BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip susirasti berną (svarbiausių patarimų atmintinė)

Ilgai kaupiausi, kol pagaliau prisiruošiau atskleisti nepaprastai naudingų patarimų, kuriais pasikliaudama, per labai trumpą laiko arpą nebeliksi vieniša, sąrašą.

Pirmas ir bene svarbiausiasnebūk išranki. Jei galvoji, kad potencialus bernas privalo būti ir gražus ir turtingas, ir protingas, ir nuoširdus, paklunus bei nuolankus, tai labai klysti. Gal nustebsi, bet, tavo nelaimei, pasakysiu, kad jei kada mūsų šalyje ir buvo tokių egzempliorių, kurie pasižymėtų visomis šiomis savybėmis, tai jie seniausiai išnyko su pirmąja ekonominės krizės banga, nuvilnijusia dar 2008 m. Tiesa, mūsų šalyje dar liko keli unikalūs pavyzdžiai, bet jie arba: 1) mieliaus renkasi kitų čiuvų draugiją ir virtuvėje ir lovoje; 2) jau penktus metus sau ramiausiai kniaukia po kaldra su kokia lievake (lievakenes jine tu), kuri, jam to nepastebint, saugo savo turtą kaip cerberis, urzgimu pasitikdama kiekvieną, jos poziciją besitaikančią užimti, sielą.

Jei manai, kad sutikai tipą, pasižymintį bent pora išvardytų savybių, griebk nedvejodama, mat jei ne tukaip mat nugriebs kuri kita. Jokiu būdu nepamiršk, kad grožisvisiškai nesvarbus dalykas. Negrožis gali tapti netgi dideliu pliusunegražus bernas labiau tave mylės, nes vis pasidžiaugs, kad turi tokį gožį, kaip tu, šalia, o ir nuo nuodingųjų gyvačių (aka kitų panų) nereikės jo taip saugoti.

Žinok, kur ieškoti. Būtinai aplenk visokius pseudo intelektualų ir hipsterių prikimštus barus. Ten bernai eina pagerti, paklausyti muzikos, o jei dėl mergų, tai tik ieškodami merginos tai nakčiai. Bernai tokių vietų tau tikrai nenupirks gėrimo, o jau kalbėti apie gausią ir turtingą jūsų bendrą ateitį. Geriausi medžioklės klodaiklubai ir barai, kur bernams įėjimas bent 20lt, o merginos įleidžiamos nemokamai. (Atsargiaivisgi teks įveikti nemenką konkurenciją).

Matykis. Jei manai, kad ieškant berno derėtų vadovautis posakiuJei mylės, mylės ir su chalatu bei naminėm šliurėm, tai labai klysti. Matytis tu privalai. Svarbiausias pastebimumo atributasilgi blizgantys plaukai (pageidautinarudi, šviesūs arba juodi. Jokių mandrų spalvų ar kirpimų! Bernams nepatinka pankės). Kiti svarbūs akcentairyškios blizgios palaidinės, aptempti džinsai, kelnės, suknelės ar sijonai bei aukštakulniai ar platformos. Privalumasįdegis. Jokiu būdu nesirenk įmantrių formų ar medžiagų rūbų. Sporbačiai, kuprinės, megztukai bei panašūs atributaigriežtai draudžiami. Kruopštus vakarinis makiažas ir kvepalų dvelksmasprivalomi.

Nekalbėk. Bernams nepatinka išsišokėlės. Kuo mažiau kalbėsi, tuo mažiau intelekto parodysi. Bernams nepatinka moksliukės. Nedrįsk parodyti, kad kuo nors domiesi, ar, gink Dieve, mėgsti skaityti, ar dar baisiau, rašyti. Jei negali susilaikyti neturėdama pomėgio, gali šokti, domėtis mada arba dainuoti.

Negerk.Gali gerti ne daugiau nei du kokteilius per vakarą. Draudžiama gerti alų, viskį, degtinę ar panašius mužikų gėrimus. Leidžiama paragauti sidro, vyno bei kokteilių (tik be jokių išsišokimųkamikadzėne kokteilis!). Geriausia, negerk viso. Bernams nepatinka alkoholikės.

Nerūkyk. Išimtisplonos, geriausia, mėtinės Glamour ar Vogue cigaretės. Rūkydama jas privalai skolintis draugės bei nepamiršti pridėti, kadšiaip tai nerūkau, nebent kartais su draugėm…Bet geriausia nerūkyk viso. Bernams nepatinka narkomanės.

Nevalgyk. Plačiau komentuoti nėra ką. Atsimink, kad bernams nepatinka storulės.

Šok. Bernams patinka šokančios merginos. Tik šokdama taip pat išlik kukli. Jokiu būdu nesirangyk kaip gyvačiokas ir nedrįsk šokdama lipti ant kokios pakylos. Bernams nepatinka išsišokėlės.

