BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie feisbuką, keistus sprendimus, bepročius, kultūrinius skirtumus, vasaros pabaigą ir nepatenkintus italus

Baigiasi vasara ir jaučiu, kaip į kambarį pūstėli jau vėsesnis vėjelis. Vasara baigiasi (bet jau tikrai gana), prasideda darbo, savidisciplinos ir mažiau pasiutusios, bet laimingos laimės sezonas. Nerašiau jau beveik mėnesį, nes daug visko veikiau, net nebuvo kada prisėst. Užtat įžvalgų, keistų minčių ir kliedesių prisikaupė be proto daug, gali būti, kad vienu prisėdimu net neperskaitysit. Na, bet pabandom.

Tiesa, ar kada susimąstėte, kiek vargšų overthinkintojų iš proto išvarė toks dalykas, kaip feisbuko funkcija “SEEN“? Ir šiaip, this modern love breaks me, and as I understand, visus ji breaks, kaip dainuoja Block Party.

Man toks dėmesio sutelkimo sutrikimas, kad aš nebežiūriu serialų. Nebežiūriu filmų. Nebent kine, kai gaila išeit. Ir kai gyvenimas toks įdomus, ką ten tie serialai. Savus kuriam.

Nervinis tikas – populiariausia šios vasaros liga. Visus buvo užpuolęs kokį kartą kitą.

O jeigu jums neaišku, kodėl pastarosiomis dienomis kai kam taip smegenis užtrumpino, tai darsyk sakau paprastą paaiškinimą. Pakelkit galvas ir pažiūrėkit į mėnulį.

(matot, kaip mintys šokinėja?)

Gražiausi vasaros naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) ir nebeišsifistinėk.

Aną sekmadienį vykau į Panevėžį su žmogum iš feisbuko. Kai jis mane paėmė nuo Europos buvo 13:30. Dar užsukom į Ozą, Akropolį, Statoilą ir Bigą. Kai draugui pasiskundžiau, tas man sako „Tai gal jis ieško kažko su nuolaida?“. Vilnių palikom 14:20. Pz.

Apie nuodėmingumą:

„Sėdžiu kartais ir jaučiu, kaip spragsi pragaras po kojom.“

Apie dekoracijas:

Apie pasirengimą šventėms:

„- Aš per kitą Helauvyną persirengsiu Arnu Klivečka.

- O nebijai, kad gali gautis Eltonas Johnas?“

Apie Arną Klivečką:

„O VRS Kamerą ne Arnas Klivečka vedė?“

Apie Arną Klivečką, kaip įsivaizduojama draugą:

„Jis būtų tas fainas draugas. Kur pasigeria, bet nepamiršta.“

Apie pykčio valdymą:

Apie lažybas:

„Jis vakar tiek užsimojo, kad susilažino iš Užupio.“

Apie working class problems:

„Mano puskei teko atidėti vestuves, nes darbe nedavė išeiginės.“

Apie variantus:

Apie neapsižiūrėjimą:

„Namie dingo internetas. Nu kaip dingo. Atjungė. Nes galvojom, kad gyvenam Pilies g. 57, o gyvenam, pasirodo, Pilies g. 59, tai ne ten sąskaitas siųsdavo.“

Apie skausmus:

Apie ištvermę:

„Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“

Apie nelaimingas pabaigas:

„Kartą atėjo pas mane draugas ir klausia, ko mano žiurkėnas toks šaltas.“

Apie nelaimingas pabaigas vol.2:

„My friend had a turtle and decided to take it to the beach.“

Apie CV šifravimą:

Apie draugų statusus:

„Ji yra ta draugė, kur labai gera draugė, bet su žvaigždute*.“

Apie romantinius žodžius, žvelgiant moteriai į krūtinę:

„Tavo kupolai, tavo vigvamai, tavo iglu…“

Apie kantrybę:

Apie norus ir nenorus:

„Nenorėjau vakar aš kvėpuot.“

Apie pirmosios pagalbos įgūdžius:

„Matau, kad tai panelei negerai. Pulso ieškau. Blet daktaras. Pas save net nerandu, o pas ją dar ieškau.“

Apie Lietuvos kaimą:

„Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“

Apie šiuolaikinių technologijų galią:

Apie italus, kurie meldžia užleisti lėtą ispanišką muziką, kad galėtų į ką nors pasitrint:

„Bet vat ką gali žmogus padaryti dėl erekcijos.“

Apie savotišką racioną:

Apie nesusipratimus, kuomet nesupranti, kad žodis „rugby“ yra sporto, o ne baro pavadinimus ir sakai žmonėms:

„I don‘t know where Rugby is, sorry.“

Apie paradoksus:

„Plikas kirpėjas tai čia kaip angliškai nemokanti anglų mokytoja. Kas, tarp kitko, buvo mano teta.“

Apie titulus:

„Donatas Montvydas Paskutinysis

Apie tai, kai atsirandu ne vietoj ir ne laiku:

Apie dienas, kai neatrodai dailiai:

„Atrodau kaip invalidas-pedofilas.“

Apie Erasmus nestudentus:

Apie melancholiją:

„Mūsų muzikos mokytoja verkia dėl suplyšusių pėdkelnių ir kad dantys pradėjo krist. Ateina, užleidžia Bethoveną ir verkia.“

Apie švietimo sistemą Rumunijoj:

„Our education system is awkward.“

Apie kategorijas:

Apie prastą muziką vol.1:

„Kartą paklausęs jos gabalo prarandi du metus gyvenimo.“

Apie makiažo galią:

Apie prastą muziką vol.2:

„Įėjimas į jos koncertą nemokamas, o išėjimas – 20eu.“

(Tiesa, visai neseniai praleidau 9 dienas labai multikultūrinėje/edukacinėje aplinkoje, todėl tiek daug pokštų apie švietimą ir kultūrinius ypatumus.)

Apie neatpažintus skysčius:

Fun fact 1: Kroatijoje uždrausta klubuose groti turbo folką, nes kai klausomasi tokios muzikos, labai padaugėja susišaudymų.

Fun fact 2: Ar žinojote, kad jei nešiojate gintaro karolius, jie veikia kaip gintaro karoliai, kuriuos deda šuniukams, kad apsaugotų nuo erkių. Tik moteriškėms jie veikia kiek kitaip - atbaido visus bernus.

Fun fact 3: Ar žinojote, kad latviškai „liemenukas“ yra „krusturis“?

