BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nemiga in Vilnius

O, pasirodo, dirbti nuo 7 kur kas lengviau nei nuo 8. Vis aplanko įžūlus troškimas, kad žmogui galėtų miego ir nereikėti – daugiau suspėtų.

Matai, pavargstu naktimis, nes tie sapnai, tų sapnų begalybė, persipynimas ir susiraizgymas galvoje išsekina. Jei pasąmonę būtų galima pavaizduoti vizualiai, savąją matau kaip namą su penkiais šimtais kambarių, sujungtų vienas su kitu, kuriuose slepiasi visi iki vieno – pažinoti, esami ir dar ne. Kai sapnuoji tiek vėliau realybe tampančių siužetų, būna, nusigąsti.

Tiesiog.

Rodyk draugams

Tirpstam

Sapnavau, kad iškeliauju į Ispaniją dirbti paprastų darbų. Dar sapnavau, kad prancūzai nužudė Saudo Arabijos karalių Abdullah bin Abdul-Aziz ir prasidėjo karas, o mano galvoje įsižiebė tik viena mintelė “Fak, ne kas.” Vėl ir vėl sapnuoju, kad susimaunu, o pabudus, ir suvokus, kad tai – tik sapnas, ramiau atsidūstu.

Labai labai norisi tylos, labai norisi šokti, bet dailiai šokti, sinchroniškai ir švariai, labai norisi išmokti stovėti ant galvos, visur eiti pėstute, gerti žalią arbatą kibirais, mokėti tobulai kalbėti vokiškai ir prancūziškai ir neprivalėti niekur skubėti. Labai labai norisi į Vieną.

Toks tat mano pavasarinis budimas.

Rodyk draugams

(Miegančioji) princesė

Atsimeni, kaip Eli Makbyl matydavo šokantį kūdikį ar kitus vaizdelius, kurių, iš tiesų, nebūdavo? Aš netikėjau, netikėjau, kad taip įmanoma, bet. Na, kūdikiai nešoka, bet. Bet atrodo, kad linkstu į būsena delusional. Būna, pabundu iš miego ir esu tikra, kad pramigau visus reikalus, nubėgu prie laikrodžio ir paaiškėja, kad išmiegojusi esu vos valandą. Būna, esu tikra dėl dalykų, kurių nėra. Būna, kad nebesusigaudau, kur sapnai, o kur realybė. Dažnai būna, kad sapnuoju, jog esu princesė. Auč. Šiaip įdomu, neneigsiu. Čia gal nuo darbo? Ar nuo vienatvės? Ar darbo/vienatvės/darbo?

Įdomus niuansas – Laimos (kas ji, beje?) sapnininke žodis ‘Lesbietė’ yra, o ‘Princesė’ – ne.

Šiandien sudariau deal‘ą, kad labai stipriai pasistengsiu siekdama pagerinti savo gyvenimą (konkrečiau kol kas nepasakosiu). O tu žinai, kad savo pažadus aš išpildau.

Rodyk draugams

Šyziko dainos/Jūsų pasąmonės negalios

Pasąmonė šėlsta – sapnuoju, kad gyvenu pilyje, sapnuoju, kad girdžiu tai, ką norėčiau išgirsti, sapnuoju pasakų herojus, tada pabundu, pažiūriu į laikrodį, rodantį 3.56, vėl užmiegu ir toliau blaškaus, o vėliau, o paskui pergyvenu nesuskaičiuojamą galybę prisiminimų ir ne visada lengva atsijoti sapnus nuo tiesos. Šiandien man buvo pasakyta, kad viskas – ne šiaip sau. Šiandien aš atsakiau, kad ramios mintys ir pragmatiškas mąstymas optimaliai gal ir funkcionuoja perpiet, bėgant iš vieno darbo į kitą, o štai tamsiais vakarais – jau nebe taip. Nevermind, nevermind, netrukus prasidės stebuklai. Pažadu.

Rodyk draugams

Apie salotines jūrų kiaulytes, skraidančius katinus ir vasarą

O žinai, mano sapnai nesiliauja. Suprantu, kad skaityti apie kitų sapnus ko gero vienas nuobodesnių dalykų, tai šia tema trumpai – sapnuoju vyrus iš praeities bei mano kates (still dvi), jodinėjančias ant salotiniai-baltų jūros kiaulyčių. Jūros kiaulytės, užsisodinę katę ant kupros, pakyla į orą ir skrieja.