Nesikeik. Bet jei laikysiesi prieš tai paminėto patarimo nekalbėti, pavojus, kad keiksiesi, sumažėja iki minimumo. Nepamiršk, kad bernams nepatinka nepraustaburnės.

Būk kukli. Net jei bernas ir labai patinka, jokiu būdu to neparodyk. Pirmą kartą paprašyta neduok telefono numerio, neik drauge šokti ir visaip kaip ignoruok. Bernams nepatinka lengvai prieinamos.

Nepasitikėk savimi. Girdėdama komplimentą raudonuok, krykštauk ir kaip įmanoma daugiau kuklinkis. Bernams nepatinka pasipūėlės.

Neturėk vyriškos lyties draugų. Privalai laiką leisti kelių (2-18) draugių kompanijoje. Bet kokie vyriškosios lyties veikėjai nėra pageidaujami. Bernams nepatinka paleistuvės.

Kartais neturėk nuotaikos. Priežastys gali būti įvairiosnuovargis, nesėkmės moksle, na, o dažniausiaipykčiai su draugėmis. Bernams patinka jautrios merginos.

Gamink. Privalai mokėti pagaminti bent kelių rūšių mišraines, sulipdyti skruzdėlyną ir, žinoma, vėdarus, žemaičių blynus ir cepelinus. Bernams patinka maistas.

Nepersisenk. Tavo išvaizdalabai svarbu. Privalai arodyti nuostabiai. Investuok į priauginamas blaksienas, nagus, plaukus, aišku, drabužius beik aksesuarus. Tik nepaversk savęs vaikščiojančia grožio salono reklamanereikėtų taikyti išsyk visų grožio procedūrų. Bernams patinka natūralumas.

Taigi, ko gero, nesitikėjai, kad viskas taip paprasta. Pažadu, jei seksi šiais patarimais, tikrai jau greitai nebebūsi vieniša, o gal net ir ištekėsi. Nesilaikant jų, Lietuvoje berno susirasti neįmanoma.

Gerai, sėkmės, tu tekėk, tuo tarpu - gyvensiu.

Rodyk draugams

Apie stogo rovimą, meilę filmuos ir realybėj bei tobulus gyvenimo scenarijus

Ko gero jau ne sykį minėjau, kad vis stipriau ir dažniau jaučiu tai, ką įvardiju stogo rovimu. Pamenu, kai susipažinau su viena buvusia meile, aplink buvę žmonės mane vis bandė įspėti “geriau tu su juo neprasidėk, jam rauna stogą”. Ir nesupratau tada, mielieji, ką jie norėjo pasakyti. Maniau, tiesiog taip įvardijamas buvo tada jo vėjavaikiškumas ir neatsakingumas. Visgi ne. Tai yra šis tas daugiau. Aišku, toji meilė baigėsi greitai, lengvai ir neskausmingai, kaip ir jos visos mano gyvenime, bet iš jos atsinešiau tam tikrą supratimą apie tam tikrus dalykus.

Tą būseną apsakyti sunku. Pasireiškia ji keletu požymių, kurių pats žaviausias bei tuo pačiu grėsmingiausias – kai jau ir pats nežinai, ko iš savęs tikėtis. Ir nežinia, ar tavo neišsitekimas savam kaily pasibaigs tatuiruote ant krūtinės, ar metų savanoryste Kambodžoje.

***

Visi kalba apie meilę. Jau ne vienas sako, kad romantiniai filmai ypač žalingi tam, kas vyksta tikrų žmonių tikruose tarpusavio santykiuose. Nes filmuos viskas dailiai, o dviejų kambarių butuke, kurį dažniausiai dar tenka dalintis su kambarioku, tūnančiu už sienos, senos statybos name krasnūchoj dailiai gal išeina ir ne visada. Nes filmuose jie visada žino, ką reikia sakyti, o mes jau pastebėjome, kad romantiškos dejonės ir klejonės lietuviškai dažniausiai skamba mažų mažiausiai komiškai.

Tie, kurie jau nebekalba apie meilę, kalba apie poravimąsi. Tik paprastai tie, kurie daugiausiai kalba, mažiausiai poruojas. Nemažai ir tokių, kurie kalba mažai, bet niekada nemiega vieni.

Yra ir tokių, kaip aš. Tokių, kurie susižavi šimtus kartų per gyvenimą, niekada nesugeba apsistoti vienoje vietoje ir baisiai greitai viską pamiršta. Ir visada sau bedūsaudami naiviai tiki, kad gal jau dabar tai bus joa, bet joa niekada nebūna. Ir užuot virkavę jie stebi savo draugus ir pažįstamus, jaukiai bemurkiančius savo inkiluos ir džiūgauja, kad, laimei, dar ne joa. O sekmadienio vakarais kažkur pameta sveiką protą, dairosi po savo vienišus namus ir dūsauja, kad gal visgi ta vienatvė ir nėra tokia žavi. Pirmadienio rytais jie gimsta iš naujo, pamiršdami ir užbraukdami visus idiotus, įkalintus tuose inkiluose.