Fun fact 4: Ar žinojote, kad kai jums kraujuoja galva, reikia užrišti kaklą, kad neprarastumėt kraujo? Tai žinokit.

Fun fact 5: Vienas draugas sakė, kad kiekvieno berno svajonė, jog po one night stando būtų iškart galima spragtelt pirštais iiiiir… she‘s gone. Tai mielieji, jei jūs galvojat, kad panos apie tai nesvajoja, ta galvokit iš naujo. I did some research.

Apie vaikų teises:

Apie daugiadienes:

„Atsikeli ir varai. Alų toliau.“

Apie ankstyvą brandą:

„-Jis 1997m. gimimo.

-Eiktu, jam jau nuo 9m. stovi.“

Apie reakciją, perskaičius straipsnį, kad vorai Lietuvoje darosi vis didesni ir greitesni:

Zjbs blet. Tik to man ir betrūko.“

Apie stiliaus detales:

Apie priežastis:

„-Tai gal jam įmetė kažką į rimą, kad jis nieko neatsimena?

-Jis pats save įmetė į gėrimą.“

Apie pomėgius:

„-Gausi šlapiu bybiu per veidą.

-Aj, gal ačiū, aš ne mėgėjas.“

Apie amžiaus limitą:

Apie nepatogumus:

„Aš kai rašiau magistrinį, mano vadovė buvo susilaužiusi abi rankas.“

Apie šovimą pro šalį:

„Keturis kartus per dieną persirengia, bet vis tiek atrodo kaip benamė.“

Apie hard spanking:

Apie alkoholio žalą smegenims:

„Aš labai suagresyvėju pastaruoju metu kai išgeriu. Pastarąjį kartą primušiau žmogų su dulkių siurblio kotu.“

Apie keistai pasibaigusius one night stand‘us:

„Aš sykį Žvėryne lipau pro nuosavo namo langą ir bėgau į stotelę, nes bičo sesuo vienuolė įnirtingai beldėsi į miegamojo duris ir būtų mus pasmerkusi.“

Apie spragas švietimo sistemoje:

„Tai dėstytojai 80 metų ir ji niekam neleidžia pirmais metais gintis bakalaurinių, nes, matyt, nori ilgiau darbo turėt.“

Apie įvaizdį:

Apie atsainumą renkantis indus:

„Panele, ar jūs žinote, kad geriate iš žvakidės?“

Apie artėjančias moralkes:

„Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“

Apie prastus kibinus:

„Į džiūvėsėlį mėsa įdėta ir įsivaizduoja, kad čia patiekalas.“

*****

Lyrinis nukrypimas.

Būna, grįžti namo sau tamsią naktį, ateina vienatvė (ta vienatvė, kurią myli, bet sekmadienio vakarais nekenti) ir prilupa tave į kampą. Ir kauki vilku, kai dega toji erdvė širdy. Bet ir tos išverktos naktys gražios. Gražios apnuoginimu. Ir gera jau tada pasitikti rytą protingesnį. Tada renkiesi, ir vis tiek pasirenki būti geru žmogumi. Kad ir kaip tai kartais neparanku. Ir lieki nesuprastas hedonizmo šventime, kuriame ir pats įklimpsti tai giliai, tai ne ypač, nors nežinai, ar iš tikro nori.

*****

Fear and shame block everything in life. Tad nuo šiol, no fear and no shame. Išsigydykim.

Bet tai kokia gera buvo vasara, ką? O ruduo koks geras bus.

Aj, ir gal jau gana tų medkirčių barzdų, už kurių slepias tiek gražių jaunų vyrų? Pabuvot, pakaks. Jau tikrai gana.

Man regis, bręsta poreikis antrai tatuiruotei.

Rodyk draugams

Kai orui kaistant, smegenys neatsilieka

Pradėsiu nuo senienų ir baigsiu šviežiausiais pastebėjimais. Daug visko prisikaupė.

Darbas darbą vijo, todėl vis neprisėdau pasidalint pasvarstymais apie Končitą. Dabar, kai ji jau gilioj užmaršty kaip ir prezidento rinkimai, gal dar nevėlu truputį pridurti – ar ne paradoksalu, kad į Končitos žvaigždės įsižiebimą skaudžiausiai sureagavo toji liaudis, kuriai didžiausias pokštas – pirmasis Lieuvos transas su neaiškiom užmačiom Apolonija Zizirskienė, tiems, kurie klykia susiėmę už pilvų stebėdami humoro atmatų duobę „Juokis“ arba „Ambrozijos“ bobulkas išverstom ausim, tiems patiems, kurių geriausi Auksiniai Svogūnai buvo tie, kur moterimis persirengę strykčiojo visi – nuo Žvagulio iki Marijono, tie patys, kuriems geriausias gyvenimo prisiminimas – Verkos Serdiučkos koncertas „Malibu“ klube, tie patys, kurie per vestuves vis dar užgrobinėja stalus, vyruką perrengę jaunąją, o merginą – jaunuoju. Nerealūs bajeriai gi, Končita irgi paprikolino, tik kiek skoningiau ir su kietu vokalu, o „Tutsi“ ir „Džiaze tik merginoms“ tai padarė dar prieš milijoną metų, bet tada homosektualumo dar nebuvo.

***

Vasara neprašyta verčiasi į antrą pusę, o galvoje pinasi krūva klausimų – kur dar važiuot, kaip viską suspėt, kaip neįstrigti metai iš metų besikartojančioje rutinoje, kuomet viskas, kas džiugino, ima ir džiugina vis mažiau, nes viskas pernelyg aišku?

Po anksčiau išragautų visapusiškai džiuginančių švenčių, šiųmečiai festivaliai palieka tik prėską neryškų prisiminimą. Įdomu, atsinaujinti reikia jiems, ar man?

Kur aš buvau, kai per vieną naktį visame Vilniuje, o gal ir visoje Lietuvoje, buvo priimtas familiarumo standartas? Kai padavėjai į mandagiai pateiktus klausimus atsako taip:

„Be šansų“;

„Chebra, tikrai nedalysiu sąskaitos į šešiolika dalių“,

„Tai ko tu norėtum?“;

„Nėra ir nebus“ ir pan.

…imi gūžčioti pečiais. Kažkas man sakė, kad čia neva toks New York style, Lietuvai nebereikia Jūs, pakanka Tu. Tik kad kažkaip iš to sofistikuotumo lieka Pasvalio kultūrkės įspūdis.