Geras, paguglinau ir atradau, kaip visa tai atrodo (garbės žodis, vaizdas sapne atsirado anksčiau nei išvydau jį ekrane). Sudėk pirmą ir antrą paveikslėlius drauge ir gausi mano kliedesius.

Kita tema. Ėdesys. Man atrodo, ant McFlurry ledų su Daim’u išleidžiu panašiai tiek, kiek rūkaliai cigaretėms. O savaitgalį buvau pas tėvus. Atvirai pasakius, viena priežasčių, kodėl man baisu grįžti į Pnv, yra tai, kad ten reikia valgyt valgyt valgyt. Per parą teko paragauti: picos, ledų, kitokių ledų, pyrago, torto, saldainių, vištienos troškinio, tortilijų, virtinukų ir dar kažko, bet jau nebepamenu visko. Po kriaušių-pasukų režimo skrandis nebesupranta, kas vyksta, kai toks kermošius ištinka. Laimei, iš namų parsivežiau tik 400g prieaugį. Tai kas būtų jei gyvenčiau ten visą laiką?

Beje, metų valia tęsiasi – būdama LT kebabą valgiau tik vieną kartą. Kas būtų galėjęs patikėt.

Penktadienį lekiam prie ežerų, kitą savaitgalį Sūpynės. Nuostabus tas gyvenimas pabaigus mokslus. Ir vėl galiu būt rami, džiugi ir kalbėti apie visokius vėjus. Jaučiu, kaip lygėja raukšlelės po akimis.

Rodyk draugams

Apie Marijoną Mikutavičių

Šiąnakt sapnavau, kad Marijonas Mikutavičius yra žiauriai gražus, žiauriai jaunas ir žiauriai patrauklus ir žiauriai gerai sutariam gerdami vyną kažkokiam balkone. Ypač keista, nes jau kokį 12m. jis: a) nėra nei gražus, nei patrauklus, nei jaunas; b) nu gerai, man taip atrodo, gal kam ir gražus. Nu ir šiaip. Aš visada mylėjau Psichą, o ne Marijoną.

Gražus buvo nebent tada.

O Psichas gražus visada.

Rodyk draugams

Narkotiniai sapnai

Pusę praeitos nakties rengiausi dirbti padavėja kažkiame vipiniame renginyje Vilniuj, o kitą pusę uosčiau ir pardavinėjau koksą kartu su juo. Daaaug kokso. Beprotiškai daug. Rodos, visas sniegas lauke juo virto. Buvo labai labai smagu.  Laimos sapnininkas apie narkotikus tyli, whah.

(Spausk ant paveiksliuko, gifai čia kažko neina.)

Rodyk draugams

Čakros atsivėrė

Rehab po savaitgalio, kuris prasidėjo trečiadienį ir baigėsi šiandien penktą ryto.

Vaisiai, jogurtas, poilsis, pliusas ir daug vandens. Viskas, nebemoku aš taip varyt! Bye bye kelių parų reivai su penkiom valandom miego, bye bye vodke, nesveikas maiste ir triukšme. Mano organizmas nemoka funkcionuoti nedisciplinuotom sąlygom, pripratinau save prie teisingo gyvenimo, tad jis klykia, kai išsuku iš kelio. Mano organizmas priprato prie besąlygiškos meilės ir priežiūros.

However, savaitgalis labai smagus – zoo, gėjų muziejus, Riter Sport gamykla, vakarėliai, barai, žmonės. Artimiausiu metu noriu išsičiustyt, užsidėt kaukę ir keliaut į kokį stylish iki kaulų smegenų balių, kur nieko nepažinočiau ir išeičiau iš proto.

Į Lietuva vos už keturių savaičių. Noro nei kiek.

Dvidešimt Du - vos už trejų. Mama mia, how on earth could it happen? Aš vaikas, aš toks vaikas, kurį saugot ir globot reikia, aš norių linksmybių, saldumynų ir žaidimų, todėl šitas amžius man kažkoks protu nesuvokiamas.

Antrą naktį iš eilės sapnuoju klasės susitikimą, kuriame tai susimaunu su tuo, ką turiu, tai pakimbu aukštumoj. O užvakar sapne balsas rėkė, kad turėsiu kūdikį rugsėjo 3d. Pirmą kartą gyvenime pabudau iš miego klykdama. Ne nuo raganų ir ne nuo baubų ar vampų, nuo beibių, supranti.