Kai mes kalbamės, vis pajuokauju, kad, kadangi jau mokslus baigėme, dabar tobulas scenarijus būtų susirasti rimtus kostium(ėli)o reikalaujančius darbus, pasiimti paskolą butui perkūnkiemy (pasirodyti prieš gimines) bei dar vieną – šių metų mašinai (pasirodyti prieš kaimynus), prisigimdyti vaikų ir gyventi gyvenimą. Tada mes labai juokiamės, sudaužiam taures ir giliai viduje sau prisiekiam taip niekada nedaryti.

Rodyk draugams

Šimtas (?) mėnesių vienatvės

Visada sprukti ir bėgti nesustojant. Ir vieną kartą sustoti, kad žiūrėdamas tiesiai į akis kam nors pasakytum: man reikia tavęs, iš tikrųjų. Ir tikėti tuo. Ir būtų gražu tada neprapliupti juoktis, truputį bijoti, rizikuosi, krėsti visokias nesąmones, pavyzdžiui, dovanoti gėlių ne vasario keturioliktą, o kurią kitą dieną, ir dulkinktis nebūnant girtam.’

F. Beigbeder


Jūs kaip norit, bet aš šiandien pratrūkau. Kanda vienatvė savo aštriais dantim man į nugarą, klykia jausmai iš nežinojimo, kur pasidėti. Įsimylėčiau, bet net neįsivaizduoju, kad mano kely galėtų pasitaikyti šis jausmas, toks seniai pamirštas ir palaidotas nebetikint jo egzistavimu.

Šiandien aš taip mergaitė, kaip būna retai, bet šiandien net ne gėda.

Rodyk draugams

Vyrai

Ir vis dėlto. Man patinka vyresni. Nes jaunesni*. Nagi. Am, kaip čia pasakius. Sekina? Is it the right word? O vyresni. Vyresni. Puoselėja. Ir nesielgia dalbajobiškai, whatever happens.

Kartais tas žinojimas, kad teoriškai būtų įmanoma būti labai laimingai, bet praktiškai – neįmanoma, hmmm, na gi gelia nuo to žinojimo, duria jis, smaugia mane, mon ami. Tik neatsakyta meilė gyvena, tik neatsakyta… Tai toji, apie kurią kalbu, liepsnoja žaižaruoja tiesiog iš to neįmanomumo, spėju.

Tuoj apsibliausiu, kaip vaikas, po velnių.

*FYI, jaunais mes vadiname mažų mažiausiai iki 25.

Rodyk draugams

Gal tai meilė?

Oras įkaitęs iki begalybės, dangus raudonais dažais išsitepęs, žmonės klajoja klejoja, ir viskas ir nieko, ir viskas ir nieko, o aš labai. Nieko nematau, nieko negirdžiu, nieko nesuprantu. Taip stipriai, kad net pati netikiu. Aš noriu, man reikia, aš..! Koks egoizmas. Bet po velnių. Kai tokie skambūs žodžiai kaip whenerver I’m alone with you, you make me feel like I’m home again su keistai užburiančia jėga ima ir materealizuojasi, nebesupranti, nei kur save padėti, nei kam save išrėkti, nei kas, nei kodėl, niekas neaišku, sukasi galva.

I’m madly in love. It’s official.

Rodyk draugams

Dar visai ne pavasaris / Mergaitė stresuoja

Man taip velniškai šalta visur ir visada, kad pradedu galvoti – gal mano termoreguliacinei sistemai kažkas negerai, mat visi aplink tik aikčioja Pavasaris, pavasaris! Katei morčius juodas, lipa sienom, žmonėmis ir kitaip lipamais paviršiais. Man liko keturios valandos miegoti prieš rytojų, tačiau taip įsivažiavau į darbo režimą, kad bijau, jog nesugebėsiu užmigt. Užtat puikiai sugebėsiu užsnūst kokioj paskaitoj ar dar kur, kur visai to nereikėtų daryti. Laukiu savaitgalio, bet visgi nujaučiu, kad jis ateis ir bus didelis pfff, mat kai labai lauki, taip jau būna, paskui tik keikies ir skėsčioji rankom. Didžiausias issue mano gyvenime dabar yra, kaip nustoti dėl visko pergyventi ir stresuoti kiekvienoj situacijoj. Kažkaip buvau linkusi manyti, kad in general aš gi nesu ta, kuri dėl visko panikuoja, bet kai sapnuoju nesibaigiančius mokslus ir visokias šyzovas situacijas, tenka pripažinti, kad toli gražu – aš nuoširdžiai einu iš proto dėl visokių paviršinių dalykų, kurie realiai, net ir labai pasistengę, manes iš pamatų sujudinti negalėtų – apie visokius blogiausius variantus seniai pagalvota ir jiems more or less pasirengta.