Ir vis dar madingiausias aksesuaras jau antrą sezoną – darbo pažymėjimas ant kaklo arba ant diržo. Viskas būtų suprantama, jei ne tai, kad pastebimas jis dažnai jau stipriai ne darbo valandomis ir visai ne darbe.

Sezono rūbas – liemenė iš undinės kailio.

Sezono taktika – erkę uždusinti lašiniais.

Sezono karvė - išprausta ir išdžiovinta fenu.

Sezono bandymas išsiskirti – linojimas į sofą.

Sezono klausimas - „Ketvirtą Magnerį jau geri? TAI KUR TU DIRBI?“

Sezono juodas bajeris – Mirties Langelis. Kiek talpesnis už Gyvybės.

Sezono irzulys – mergos gėjiškais balsais ir intonacijom.

Sezono teritorija – Belmontas aka Akropolis lauke.

Sezono teorija – Nėris mirė, nes užspringo ašara.

Sezono klaida, kurią sunku pamiršti – Vienuolio pube fish & chips pa defaultu atneša su saldžiarūgščiu padažu ir nė nemirksi.

Sezono atvertos akys – R. Kelly nėra pabėgęs Kelly Family narys.

Sezono profesija – kavą daro baristos, vyną išmano someljė, o alų nagrinėja alijošiai.

Sezono teroristinis išpuolis - kai ateini į karaokę ir niekuo nenusidėjusiems piliečiams dainuoji “Wind of Change”

Sezono priklausomybė nuo technologijų – kai foursquarini klasiokėje.

Sezono pirmas žingsnis – p*daras, nes iki gėjaus dar dasigyvent reikia.

Sezono apsirikimas – „Čia hašas?” „ – Ne, čia bebro kiaušai.“

Sezono kontracepcija – spiralė, nes „o žiauriai populiaru įkišti į gimdą magnetą?“

Ką dar atneš ši vasara?
Nuojauta kužda, kad čia bus labai gerai —> LOGOUT

Rodyk draugams

Apie tai, kaip faina ieškoti faino darbo

Jei peržvelgus tipišką lietuvišką darbo skelbimų svetainę reikėtų sukurpti idealų darbo skelbimą, jis atrodytų maždaug taip (daugiausia užtaiso turinčius žodžius paryškinu, kad viskas būtų aišku):

Dėmesio! Mes esame perspektyvi bei ambicinga įmonė, Lietuvoje atstovaujanti stambius užsienio gamintojus ir prekiaujanti aukštos kokybės priemonėmis bei teikianti aukštos kokybės paslaugas. Kompanijos klientai bei partneriai yra perspektyviausios ir pelningiausios Lietuvos ir užsienio įmonės. Šiuo metu įmonė ieško eksporto bei tiekimo vadybininko-projektų asistento.

Darbo pobūdis:


<…>
- produkcijos pardavimų skatinimas, aktyvus reklamos priemonių taikymas;
- renginių, parodų organizavimas, ryšiai su visuomene;
<…> (aprašymas būtų kažkur 37 punktai, tad čia neišsiplėsiu, kad nepradėtumėt žiovauti).

Reikalavimai:

- aukštasis universitetinis išsilavinimas (rinkodara, marketingas, ekonomika, finansai) (baigtos magistrantūros studijos - privalumas);

- sėkminga darbo patirtis reklamos/marketingo/pardavimų/finansų srityje – ne mažiau nei 7 metai;
- marketingo metodų išmanymas;

- labai geros rusų, anglų ir vokiečių k. žinios (žodžiu ir raštu) (lenkų, prancūzų, norvegų ir ispanų kalbų išmanymas – privalumas);

- puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai;

- vairuotojo pažymėjimas;

- nuosavas automobilis;

- baigti buhalterinės apskaitos mokymai;

- lakstumas (gali tekti dirbti viršvalandžius vakarais ir savaitgaliais bei vykti į komandiruotes Lietuvoje ir į užsienio šalis);

- profesionalus autoCAD, Photoshop, Corel Draw, Sistela programų išmanymas;
- iniciatyvumas, gebėjimas pasiekti iškeltus tikslus;

- noras tobulėti;

- žalingų įpročių neturėjimas;
- gebėjimas savarankiškai organizuoti savo darbą ir dirbti komandoje;

- lyderio sugebėjimai.

Mes jums siūlome:

- atsakingą darbą jaunatviškame ir draugiškame kolektyve;
- realias profesinio tobulėjimo bei karjeros galimybes;
- puikias darbo sąlygas ir konkurencingą darbo užmokestį. (1000lt – 1200lt/mėn)

Kita informacija:

Laukiame Jūsų gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško bei dviejų buvusių darbdavių rekomendacijų su nuoroda “vadybininkas”.

***

Nuo kuklumo dar greit nenumirsim. Labai nesijuokit, nes šitas variantas nėra labai toli realios situacijos.

Tai kaip gerai, kad neieškau naujo darbo.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

Rodyk draugams

Sekmadienio mįslės, arba apie tai, kaip viskas yra verta tyrimo

Žaidžiam alias:

-Bobute su dviem virbalais, kas?

-Kas buvo Mozei? (kas?)

-Storalūpė atlikėja, kas?

-Uoga, kurios mes nemėgstam, kas?

Žaidžiam šaradas: trys judesiai imituojant smurtą, vienas – kokso uostymą, kas? (realybėje atsakymas nuskambėjo akimirksniu)

(Ats. žemiau)

Ruošiantis magistrinio darbo rašymui ir bandant išsigryninti jo temą, kiekvieną kasdienybės situaciją sugebi pradėti analizuoti iš mokslinės perspektyvos.

Pvz., ar pastebėjote, kad sarafanas yra tas rūbas, kurio žmonės nesideda niekur kitur, tik į teatrą. Vat, įdomu būtų išsamiau paanalizuoti tendencijas ir kaip jos kinta.

Dar vienas klausimas, kuris vėl ir vėl grįžta man į galvą – kodėl kai sutinki kaimynę/ą laiptinėje ir sakai laba diena, šeši iš dešimties į pasisveikinimą neatsako, bet nuleidžia galvą ir nusisuka arba apsimeta, kad tavęs nėra. Įdomu būtų nagrinėti psichologiniu, lingvistiniu, socialiniu aspektais.

Ir galiausiai, kalbant apie kalbą, įdomu būtų ištirti, kiek ir kokių variacijų/alternatyvų egzistuoja narkotikų pavadinimuose bei iš ko ir kodėl jie kilę.