Does anybody like me the way I actually am? I don’t really care this much anymore.

http://www.youtube.com/watch?v=Plcogp1zxao

Rodyk draugams

Sapnai, sinusitas ir Barauskaitė

Sapnuoju mažą šviesiaplaukį berniuką, su su kuriuo ginčijuosi ir nuotakas baltom suknėm su mėlynais kaspinais. Nors ir leidau laiką apsirengusi trim megztiniais ir susisukus į adijaliuką, vistiek pasigavau sinusitą. Dabar pasaulis dar blankiau mirksi kažkaip. Reikės paėst lemono ir lįst į soliariumą (turbūt vienintelis man dar likęs bad habit).

Kadangi gavau Barauskaitę (ačiū tau, kačiukai), skaitau gal jau penkioliktą kartą. Gal, kai sueis metų daugiau, nebeskaitysiu ir nebedžiugins. Na o kol kas:

‚Reikia saugotis negražių mergaičių ir viso nevilties įžūlumo.‘

Man šiandien tracokas, aš klausau va tokius gabalus ir rymau.

Bet man nėra liūdna, garbės žodis!

Žiūriu dabar, ką rašo sapnininkas apie tą vaiką:

‚Sapnuoti linksmą, švarų vaiką - meilė ir daug gerų draugų‘ (valio! Nu mes ginčijomės, bet jis buvo linksmas);

‚Sapne matyti vaiką, kuris vaikšto vienas - reiškia nepriklausomybę ir nerūpestingumą bei visuomeninės nuomonės nepaisymą‘ (joa, buvo vienas, truputi vaikščiojo);

‚Merginai sapne prižiūrėti vaiką - geras ženklas - ji bus gerbiama ir užims aukštą padėtį visuomenėje‘ (valio dar labiau).

Apie nuotaką:

‚Jaunamartę sapnuoti - didelis džiaugsmas’ (!);

‚Sapnuoti turtingai pasipuošusią jaunamartę – vargas‘ (dabar mąstau, ar mėlyni kaspinai reiškia, kad čia jau turtingai pasipuošta, tarkim, kad ne).

Išvis, vestuves sapnavau visą šią vasarą, net sapnavau, kaip teka mano mama. Hm.

Rodyk draugams

Klajonės po Austriją

Na ir vis dėl to šiandien Insbruke aš neatsiradau. Pasirodo, būna taip, kad keli traukinio vagonai važiuoja viena kryptim, o keli – visai kita, ir, aišku, jų atskabinimo lietuvaitės tiesiog nepastebi, nes ramiai sau miega susisukę kupė. Atsičiuchinom labai pavėluotai, todėl tiesiog nusprendėm čiupti tai, ką atneš kryptis, kuria nukeliavom. Aplankėme du mažyčius miestelius Bad Ischl ir Hallstadt, kuriuose jauties tarsi ant pasaulio krašto. Tokių gražių vaizdų nemačiau nuo prieš ketverius metus daryto eurotripo per Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Kroatiją ir kitas šalis. Nuostabi šilta vasariška diena ir klajonės po vietas, kur nėra nei žmonių, nei mašinų triukšmo, tik natūrali švari gamta. Aš nesu iš tų, kurie svaigsta, kad kažkada gyvens trobelėje kalnuose,net pavadinčiau save miesto vaiku, bet tikrai galiu pasakyti, kas buvo žiauriai gražu. Žiauriai. Nuo šiandien man labai patinka kalnai. Čia – keletas foto, kuriose, aišku, nesimato nei tečdalio to grožio.




Tiesa, užvakar sapnavau naktines klajones po Vilnių, kuris netarodė kaip Vilnius, kurį pažįstu, sapnavau, kaip blaškaus Švitrigailos barakuos, o vėliau – Makejevo vestuvėse (!), kur groja Aliukai, apsirengę moteriškom suknelėm. Na kodėl???

Rodyk draugams

Bet tai kaip tau mano naktys

2010 08 02 Naktis.

Sapnuoju, kad esu kažkokiam senoviniam dvare miškuose, vyksta Kunigunda Lunaria, o aš tarsi žinau, kad ten Mulen Ružo klubas. Yra pora pažįstamų iš praeities, buvusio darbo ir daug gotų. Iš pradžių bendrauju su kažkokiom gotėm mergaitėm, vaikštau po visokius akmeninius rūsius, paskui matau kaip vienas pažįstamas čiuvas iš praeities apsirengęs moterim (labai seksualia moterim) duodasi su kažkokiu vampyru. Paskui tas vampyras pakyla nuo jo ir pradeda mane persekioti. Jis su baltu barokiniu peruku, aš žinau, kad jis iš 17a. ir jos vardas (Vin)Česteris (!?), aš bijau, bet ir labai noriu, kad jis mane pagautų, lakstau su juodu paltuku po miškus, aplink labai daug žmonių, bandau prašyti pagalbos apsauginių, kurie saugo renginį, bet jie manęs nepaslepia. Pabundu nesveikoj baimėj, bet ir labai susidomėjus tuo vampu.