Neįsivaizduoji, kaip laukiu akimirkos, kai galėsiu lengviau atsikvėpti ir, tikėkimės, jau bus šilta, ramu ir gera. Kartais pamaudžia, kad esam tie kariai, kurie vieni karo lauke sau žygiuoja, bet visom jėgom spiriu šiuos pasidievagojimus šalin – geriau juk nebus, tad tereiktų realistiškai suvokti – tam tikrose srityse žmogui sėkmė tiesiog nenulemta ir jau geriau oriai tai priimti nei iš paskutiniųjų gėdingai kapanotis artificial sąlygomis, kai naiviai prisigalvojame, ko nėra, ir paskui krentam veidu į purvą. Nors taip norėtus bent kartą į dvidešimt metų tart kai pavasaris – vynui sudie…

Rodyk draugams

Visai ne penktadienis

<…> Negaila man aukso. Negaila sidabro. Tik tų praūžtųjų dienų. Ne viskas išgerta. Ne viskas pragerta. Aš didelius lobius valdau. Turiu savo džiaugsmą. Turiu savo skausmą. Ateik – dovanosiu ir tau. Netinka tau auksas. Netinka sidabras. Nei žodžiai, saldumo pilni. Netikras čia auksas. Netikras sidabras. Ir deimantai tie – netikri. Bet skleisis dar naktys žalioj mėnesienoj baltųjų aušrų pumpurais… Ateik, - apkabinsiu, į širdį priimsiu, papuošiu žvaigždėtais nakties auskarais. <…>

P. Š.

Tokios tat mintys lanko penktadienio vakarą. Ilgu iki beprotybės.

(Taip, originally čia eilės, bet šiandien duodas galvoj srautu, kurio stulpeliais neužrašysi).

Lamb - Gorecki

Rodyk draugams

Bezprijutnaja toska

If you love somebody and you wanna be with them then go get them. Deal with the mess later.

Taip taip, žinau, saldainiai. Bet va man tokia nuotaika. Be galo ilgu, gan tamsu ir nelabai linksma. It’s not so easy to get them. Po šimts. Klausau Kravitzo ir rymau. Niekis, čia taip tik laikinai.

Pasimelskim visi drauge už tai, kad penktadienį lėktuvai sėkmingai kiltų iš čia.

I fear the day Facebook decides to inform users of who has viewed their profile…and how many times.

Rodyk draugams

O kas mums, jauniems

Kartais galvoju, kodėl viskas yra taip, kaip yra. Karmos, likimai, pranašai, velniai ir fėjos? Nežinau. Po šimts. Vis dar sakau sau – gal aš tik tampau likimą tarsi liūtą už ūsų pasiduodama savo kaprizams ir neapgalvotom užgaidom? Gal derėtų džiaugtis ir pilnom saujom imti tai, ką jis man siūlo per daug nesispyriojant? Aš išlepinta sėkmės, sako skaičiai. Todėl negaliu, negaliu kitaip.

Jei vogt – tai milijoną, jei mylėt – tai tik karalių.

O kas mums, jaunoms, klykėm tada. Tokių jaunų, klykiančių, vis mažiau. Aš – dar vis. Laimei. Dar noriu tikėti pasakom, o ne pusėtina laime.
http://www.youtube.com/watch?v=tXu51Sfk2hc

Rodyk draugams

Flashback’ai

‚<...>
Atsimeni vėl
Savo pirmąją
Meilę — Mergaitę
Iš tolimo
Prarasto
Ryto.
<...>
Ir stovi,
Klausai,
Kaip širdis
Tavo rauda,
Rasa
Ant šaligatvio
Tekši.
O ne!
Ta rasa —
Ne rasa.
Tai tik žvaigždės
Pabirę.
<...>‘
P. Širvys

Vaje, kiek praėjo dienų. O atsimenu kiekvieną akimirką it tai būtų nutikę kątik. Dabar aš jaunesnė, tik labiau subrendusi; nuoširdesnė, tik išmokusi geriau apsimetinėti; paprastesnė, bet išdidesnė.

http://www.youtube.com/watch?v=ZTHcrBWMJek

Remember remember

That November

O dabar gyvenam toliau, dar ir kaip gyvenam! Dabar taip keistai malonu sutikti žmones, beprotiškai įsimylėjusius save, dar įdomiau juose atpažinti tiek būdingų sau savybių.

Die ganze Welt dreht sich um mich

denn ich bin nur ein Egoist

‘Nowadays most people die of a sort of creeping common sense, and discover when it is too late that the only things one never regrets are one’s mistakes.’

O. Wilde


Pamažu, bet pagaliau prarandu baimę klysti.

Sako, gyvačių kerėtojais gimstama, ne tampama.

