešti apie savo spėjimą.

Šiaip, paskui suvokėm, kad su tokiu gyvenimo būdu, požiūriu, vertybėmis ir tokiais pažįstamais, tą butelį mes gersim kokiais 2030m.

Kartais pradedu galvoti, kad kai kurie aplinkiniai sako tam tikrus dalykus, nes ŽINO, kad pateks į blogą. Gerai, gerai, kalbėkit, mažuliai, aš užsirašinėsiu.

Apie valią: „Jei neišvažiuosiu ketvirtadienį, aš gersiu, mane neš – aš gersiu, mane paliks – aš gersiu.“

Apie intelektą #1: „Abaidžiano sostinė yra Badu, jo?“

Apie intelektą #2: „O hipoteka, tai čia kažkas su arkliais, tiesa?“

Apie atsargas: „Jūs rimtai galvojat, kad mums reikia į načnyką? Pas jį namie tiek alkoholio, kad tris gimtadienius būtų galima atšvęst.“

Apie laisvalaikį #1:
„-Baigės pagaliau darbo krūvis, turėsiu daug laisvo laiko. Gulėsiu, žiūrėsiu serialus, darysiuos manikiūrą, valgysiu, spaminsiu ant fb sienos…
-Varinėsi su dvyrka, rolikais.
-Vaikščiosiu į teatrus, galerijas. Bėgiosiu, žaisiu stalo žaidimus , vedžiosiu šunį…
-Gersi. Pvz. pirmadieniais.“

Apie atidumą: „Aš pamečiau sijoną ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad savuos namuos.“

Apie žmogaus anatomiją:
„-Guliu nuogais papais, cigaretė dantyse.
-Aš tai šiandien be papų.
-Nebesvaik, tu visada su papais.“

Apie laisvalaikį #2: „Nu tai atsiprašau, aš esu vieniša, neturiu nei vaikino nei vaikų, tai ir geriu, o ką.“

Apie laisvalaikį būnant liudininku: „Gyveni gyveni ir fukt - į teismą.“

Apie gerbūvį: “Kol ant stalo Jack Daniels, namie yra Apple gaminių, rūkom geras cigaretes ir šnekam apie keliones, mums viskas ok.“

Apie meilę: „Fuck you Dalia! Fuck you sideways and in every direction!!!“

Apie eilinę popierę Vilniuje: „Šiuo metu Antakalnyje gatve eina du neaiškaus ordino vienuoliai ir veda ponį.“

Apie tikėjimą: „Uoj, jam pagal nuotaiką užeina. Jis ir mormonas yra buvęs, dabar štai – krikščionis.“

Apie gyvenimo ritmą: „Einu ryte pro Tripą į darbą, draugelis gatavas kieme čilina, jis tai dar vakarėlyje mat.“

Apie seniai matytus draugus: „O žinai, kad jis – vedęs ir šiandien išvarė į Italiją pagyvent?“

Apie mane: „Tu stebėtinai panaši į Riaubiškytę.“

Apie karjerą: „Mano buvus simpatija pardavinėja akinius prie turgaus ir ką tu jam?“

Apie etiketes: „Išeinam iš namų, su suknelėm, gražios, taksistas – čia jūs pagal užsakymą?“

Jau kelintą kartą taksistas man: „Panele, jūs esate tikra, kad gyvenate viešbutyje?“

Apie stilių: „Kai antrą kartą pas jį atvažiavau, išėjo su trumpu sidabriniu Versace chalatu plius kedai apmokėt už taksą man.“

Apie socialines situacijas: „Vakar priekabiavo taksistas, kai važiavau pas draugą. Tai tas laukė kieme su peiliu. Aš kartais kai pasakoju tokius dalykus, suvokiu, kad tikrai ne visi taip gyvena, kaip mano aplinka ir aš pati.“

Apie išgeriančius draugus: „Jis – kaip bumerangas. Išsiunti namo, tai vis tiek sugrįžta.“

Apie nuostabą: „Tai tu primesk, atsibundu – vaikas. Galvoju – iš kur tas vaikas? Kieno vaikas? Mano? Glosto galvą ir dainuoja „Aaa. Aaa. Aaa.“

Mes šiaip pavarom vis stipriau ir stipriau.

Draugas, dirbantis socialiniu darbuotoju, po Prodigy stačia galva nėrė į rūsį kaip lašiša.

„Tai gal kas nors paklaus, kaip koncas, o ne apie rūsį?“

Tiesa, šiaip, vieni didžiausių mano pažįstamų tūsofščikų visi turi išsilavinimus, kurių pradžioje yra žodis „socialinis“ arba šiaip dirba šviečiamąjį darbą.

Aš, asmeniškai, šiandien akimirką pasimečiau, ar aš Vln, ar Pnv.

Šiuo metu iš televizoriaus, esančio kitame kambaryje, skamba Demis Ruso „Goodbye, my love, goodbye.“

Amen.

Rodyk draugams

Šventadienio mintys

Kaip vanduo teka beprotis laikas, o aš ir vėl atsibundu sekmadienį. Vakar buvom Baltijos Elektronikoje, kurios ne visai įdomiai pasibaigusios dieninės dalies kaltę puikiai išpirko vakaro linksmybės su nuostabiu Ewan Pearson pasirodymu.

Po dviejų mėnesių ramybės (tam tikra prasme) paleidau savo arklius ir sulaužiau abstinencijos įžadus. O pas mane, kaip žinai, jau taip yra – jei mylėt, tai karalių, jei vogt – tai milijoną, jei baliavot – tai baliavot. (“Šokis be saiko – sveikatą pataiso”, nuotrupos iš BE). Atsibusti ir suvokti, kad yra keturios ir ne ryto, o dienos, gal ir nelabai jauku, bet žaizdas išsilaižiau, viskas ore. O pamestus daiktus rado Soulboxas, tai ryt eisiu pirkti šokolado ir žygiuosiu jų susirinkti. :) Vakar sužinojau atsakymą, į klausimą, kuris mane kurį laiką neramino ir tas atsakymas – visiškai mano naudai.

…Good life good life. Taint no sin to take off your skin. And modesty. Pabūsim kuklūs, kai pasensim.

Rodyk draugams