Dar būtų įdomu, kiek panevėžiečių žino, kas yra živačka, bei kiek nekaltų ir nieko pikto nerezgusių piliečių buvo nubausti eismo kontrolės.

Atsakymai:

-Megzti.

-Pranašas.

-Angelina Jolie.

-Gervuogė, bet ne pupa, kaip buvo atsakyta.

Einikis.

Gražaus sekmadienio vakaro, apmąstant per savaitę išgimdytas nuodėmes, mažuliai.

Rodyk draugams

Apie atsiskaitymo už prekes ir paslaugas ypatybes, arba „Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“

1. Jei pietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto.

2. Jei pietaujate su daugais ir prisiminėte, kad, jei norite, jog sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto, jam/jai apie tai pranešę iš to anksto neretai išgirsite: „Taigi nebūtina pranešti iš anksto, pasakykit, kai prašysit sąskaitos“.

3. Jei papietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, tačiau pamiršote apie tai pranešti iš anksto, iš padavėjo/s dažnai sulauksite štai tokios reakcijos: „Reikėjo pranešti iš anksto, dabar išskaidyti jau nebegalime.“

4. Už prekes ir paslaugas dalį sumos sumokėti kortele, o kitą dalį – grynaisiais, negalima. Tiesiog negalima.

5. Už prekes ir paslaugas panorėjęs/usi dalį sumos sumokėti kortele, kitą dalį – kita kortele, o likutį – grynaisiais, išsyk tampi Liaudies Priešu Nr.1 („Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“).

6. Atėjęs į kavinę be grynų pinigų tikrai tapsi Liaudies Priešu Nr.1, nes arbatpinigių palikti kortele, deja, tu negali.

7. Vėlai vakare klube paprašęs kavos tu iškart jau esi Nesveikas, Idiotas ir, aišku, Liaudies Priešas, nes visi čia geria, o kam tau ta kava ir iš viso.

8. Jei bandote už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ir paaiškėja, kad kortelėje trūksta pinigų, jūs iš karto nužiūrimas kreivai. Jei, neduok die, esate bent čiut čiut žinomesnis žmogus (pvz.kadanors jus kokiame nors renginyje jus nufotkino žvėrių žurnalas), susitaikykite, kad per sostinę kurį laiką dar pavaikščios gandas, kad ta zviozda neturi pinigų, jau visai, ką.

9. Jei kavinėje/bare/restorane geriate tik kavą, labai didelė tikimybė, kad atsiskaityti kortele jums nepavyks, nes ten tai galima padaryti tik išleidus daugiau nei 10lt, jei išleidote virš 10lt, tuomet, dėl kiaulystės dėsnio, ko gero, ten kortele galima atsiskaityti tik išleidus daugiau nei 25lt. Ir taip toliau, ir panašiai.

10. Jei atėjote į kavinę/restoraną ir esate, tarkim 16m. mergina, kuri užsuko papietauti ir kiek vėlėliau į tą pačią kavinę užeina žilstelėjęs vyrukas su kostiumu, kokia tikimybė, kad jums meniu bus įteiktas pirmai, nes jūs atėjote anksčiau? Ko gero, nulinė.

11. Jei atėjote į kavinę/barą/restoraną/parduotuvę, kur visą laiką atsiskaitinėdavote kortele ir šįkart toks atsiskaitymas negalimas, labai didelė tikimybė, kad jums apie tai bus pranešta tik baigus apsilankymą ir atėjus metui atsiskaityti, nes juk ši informacija YRA PARAŠYTA ant kokio nors ypatingo informacinio lapelio, kurio jūs, kvaileli, ėmėte ir nepamatėte (nu jau visai).

12. Jei atėjote i kavinę/barą/restoraną, jau sulaukėte meniu, tačiau jums netikėtai tenka išbėgti, išsyk tampate Liaudies Priešu Nr.1 (nes turbūt gi išsigandote kainų, ką, ane, nu jau visai).

13. Jei, neduok Dieve, laimėjote, gavote dovanų, ar kaip nors kitaip įgijote kuponą, kuris leidžia apmokėti jūsų pirkinius kavinėje, bare, restorane ar paduotuvėje, labai didelė tikimybė, kad kur nors mažytėmis raidelėmis (nebūtinai ant pačio kupono, galbūt firmos (net nebūtinai pačios įstaigos, kurioje lankotės) interneto svetainėje, galbūt kokiose nors taisyklėse, kurios padėtos šiknoj kamaroj devintam užpečky, galbūt baro/restorano šeimininko gimimo liudijime) bus parašyta, kad: a)kuponu leidžiama apmokėti tik dalį sumos, b)kuponu negalima atsiskaityti už alkoholinius gėrimu, c)kuponu negalima atsiskaityti už stipriuosius alkoholinius gėrimus, d)kuponas galioja tik darbo dienomis iki 16val., e)kuponas negalioja renginių metu, f)kuponu galima atsiskaityti tik už picas, g)kuponas galioja itin ribotą laiko tarpą, h) a, b, c, d, e, f, g variantai kartu, arba kuri nors jų kombinacija, arba kažkas, ką pamiršau paminėti.

Ir svarbiausias niuansas – kai jus ištinka viena ar kita, ar kelios čia paminėtos situacijos, jus aptarnaujantys žmonės labai dažnai ne apgailestauja ir ne atsiprašo dėl sistemos sukeltų nepatogumų, o tiesiog žavingai šypsosi, tarsi sakydami, „Haha, prigavom.“

*Nesistengiu ir nenoriu varyti ant žmonių, kurie dirba klientų aptarnavimo srityje, nors būna ir tarp jų dalbajobų, o baro/kavinės/restorano administratorius/vadybininkas/vadovas dažnai iš viso būna a)beveik Dievas, b)Dievas, c)šiek tiek aukščiau nei Dievas. Keikiu sistemą ir ne itin didelio Vilniaus, gan nedidelių restoranų/kavinių/barų neaprėpiamai plačius išimčių ir nerašytų taisyklių rinkinius, įstatymų niuansus, kuriuos norėdami perkąsti turi šiame mieste ir ypač viešose vietose praleisti tikrai nemažai laiko, bet kas iš to, nes kai jau galvosime, kad viską žinome, tos taisyklės ims i pasikeis.