Rodyk draugams

Apatija

Žinai, kas gali būti baisiau nei būti atstumtam? Pasirodo, būti tuo, kuris atstumia. Jaučiuos it laumė ragana, kuri spjaudo lemčiai į veidą ir varo dievus į medžius.

O tada ateis ilgi žiemos vakarai, kai sriūbausiu sau apraudodama savo vienatvę. Bet negaliu, negaliu nemylinčia širdim meluot.

‘Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę…’

A. Škėma

I never liked a sad look from someone who wants to be loved by you…
http://www.youtube.com/watch?v=4F-CpE73o2M

Rodyk draugams

Drungna

Nėra įkvėpimo. Jaučiuos it kokia beformė būtybė be jokių pojūčių. Sako, priešingybės traukia. Bet, kai sudedi karšta ir šalta, telieka drungna, ar ne?

O kiek beviltiškas turi būti žmogus, kuris negali nugyvent dienos neužmetęs akies į to, kuriam visai nerūpi, atvaizdą?
http://www.youtube.com/watch?v=GcnzpltcU2c
Penkta eilutė.

Rodyk draugams

Lego kaladėlių žaidimas

‚Isn’t It Enough to See That a Garden Is Beautiful Without Having to Believe That There Are Fairies at the Bottom of It Too?‘

D. Adams

Is it?
http://www.youtube.com/watch?v=EAQWpTIjusY

Rodyk draugams

I’m speechless

Ir vėl Škėma

‘Ir tada drebančia ranka paliečiau Jonės ranką, ir ji rankos neatitraukė.
“Aš vesiu tave, Jone. Gerai?”
“Gerai”, tarė ji. Ir pabučiavo mano skruostą.
“Tu eik miegoti. Mudu susitiksime rytoj, prie ežero. Gerai?”
“Gerai.”
Ir aš nuėjau namo. Ir nemačiau, ir nejutau, ir negirdėjau mane supančios nakties.

Žinoma, mudu mylėjomės. Trejis metus. Aukštosios Panemunės pušyne, Jėsios lazdynuose, mano kambaryje, mano draugo kambaryje. Ir, kai pradėjau apgaudinėti Jonę, tikėjau: vieną dieną ją vesiu.

Mažas miestelis. Pilkšvas ežeras dauboje. Sausinamos pelkės, kuriose tebevaikščiojo gandrai, tebeklykė pempės ir kartais pasigirsdavo nuskendusiųjų vėlių aimana. Senas, siauras, slidus šaligatvis. Graudžios savo bejėgiškumu kaukės. Gaisrininkų-savanorių dūdų orkestras, grojąs tango “Pantera” laidotuvių maršo tempe. Notaro veranda. Semaforas. Mano jaunystė - išsiveržianti pakaruoklišku eilėraščiu ir pirmąja meile.’

Skaitau ir galvoju, kaip norėčiau mylėt žmogų, kuriam tai būtų taip pat gražu iki beprotybės. Man atrodo,  aš net  jį pažįstu.

Rodyk draugams

Apie universitetą, paauglystę ir seksi berniukus

Skaityk visą darbo dieną ir praleidau universitete arba universitetiniais reikalais (neskaitant to, kad ėjau pirkt Sim kortelės, reikia gi įsimest vokišką, nes nu reikia. Man to telefono galėtų ir išvis nebūti, tai žinai…) ir aš vis dar čia. Universitetas pilnas beveik gražių berniukų su rankinukais ir stiliovais mokasinais bei visai negražių mergaičių su didžiu Nepasitikėjimu Savim, kuris šviečia per tris metrus, bei vynuogėm dėžutėse ir sumuštiakais folijoj. Dar vaikšto toks vienas tipažas, pavadinkim juos piligrimais. Tai – uniseksinio veido žmogiukai su kalnų batais, kalnų kuprinėm ir kalnų eilutėm, atrodo, ką tik nulipę nuo kokio mountaino ir pasiruošę absoliučiai bet kam. Paskaitos patiko ir net labai. Pastarosios paskaitos dėstytoja pasirodė tokia Simpsoniška, buvo be liemenuko ir tai matėsi (bliaaaatt) ir apkirpta taip labai nesėkmingai – vienas šonas lyg ir kirptas, kito turbūt nespėjo, supranti, aš šiek tiek suprantu, tai matau, kad čia tikrai negali būti stailas Tyčia. Bet užtat faina. Pasirinkau daryti prezentaciją tema ‘Sexism and Homophopia in Basketball‘. Ne dėl to, kad įdomu basketball, o dėl to, kad įdomu tie kiti du.