Mano miela pasąmone, kas su tavim vyksta?

Rodyk draugams

+17°C

Pas mus vis lyja lyja ir lyja. Jausmas, it būtų rudens vidurys. Nuostabus laikas, kai geri arbatą namie, skaitai detektyvus ir klausai Radiohead‘ų bei Coldplay. O dar labiau dabar klausau šito. Ir toliau sau sėkmingai nardau savo psichodeliniuos sapnuos su seniai pamirštais žmonėm ir jausmais. Kartais pabudus būna velniškai keista, o kartais net ir baisu.


Rodyk draugams

Skaitiniai ir balti šunys

” Tvarkoj. Mano akys - žiūronai, pro kuriuos žiūrima atvirkščiai. Pasaulis nutolsta ir išryškėja. Aš galiu priversti akmenį dainuoti apie pavasarį. Galiu paliepti tulpėms skambinti gregorianišką prisikėlimą. Ir tegul ant dangorėžio stogo, mėnuliui šviečiant, stovi šventasis Antanas ir žegnojasi, nes lietuviškąją paskenduolę jam atveda du nusižeminę kaukai, apiplyšę ir besišypsą. “Šventasis Antanai, padovanok mudviem kelnytes, juk tu šventasis.” Ir tegul Stevenso tavernoje susirenka mano vaikystės draugai: mergaitė, ji liepė man šlapintis į medinį puodelį, mes žaidėme svečius, kurie geria arbatą; vaikinukas, su kuriuo daužėme telegrafo stulpus. Visos mano mylimosios, jas atves trys vyriausios haremo žmonos: Jonė, Ženia, Elena.
Ir Kristus. Mes pagarbiai Jį sutiksime. Atsiklaupsime ir bučiuosime Jo rūbo kraštą. Ir Stevens visiems įpils brangiausiojo scotch, žinodamas, kad butelys neištuštės. Ir sugiedosime giesmę. Apie vaikystę, gyvenimą, mirtį. Ir Kristus iššauks savo konkurentą Buddhą. “Labai gerai”, prašneks Buddha. “Esu laisva ir išmokslinta dvasia. Tu esi Dievo Sūnus. Ir aš išgersiu su Tavimi, nors už tai mane kankins košmarai nirvanoje.” Ir Kristus palies delnu Buddhos kaktą ir tars. “Ne, jie tavęs nekankins. Ilsėsies ramybėje, Buddha.” Ir Kristus tarnaus Buddhai, kaip anksčiau prašnekusiam. “

” Ir pelkės būna gražios. Kai ryto saulė supasi ant eglyno keteros. Kai iš balų atošvaistinės strėlės skrenda į gilų dangų, strėles svaido besilinksminančios pelkių vėlės. Kai ant pakraštinių kupstų linguoja asteniškos ramunės, sergančios mergaitės, kurios sveiksta pavasarį. Kai pempių sparnų mirgėjimas priverčia užšokti ant palangės, tabaluoti kojomis ir švilpauti. Kai manevrinis garvežys ūkauja, lyg vaikas žaidžiąs slapukais, ir bažnyčios varpai kybo čia pat, ant telegrafo stulpų, ir skamba nematomi. Dūžiai krinta į žaliuojančią žemę, ir žemė garuoja. “

Popietėmis, kai grįžtu iš paskaitų ir ruošiuosi vakariniams mokslas, geriu žalią arbatą ir skaitau Škėmą. Dažniausiai saulė spigina pro langą (mes neturim užuolaidų ir neturėsim), visas pastatas klykia bepročių balsais, o aš skaitau ir gėriuosi. O vakar naktį pradėjau skaityti G. G. Markeso “Šimtas metų vienatvės”, nes vienas žmogus nutarė mane edukuoti ir liepė perskaityti knygas, kurias, jo nuomone, perskaityti tiesiog reikia. Labai laiku.

Beje, pasirodo, kad balti šunys iš sapnų ne visada atneša, tai, kas žadama. Taip taip, aš gi netikiu, bet norėjau tikėti. Net visai gėda. Cha.

Kings of Leon - Milk

Rodyk draugams