Rodyk draugams

Haters Gonna Hate, Bloggers gonna Blog arba Atostogos Baigėsi

Apšilimui keletas mįslių, gimusių žaidžiant Aliasą:

1)Gotingemo katinas, kas?
2)Ant kaklo storiems žmonėms būna, kas?
3)Gimsta ten vaikas pas moterį, organas kriaušės formos, kas?
4)Dabar ant to esi sėdęs, kas?
5)Baisi boba su dienoraščiu, kas?

(Ats. apačioje.)

Kai akimirka sutrinki, paklaustas passwordo į Blogo saitą, supranti, kad rašei senokai.

Kol blogas atostogavo, mano gyvenime įvyko daug visokių dalykų – naujos studijos, naujas darbas (apie senąjį, kai susikaupsiu ir nebedrebės rankos iš pykčio jį prisimenant, aš kažkada dar parašysiu, bus priedas prie I. Butkutės knygos „Atleisk savo šefą“), naujai atrasti seniai pažįstami žmonės, verčiantys gyvenimą aukštyn kojom. Kol nerašiau, beveik baigiau remontuoti dar pavasarį išsinuomotus namus, pradėjau dažnai gaminti valgyti, užsiauginau ~10cm plaukų ilgio, apsiprekinau IKEA‘oj ir H&M, Pabuvau Paryžiuj ir Amsterdame, ir netikėtai pačiai sau įgijau net 2 puponautus (gal kam reikia?).

Neapkalbėtų temų taip pat prisikaupė daug. Anonsas:

-Kodėl vilnečiai taip myli kates?
-Kodėl mane persekioja katės?
-Kodėl Vilniuje tiek daug Young Professionals?

Šiek tiek folkloro:

Pavyzdys, kaip nereikia atsakinėti į klausimus, arba apie taip, kaip nuoširdumas ne visada visagalis:

„-Ar aš stora?
-Gal kiek.“

Apie meilę:

„-Kada tau su santykiais jau tikrai blogai?
-Kai tavo significant other ima tavo telefono išklotinę.“

Apie svajonių vyrus:

„-Man jaučiu gražiausias vyras Lietuvoj tai Mackevičius…
-Ar ne per storas?
-Nu man patinka tvirtesnio sudėjimo.
-Pala, tu apie Haroldą Mackevičių, taip?“

Apie toleranciją (no offence to anybody):

„Aš nemanau, kad yra zjbs mergų nep*st.“

Tipiškas panevėžietiškas komplimentas naujam žentui:

„Toks nepiktybinis.“

Apie tai, kas yra tikroji kančia:

„Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“

Šeštadienį, po paros kominio gėrimo draugelis kavinukėn atėjęs pachmielo padaryt susirūpino sveikata:

„Becukrį gal turit Redbulį?“

Apie populiariausią orientaciją Vilniuj:

„Biseksualus p**aras.“

Apie talentus:

„Jis labai gerai serga šizofrenija.“

Apie žodžių darybą:

„Pliantciūgai tai čia nuo žodžio „plant“, jo?“

Apie mylimą moterį:

„Daug pakelia ir nenusišneka.“

Jei ką, Vilniaus bibliotekose „Bado žaidimų“, jei tau virš 18, tu nepasiskolinsi, nes tai – vaikiška knyga, kurią norint pasiimti turi arba būti vaiku, arba su juo ateiti, o Berneliuose vaikiško burgerio tau neparduos, nes tu ne vaikas. (True story)

Jei iki šiol buvai šiaip žmogus ir turi vilniečio kortelę, pasirodo, turi ją pakeisti į studento kortelę. Tam tavo sąskaita turi būti visiškai tuščia. Tai padaryti gali tik vienoje vietoje mieste. Jei kortelėje yra 60ct, turi kortelę papildyti iki tokios sumos, kurią išnaudojus, kortelėje liks lygiai 0. Jei transporto švieslentėje parašyta Naujininkai, tai nebūtinai maršrutas juda į Naujininkus, galbūt užrašas tiesiog likęs iš maršruto priešinga kryptimi. Ir t.t. ir pan. (Even truer)

I‘m back, o atostogos dabar negreit.

Atsakymai:

1)Betmanas.
2)Pagurklis, bet ne strijos, kaip buvo atsakyta.
3)Gimda.
4)Kėdutė, bet ne „priklausomybė“, kaip buvo atsakyta.
5)Bridžita Džouns, bet ne Ana Frank, kaip buvo atsakyta.

Rodyk draugams

(Mokyklos) šustriakai

Prieš kelis mėnesius žiūrėjau tokią labai populiarią komediją Jump Street 21. Nelabai patiko, gale net nulūžau, bet įstrigo vienas momentas. Koks nusivylęs buvo Channingo Tatumo (visos mergos sėdi apsiseilėję, ou jė) herojus, kai grįžo į mokyklą ir pamatė, kad jis visai nebe šustriakas, kaip būdavo kadais.

Yra toks gan retas, bet labai ryškus žmonių tipažas, kuriam, bešnekant su vienu protingu žmogumi, visai netikėtai, prieš dešimt minučių ir kilo šis pavadinimas, - (mokyklos) šustriakai. Žodis „mokyklos“ įdėtas į kabutes, nes aršūs jie visai kaip mokyklos laikais, vedami paaugliško maišto fakelo, degančio šiknoj, bet tie laikai jau ėjo nuėjo neaiškiais keliais prieš daugel metų.

Jie tiesmuki. Jie niekuomet nieko nevynioja į vatą, būtų kartais gal ir nieko tokio, bet reikalas tas, kad tas tiesmukumas veržiasi ir tokiose situacijose, kur jo verk gyvenk demonstruot nereikėtų. Bendraudami su nepažįstamaisiais jie krepsis „tu“, parduotuvėje užlindę eilėje dar atsisukę sugebės paklaust, kiek valandų, „ačiū“, „prašom“, „atsiprašau“ ir panašius žodžius jie taria tik tada, kai jau labai labai reikia.

Nei knygų į biblioteką, nei skolų jie negrąžina. Iš principo „O man kiek žmonių yra negrąžinę daiktų? Tai kodėl dabar aš turiu grąžint?“. Jie pasakė, ir šventa.

Jie visuomet šimtu procentų pasitiki savimi. Ir nesvarbu, jei jų projektai dar negimę linkę sužlugti, nesvarbu, jei idėjos prieštarauja ir net kenkia bendrajai harmonijai, nesvarbu, jei jie kažką jomis įžeidžia.