Universiteto didžiausias pliusas so far tas, kad jis manęs neVeikia. Nes VPU Veikė. Veikė taip, kad, rodos, kiekviena diena, praleista ten, tapdavo kažkokiu mazochistiniu pasiaukojimo aktu, todėl gerai, kad ilgainiui išmokau apsieiti nenueidama į jį ir vis tiek susitvarkydama su Svarbiais Reikalais. Tik antro kurso pradžioje buvo laikas, kai ten eiti buvo šventė, nes buvo mūsų kompanija, gitaros, alus kuprinėse ir pagirios antradienio rytą, buvo Bix karaokė trečiadieniais ir niekas, nei vienas ketvirtadienį į paskaitas neidavo, buvo nuostabus laikas. Iš tos kompanijos VPU nebesimoko 6 (iš 10!). Antro kurso antrame semestre, kai dirbau, būdavo, kad universitete nesirodydavau ir po dvi savaites, kas yra itin paradoksalu, kai gyveni lygiai minutė kelio nuo jo. Turėjau laisvą grafiką, supranti. Atsimenu, būdavo, pabundu, vidurdienis, o visas kambarys miega, nes už lango sninga, šalta, tai negi dabar risies iš patalo, kad eit į VPU? Šiek tiek pasiilgstu gyvenimo su antro kurso kambariokėm. Mūsų kambarys buvo anarchija be taisyklių, vienu metu sugebėjom jame nelegaliai gyvent keturiese. Daugiau nenorėčiau, bet va, studentiška patirtis, čia tau ne Pilaitė su trim aukštais ant keturių žmonių.

Trinuos kampais su kuprine, sėdžiu susidėjus kojas turkiškai ir skaitau Barauskaitę. Toks jausmas tarsi back to 2005, kai buvo šešiolikaseptyniolika, skaitydavau Clockwork Orange, kiekvieną pavasarį žiūrėdavau Romeo + Juliet su Dikaprio, ir ašarodavau, buvau labiau idealistė nei dabar ir net su arafatke mane identifikuodavo kaip Neformalų Jaunimą. Paskui sekė Didžiulė Meilė, Kablai, Rankinės ir isterijos, bet dūšia liko ta pati ir kur buvus kur nebuvus net praėjus šitiekai metų lenda sau besarmatė iš kažkur giliai. Žmonės nesikeičia, jau net aš pradedu pritarti šiai minčiai.

Sėdžiu dabar ir laukiu savo mentoriaus. Jis toks juokingas labai. Ūgio beveik kaip aš, plikas (t.y. plinkantis ir skutantis galvą), per ilgom plačiom kelnėm, paltu ir akiniais. Jis labai neišvaizdus, bet tiek spinduliuoja pasitikėjimu savim, kad net įžiebia savyje šiek tiek simpatiškumo. Matyt dėl to ir turi mergą Spindinčią Blondinę, aukštesnę už save kokiu pusmetriu. Jis ją nuolat visaip čiupinėja, gal net šiek tiek per įvairiai in public (suprask, kad ir prie manęs). Jam, spėju, kokie dvym septyni ir jis visada vėluoja. Anądien tarėmės dvyliktą, atidėjo pusei pirmos, tai šiandien net nemirktelėjau, kai iš šeštos atidėjo pusei septynių. Mada tokia, supranti. Vokiečiai punktualūs, ania? O aš tau kada sakiau, kad man labai patinka vienas toks tipažas – ne per aukšti, pliki vyrai su akiniais. Tai va, žinok, šitas visai nepatinka. Bet šiaip dairiaus šiandien ir tikrai – kaip gražu vyrai su akiniais. Aš nešneku apie šešių centimetrų dioptrijas, ne, aš kalbu apie tuos tokius, na žinai. Ir visai ne dėl to, kad mada, paklausk, kas žino mane, dar prieš kokius penkerius metus dėl to lydžiaus. O visiškas ledas, kai ir taip gražūs seksi berniukai užsideda akinius. Vienas bestfriendas grįžo iš Škotijos su nauju stiliuku ir iš gražaus ir seksi pasidarė ūber seksi, bet šitas nėra ir negali būti liečiamas, nes tokia tvarka gyvenime ir tiek. O pažiūrėti niekas nedraudžia.

Kai pradedu galvot apie gražius berniukus suvokiu, kad mano skonis jiems susiformavo mokykloj. Važiuodavau autobusu per visą miestą ir matydavau šimtus žmonių, o įsimylėdavau vyresnius perkarusius berniukus pamėlynavusiais paakiais ir dažytais plaukais. Mokykloj buvo keli tokie stiliovi stiliovi, su teisingų spalvų striukėm, rankinėm per petį, teisingom šukuosenom ir tom narkomaniškom akim, dvyliktokai. Žiūrėdavau į juos akis išpūtus, kuomet klasiokės spigino akis į tuos, kur su storesnėm cepkėm ant kaklo, nes čia Panevėžys, čia atskira respublika, trust me, ir net neįsivaizdavau, kad kada bent susipažinsiu su tais vaikystės svajonių berniukais. Berniukai atrodydavo kaip Josh Hartnnet filme Virgin Suicides ar Ewan Mc Gregor ir kiti Trainspoting‘e, kaip Pete Doherty, tie seksi niekšeliai. Kai kurie dabar galutinai nusinarkašinę, o kai kurie, visų nuostabai, peršokę į treningiukus, jau nebe Lietuvoje arba niekam nebeįdomūs.