Jiems būdingas mokykloj išmoktas talentas greit aplink save suburti pasekėjų ratą, kurie bus pasirengę linksėt galvom tuomet, kai jiems į ataką stos nepritariantieji jų mintims. Ratą buriant dažnai pasitelkiama „tas ant to pasakė“ strategija. Niekas kitas neprivers žmogaus staigiai tapt tavo ištikimiausiu draugu, kaip jam atskleista „paslaptis“, kad kažkas kitas už akių ant jo važiuoja. Dažniausiai šustriakai pasekėjais renkasi tuos, kurie jiems atrodo turintys mažesnį vidinį užtaisą ir, paprastai, akivaizdžiai mažiau nuovokumo. Tokie nenatūraliai gimę „draugų“ būreliai dažnai ir subyra taip pat greitai, kaip ir atsirado. Tuomet šusrtiakas nr.1 rankų nenuleidžia ir jau suka bruka planus, kaip suburt naują partiją. Tai jis daro visą gyvenimą, nesvarbu, kur bebūtų – universitete, sporto klube, ar tėvelių susirinkime. Visada atsiras, dėl ko pakovot.

(Mokyklos) šustriakams nežinomas nei kaltės, nei gėdos jausmas.

(Mokyklos) šustriakai yra tie žmonės, kurie visada žino pigesnį variantą nei tas, kurį pasirinkai tu, važinėja greitesne mašina, nei tavoji ir tvarko mergas, geresnes nei taviškė. Jie nuolatos varžosi, nors „varžovai“ apie tai net nenutuokia.

Būnant su jais vienoje patalpoje tiesiog jauti nuo jų sklindantį pareiškimą – „Aš kietesnis“. Būna, net suglumsti, nes varžytis lyg ir nesirengei.

Taip bekovodami su pasauliu tie šustriakai, būna, gauna savo. Bet dažnai būna, kad ir negauna. Nes jie nebe mokykloj ir isterišku savo tiesų įrodinėjimu atverti pavyksta nebe tiek užvertų durų ir dažnai atsitrenkia jie į tuos, kuriuos kadais užgavo ir šie dabar stovi aukščiau už juos. Visai kaip amerikietiškam filme, kur mokyklos susitikime po dešimties metų paaiškėja, kuris ten visgi šustresnis.

Rodyk draugams

Kas gi atveda žmones į mano blogą

Karts nuo karto permetu akimis, kokie gi keywords atveda žmones į mano blogą.

Negaliu susilaikyt nepaskelbus pačių unikaliausių variantų:

varškės apkepas (mano bloge tikrai nerasi, kaip jį gamint)

mikriukai is naujosios vilnios (niekada nevažiavau)

vudis blogas (??? Kad geras tas Vudis, išplaukė iš narkomanijos liūno ir jau geras)

antakalnio načnykas

ar galima gerti baltą sausą vyną kai laikaisi dietos? (gerti ne galima, o reikia, dietos laikytis nebūtina)

ar yra sniego Kanadoj Albertoj (yra)

atsiliepimai apie placo publika (no clue)

carskoje selo Rita (nu įdomu, įdomu, kas ta Rita)

darbas iš atliekų (dar taip būna?)

gabrijel garsija markes citatos (gabrijel, ane)

girti gimtadienio sveikinimai vidio (vidio, ane)

islandiskas megstinis (išmanau tik šnapsą)

jis atbaksnojo (!!!)

kaip bernų susirasti (guglinant, labiausiai patartina)

kaip elgtis atėjus į šermenis (negert po pilną)

kaip važiuoti į centrą iš oro uosto po 12 nakties (taksu)

kas keliavo i londona (geriau paklausk, kas nekeliavo)

ko vadybininkai tikisi iš visuomenės (geras klausimas, toks egzistencinis)

kodėl negalima nešioti kepurės (tai kad galima)

kokių gėrimų negalima gerti prieš einant kalbėti (gryno spirito)

legali emigracija i kanada (be šansų)

lietuvaitės berlyne online (opa!)

mano buvusi (čiuju mano bloge nerasi)

marijonas mikutavičius geria? (tai ne, nx, negeria)

mergai žaidimai kepti (opa!)

nuo alkoholio išprotėja žmogus (whahahaha)

obuolys nukrinta ant žemės. kodėl taip nenutinka mėnuliui (čia jau kažkoks gudročius pasidarbavo)

patys negražiausi bernai lietuvoje (iš tikro tai Lenkijoj)

restoranas ruskoje selo (opa!)

satta šventoji vyrai veža šunį (ne vieni vežė)

sexas vilniuje su senom moteriskem (opa!)

tatuiruotes ant krutines foto (gera atmazkė neguglinti tik „krūtinės foto“)

vokiska muzika mamysiu klubas (ain svai try cityri).

Na ir, aišku, ALFONSAS PENIKAS. (alfonsas penikas, penikas pavargęs laikrodis (???),penikas vedęs).

Rodyk draugams

Apie klientų aptarnavimo linksmybes

Kai dėsčiau, vis nerimo galvoj mintis, o koks gi jausmas dirbti paprastą darbą. Antram kurse teko padirbėti kazino, o paskui sekė vien tik protiniai darbai, kur dažniausiai, esu pati sau karalaitė ir bene viskas priklauso nuo manęs.

Labai norėjosi pabandyti paveikti kažką paprasto, kažką, apie ką galvot nereikia grįžus namo, kur nėra deadline‘ų, ir per daug smegenų sukt netenka.

Po bene penkių mėnesių gaiu skelbti išvadą vieną – paprastus darbus dirbti sunkiausia.

Būna, ateina žmogus, išūžia tau galvą, ir vaikštai paskui pusdienį kaip nuskriaustas, nes energetiniai vampyrai išties egzistuoja ir apsigint nuo jų sunku.

Idiotiškiausių cituacijų, dirbant klientų aptarnavime, top:


1 Sykį moteriškė gerą pusvalandį meditavo prie prekystalio mykdama apie jos teises į privatumą, kai paklausėme jos telefono numerio, kuris privalomas grąžinant prekę. Taip, iš tikro tai mes ne moteriškus drabužius pardavinėjam, o kuriam slaptą duomenų bazę, kuria naudosimės šnipinėdami pusamžes azijietes.

2 Sykį kita moteriškė ėmė ir pradėjo maitinti krūtimi tiesiog parduotuvės vidury. Aš suprantu, būna. Nu bet. Tiek gyvų papų viešoj vietoj dvyliktą dienos dar nebuvau mačius nei aš, nei kolegės.

3 Šiandien atėjo vyrukas, sakęsis, jog ieško žmonos. Sudainavo penkias Johny Cash‘o dainas prie prekystalio ir išėjo. Žmonos, pasirodo, pas mus net nebuvo.

4 Kartą moteriškė, man dedant jos įsigytas palaidines į krepši pradėjo rėkti, kad „savo žvilgsniu gadinu jos dieną“.

Customer service taip ne man, jau taip ne man. Belieka kikent, žinant, kad greit baigsis ši linksmybė.

Rodyk draugams

Apie Kristmastaimą iš bepročių šopingo ypatybes Kanadoje

Kanadoje yra 10 provincijų, kuriose yra išsidėstę kažkur 150 Body Shop‘o parduotuvių. Aš gyvenu Albertoje, palyginus nedideliame mieste Edmontone, apie kurį niekas niekada nėra pas mus girdėjęs, dirbu viename iš kelių milžiniškų prekybos centrų ir žinai, ką? Bodyshopas, kuriame darbuojuosiu yra pirmas pagal savo reitingą Kanadoje. Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad kiekvieną dieną pas mus ateina gazilijonas žmonių ir kiekvieną mielą dieną sutinku tiek bepročių, kiek nebuvau mačiusi per visą savo gyvenimą.
Aš nesu people person. Aš nesu labai tolerantiška, realiai aš nemėgstu žmonių. Todėl darbe, ou mai gad, patikėk manim, aš šėlstu. Ačiū tau, dievuli, už šventą ironiją ir sarkazmą, kurie vieninteliai mane gelbėja, kai norisi pasakyti kažką grubaus, o to kažko grubaus pasakyti aš šiukštu negaliu. Tuomet aš šypsausi. Darbe aš šypsausi labai dažnai.
Po viso šito ekspyrienso galėsiu parašyti išsamią žmogiškojo elgesio shopingo metu analizę. Žmones dabar galėčiau skirstyti į dešimtis skirtingų tipažų, kuriuos jau pradedu labai gerai atpažinti.
Įkišti banko kortelę, kol dar nenuskenuotos prekės ir nepaskelbta galutinė suma bei bandyti įvedinėti pin kodą, nežinoti, kokia kortele naudojiesi, kaip ją įdėti į aparatą, palikti visus savo ką tik įsigytus daiktus ir niekada nebepasirodyti, ateiti prie kasos, sulaukti, kol pardavėja viską nuskenuos, stebėtis „kodėl taip brangu“, visko atsisakyti, paklausus „do you need a bag?“ sulaukti atsakymo „A back? What do you mean?“, įsigyti, grąžinti, vėl įsigyti ir vėl grąžinti viską yra visiškai visiškai normalu.

Viena kiniečių porelė nusipirko 20 masažo aliejų bei 10 vazelinų, apsimokėjo, prisiminė, kad turi nuolaidos kuponiuką, viską grąžino ir vėl nusipirko. Su kolegėm pagalvojom, kad, ko gero, rajone stumdo juodojoj rinkoj, ar ką. Šiandien ta pati porelė pirkosi šešis vienetus levandų kūno sviesto bei aštuonis imbierinius rankų losjonus. Pirmas mano klausimas jiems buvo, mielieji, ar nepamiršote kuponiuko? Ta pati porelė anądien bendradarbės, kilusios iš Hong Kongo reikalavo 50% nuolaidos, grįsdami savo pageidavimą tuo, jog jie visi kilę iš tos pačios Azijos.
God bless customer service.
Man labai įdomu, kokie prikolai aplanko dirbant tokį darbą Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis labai kitoks, shopingo tendencijos, irgi. Labai tikiuosi, kad tokio darbo ten visgi dirbti niekada nereikės.

Taip taip, aš pati pasirinkau, kur ir kaip klajoti. Aš nesiskundžiu, aš tik pizdelinu, ką daryt mėgstu labai. Ha ha.
Kristmastaimas, todėl jau moku absoliučiai visas kada anglų kalba įdainuotas Kalėdines dainas. Ypač žavu, kai visokius „Jesus, Noel, Noel“ gospelus keičia Lady Gagos „My Christmas tree‘s delicious“.
Ho ho ho
Under the mistletoe
ffff

Rodyk draugams

Apie išleistuves

Vakar taip jau nutiko, kad atsidūrėme netoliese miesto įvykių epicentro – išleistuvių. Pasileido, jei neklystu, Balčikonio gimnazija, o tuo pačiu mums, po kelių parų gamtoje jau spėjusiems patapti miško vaikais, padavė seniai regėtų vaizdų ir peno atsiminimams.

Kai baigiau aš, mano mokykla išleido daugiau nei 250 (pamatytumėt vinjetę, gali užtrukst ir pats savęs ieškodamas) mokinių. Išleistuvės, kaip ir dauguma Panevėžy, vyko Kultūros rūmuose. Dėl neįtikėtinos masės žmonių (mokiniai, tėvai, mokytojai, broliai, sesės, sužadėtiniai, etc.). Tūsas vyko ir salėj, ir lauke, ir priestate ir aplinkiniuos užkaboriuos. Visi buvo žiauriai solidūs, visi buvo žiauriai pasipuošę (tiek tortų (suprask, prašmatnių suknių su devyniais nuometais) kiti žmonės nepamato per gyvenimą, kiek jų ten buvo tą vakarą).

Visa mokykla klykė pagal puikiai atidirbtą atitinkamo ansamblio repertuarą, kūliais vertėsi žaidimuose bei šoko traukinuku (direktorius varė prieky ir vaidino, kad eina garas). Nemoku apsakyti, kokia solidi ir didelė tuomet jaučiaus (labai nujaučiu, kad ne aš viena). Kur ten nesijausi, kai esi apsirėdęs rūbais, mažų mažiausiai dešimtmečiu lenkiančiais tavo tikrąjį amžių, su kirpyklinėm garbanom bei tona makiažo.

(Solidumas baigėsi šeštą ryto trim pusnuogiams bendramoksliams plaukiant paskui paleistus vainikus, šimtu pavydėtinai įkaušusių tėvelių bei čeburekais prie vispario.)