Tiesa, šiandien girdėjau, kad ekonomika Lietuvoje Atsigauna ir dar vakar draugas sakė. Tai gal pagaliau išsipildys tai, ko labiausiai noriu, gal pagaliau nebebus reikalo ieškotis, kur geriau abroad? Gal finale visi besiblaškantys paukšteliai suskris atgal ir vėl gyvenimas virs kaip kadaise, kai buvo tie septyniolika?

Veik mėnesį negėriau alkoholio (du alaus kažkurį vakarą tik). Jaučiu, kaip Dirba protas, really. Man nostalgija, man ilgu, bet taip visiškai pozityviai, sėdžiu išsiviepus ligi ausų.
http://www.youtube.com/watch?v=2WTobJNGP_0&feature=related

Rodyk draugams

Apie rudenį bei amžiną katės ir pelės žaidimą

‘Įsivaizduokim: berniukas nori bendrauti su mergaite. Ji jam baisiai patinka. Mergaitei berniukas irgi baisiai patinka, bet pagal visuomenines taisykles ji privalo, net jei nenori, maivytis, kad berniukas jos siektų ir imtų ją vertinti. Abu verkia į pagalves vakarais. Pozityvu čia būtų tik tai, kad abu, kol maivosi, turi laiko pagalvoti nuodugniau – bet taip dažniausiai neatsitinka. Nes mergaitė iš principo maivosi, o berniukas iš principo siekia. Tai žaidimai. Primityvioji psichologija.

Mano katinas irgi vejasi tik tą daiktą, kuris ridenasi nuo jo kur nors po sofa. Bet mano smegenys berods labiau išsivysčiusios nei katino. Aš galiu rinktis, kokiomis taisyklėmis vadovautis.

Apžvelkime, kaip galėtų būti. Berniukas nori mergaitės, mergaitė nori berniuko. Jie, taikios ir subrendusios asmenybės, apie tai sau romantiškai kalbasi, ir tas laikas, kuris pirmajam variante buvo skirtas ašaroms į pagalvę, yra panaudojamas vienas kitą pažinti. Visi laimingi, ir štai du sveiki visuomenės nariai – ramūs, darbingi, be nepilnavertiškumo kompleksų, be neurozių, be depresijų. Gulim sau saulėkaitoj ir valgom apelsinus.‘

U. Barauskaitė

Matai, aš ne tik, kad nemėgstu žaist šituos žaidimus, bet dar ir nemoku. Todėl visą laiką ir baigias viskas susifailinimais. Arba taip jau išeina, kad pati to nesuprasdama maivaus. Bet, žinoma, viskas tuomet išeina natūraliai, ir, jei jau spyriojuos, reiškia, man neįdomu. Kartais, kai kokį vakarą pareina visiškos vienatvės lomkės pradedu mąstyt, koks trumpas gyvenimas ir kokie beprasmiai visi tie durni žaidimai, kad, užuot spyriojęsi žmonės galėtu sau ramiai šiltai gyventi pamylėti ir laimingi. Bet tada ateina rytas ir vėl į karą.

Šiandien man rudenis, šiandien aš irzli, man nesiseka sutvarkyti reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti immediately, man lūžta nagai, man velias plaukai, aš darau rašybos klaidas ir man slogu. Persimiegojau gal, nežinau. Miegot patinka labai, nes kai miegu, man nereikia būti atsakingai. Man šiandien ne daugiau kaip 10 metų, aš vaikas, nesusipratęs vaikas, šaltą lapkričio popietę paleistas į lauką be kepurės.

Rodyk draugams

Katytė juoda, katinas baltas vol.2

‘Kodėl jie mano, kad moteriškė turėtų susiprasti? – kad ir kiek vyras kartotų Myliu Geidžiu Pasiilgau – vis tiek bus vienu kartu per mažai. Bet stengtis reikia.

Kodėl jie mano, kad verkianti moteriškė nori pabūti viena? Verčiau paduotų krūvą nosinių.<…>

Kodėl jie mano, kad vyriški patarimai tinka moteriškų krizių atveju? Ir kodėl paskui stebisi lekiančiomis į savo galvą vazomis?.. Prisidirbo – tai tegu bent jau tyli ir glaudžia. Šikniai tie.

Kodėl jie nesupranta, kad visos akivaizdžiai gražios ir seksualios moterys nori girdėti, kad yra Protingos, o akivaizdžiai protingos – kad yra Gražios ir Seksualios? <…>

Ir paskiau: jei moteriškė sako Tu Manęs Nemyli ir taip toliau – tai reiškia, kad reikia skubiai ir įnirtingai tvirtinti priešingai. Nes jei akys ant kilimo – ir nieko nesakai, tai… Taip – Ir – Yraaaaa!!! O tada jau į dūdas – ir tegu tvarkosi, kaip išmano.

Bet jie vis tiek deda akis ant kilimo. Kodėl?

Kodėl jie nesupranta, kad jei moteriškė sako ‘būtų geriausia tave palikti‘ – tai reiškia ‘aš noriu kuo dažniau su tavimi būti, būkime-būkime-būkime!!!’; ‘nenoriu daugiau tavęs matyti‘ – reiškia ‘noriu, kad atsiprašytum ir pasakytum, jog negali be manęs gyventi!‘; ‘daugiau neliesk manęs!‘ – reiškia ‘mylėkimės kuo greičiau, tik būk žvėris…‘.

Juk niekas išvis neatidaro durų, kai tos frazės reiškia tai, ką ir reiškia.

Ir galėtų suprasti: jei bernas mano, kad moteris yra tai, su kuo having fun – tai jam iš viso nėra ką veikti su moterimis. Tegu eina su vienkartinėmis mergytėmis. Bloga Koncepcija ir Neteisingi Akiniai.‘

Iš U. Barauskaitės ‘O rytoj vėl reikės gyventi‘

Štai todėl aš turbūt taip ir liksiu viena visą gyvenimą, nes tie, kuriems tos durys atidaromos, nesupranta. O tie, kuriems durys užtrenktos, jie supranta, net labai gerai, bet jie niekam neįdomus. Gal kada išsidraskysiu, pasimokysiu ir susitaikysiu su mintim, kad žavūs niekšai niekada nebus gerais vyrais ir pažvelgsiu į kokį šaunų perspektyvų jaunuolį, bet kol kas, verčiau būsiu viena, nei beveik įsimylėjusi, verčiau toliau rymosiu sau namie ilgais žiemos vakarais, nei būsiu beveik laiminga. Man reikia aistros, man reikia žiežirbų, fanfarų ir sprogimų, man reikia, kad eičiau iš proto, pultų ant kelių, kad neštų ant rankų ir adoruotų (sakai – nebūna? Būna, po šimts, būna!), man koktu net pagalvoti apie ramiai sau rusenantį lauželį (gal dėl to ir sapnuoju tuos šyzovus sapnus apie nemylimus berniukus).

O be to, tu gi žinai, kad labai noriu, jog mano vyras būtų už mane žymiai protingesnis, nes taip tiesiog turi būti! Todėl kiekvienas žingsnis intelektualinio tobulėjimo link susiauriną galimybių ratą. Vaje vaje, vaje vaje.
http://www.youtube.com/watch?v=Ex1qzIggZnA

Rodyk draugams

Kankintis

Na taip, gal kažkas visai neseniai ir puolė prieš mane ant kelių, gal ir krykštavau iš džiugesio it mažas vaikas, gal ir sukos galva, bet, dievaž, kaip pas mane viskas laikina. Ateina ir išeina ir nublanksta, užsimiršta ir galutinai išnyksta akimirkos, kuomet veik tikiu, kad galiu mylėt ir vėl. Pasaulis kunkuliuoja aplink, o mano meilės badas marina mane iki beprotybės. Negaliu, nebegaliu taip stumtis į priekį, kuomet jausmai nebeišsitenka viduj, kuomet naktim nemiegu, o jei miegu, sapnuoju, kad miegu apkabinta. Dabar penkios ryto, dabar aš klykiu ir žviegiu viduj, klausydamasi šito, dabar gerklėj žodžiai stringa, dabar net ašaros kaip pupos rieda skruostais. Pavargau, negaliu, nebegaliu, nenoriu taip nemylėt!

Rodyk draugams

Apie šaunius ir nelabai jaunuolius

O šiandien mane pakvietė į pasimatymą. Protingas, geras, perspektyvus, šaunus jaunuolis. Man atrodo, netgi turtingas. Kadangi aš ne Vilniuj, tai net nebuvo svarstoma apie sutikimą, na bet žinai, kas baisiausia? Man neįdomu. Man neįdomūs protingi šaunūs jaunuoliai, man būtinai reikia įsižiūrėt ką nors, kas turi solidų praeities klaidų kraitį, ką nors, kam jau būtų pats laikas elgtis rimtai ir atsakingai, užuot darius nesąmones. Aš visada įsižiūriu pačius absurdiškiausius variantus, o po to kenčiu. Aš visada sakau sau, kad daugiau niekada. Ir vėl ir vėl ir vėl. Kuo toliau, tuo absurdiškiau ir įspūdingiau. Aš net nepažiūrėsiu į tipinį Rosą, bet žliumbsiu naktim dėl Henko Mūdžio. Taip jau yra, supranti.

Su tuo jaunuoliu susitarėm, kad, kai galėsiu susitikti, duosiu žinią. Aš nežinau, ar jam parašysiu. Taip nuoširdžiai.

Rodyk draugams