O moralas kame? Moralas tame, kad dabar, po penkių metų (oho) stebint visą tą procesą, suvoki, kokį cirką tuomet kėlėm nieko neprašyti ir gal ir gerai, kad nuotraukų išliko nedaug. Dabar bene visi atrodom kur kas paprastesni, subtilesni ir ne su dangų remiančiais ragais. Smagu buvo labai, bet kaip gerai, kad tas laikotarpis jau pareity.

Rodyk draugams

Margas pasaulis, kurio nesuprantu

Yra dalykų, kurių niekada nesupratau, nesuprantu ir, įtariu, nesuprasiu.  Jų nemažai.

Tam tikri vizualiniai savęs išreiškimo būdai. Kulnai + kuprinė, langeliai + langeliai + langeliai, padišovi tigrai, išprievartauti zebrai, white sensation outfitukas vidury baltos dienos Karoliniškių norfoj, plinkantis pakaušis + kasos iki pečių, priauginti 2cm + nagai, ryškiai vaniliniai plaukai iš Palete dažų pakelio ir anglies juodumo šaknys, plaukai iš Tailando, vestuvinio kalibro meikapas antradienio rytą trulike. Taip galima tęsti be galo. Gal nereikia.

Niekaip nesuprantu, kaip galima savu noru, savo sveiku protu, ne juokais ir ne neblaivia galva tatuiruotis hieroglifus, tribal, gyvūnų pėdutes ar bar kodus.  Subrandinti šią idėją, nueiti pas meistrą ir įrėžt sau po oda. Negi nei viename šio sprendimo žingsnyje neateina mintis, gal nereikia?..

Kvapai. Toks jausmas, kad pusė miesto taupo vandens sąskaita arba šiaip neturi galimybės juo nuolatos naudotis, nes gyvena kažkur Užpečkiasodyje  ir be jokios sarmatos neša savo ypatingus kvapus į viešumą. (Kaip galima bučiuotis trulike? Kaip? Kam?) Dešimtadalis kvepia gardžiai arba niekaip, o likusioji dalis mirksta Dzintars alyvųlevandųrožių voniose arba renkasi vieną iš trijų galimų kvapų droge. Įdomu, ar ateis diena, kuomet iš kažkurio kampo link manęs neatsklis vyriškų rabane purškalų dvelksmas. Kiek galima? Kažkada gal ir buvo gerai, bet tas kažkada seniai praėjo.

Gyvūnų, vaikų, šunų, kačių, šeškų, iguanų fotkės ant telefono ar kompo ekranų, puodelių, maikučių, sienų… Nepaliaujamas šių objektų srautas interneto platybėse. Pamatėm kartą, du, tris, devynis, bet ar reikia tris šimtus? Ar reikia tiek tobulint fotošopu, kuriuo naudotis nemoki?

Nerašytos taisyklės viešosiose įstaigose. Jei jau turi sutvarkyti kokį reikalą, pasiimk laisvadienį, nes vis tiek ten prasitrinsi pusę dienos. Nesvarbu tai bus poliklinika, vmi ar Sodra. Nesvarbu, kelintai valandai esi užrašytas, jei tave aptarnauja nemokamai, pasiimk porą knygų, maisto ir nusiteik pakabėti. (Kodėl pagyvenusios moteriškės poliklinikose visuomet palieka paltus, bet pasilieka kepures?)

Interjero sprendimai. Sekcijos, kilimai, kampai, gintariniai paveikslai, dirbtinės gėlės, liulančios lempos, iškamšos, mediena, tapetai, rėmeliai, vazonėliai, fontanėliai, krištoliniai rutuliai su sniegučiu, vienetiniai paveikslai su angelais ir orchidėjom, užtiesalai, patiesalai, užvalkalai, apdangalai… Suvenyrai.  Aš nekalbu apie vertingus, ilgaamžius daiktus, turinčius bent jau estetinę funkciją ir iš tiesų papuošiančius interjerą. Ne. Aš apie tuos, kuriuos žmonės perka svečiose šalyse, gauna ir neša kitiems dovanų. Kam reikia angelų, dramblių, šunų, gintarų, akmenų ir visų kitų velnių tavo ir taip nedideliuos namuos? KAM? Kad paįvairintum savo dulkių šluostymo ritualus?

Lietuviškas kapų kultas. Kai į du šimtus kvadratinių centimetrų investuoji daugiau nei į tai, kas galėtų tau atnešti realų ir apčiuopiamą komfortą. Gal nesiplėsiu, nes aj.

Ir dar, vienas dalykas, jau seniai man neduodantis ramybės – kodėl pašte pardavinėja sėklas? Kryžiažodžiai, atvirutės, vokai, kalendoriai ir BUM – sėklos. Kodėl?

Rodyk draugams

Oro!

Kas darosi su Vilniumi? Kas darosi su mano galva? Kas kas kas.
Aš tiek matau ir tiek jaučiu, kad tas įžvalgumas retsykiais gąsdina. Kažko labai labai labai nori? Ateik, užbursiu.

Girdžiu, matau, jaučiu, uodžiu, ragauju. Visi pojūčiai sustiprėję, smegenys dirba trissyk padidintu režimu, tik nežinau, kaip ilgai tai gali tęstis.

Viskas, regis gerai, bet.

“I’ve been insulted by his bad taste.” (Nick Hornby - “High Fidelity”)

Mane sekina tavo blogas skonis, mane sekina tavo nenoras kalbėti išmintingai, mane žudo tavo nevykę juokeliai, ir tas nesuvokimas, kas ne taip, ir ką derėtų nutylėti. Mane verčia iš kojų tavo nesuvokimas, kuo skirias Mari Kuri ir Mariah Carey,  tavo gyvenimo svajonė turėti kvadratinę dėžę  ir už ją dirbt visą gyvenimą, mane skaudina, kad vis tiek nesupranti, kodėl apie tai kalbu.

Iš proto veda tavo nepagrįstas stresas dėl bukapročių, dėl nieko nereiškiančių laikinų sandorių, dėl to, kad nesupranti, kaip tai nesvarbu. Būna, noris raudoti suprantant, kad manęs vis tiek nesuprasi.

Gana murkdytis praeities kemsynuos, buvo, praėjo, palaidojom. Pirmos meilės kerai išėjo iš mados prieš šešis pavasarius, o tu vis dar braidžioji ten, pasimetęs. Ten tuščia, nes visi iš ten jau seniausiai išėjo.

I’m stuck in a moment and I can’t get out of it.

Kai paskutinį sykį taip jaučiausi, apsivertė pasaulis. Į gerą.

Rodyk draugams

Žmogus ir visuomenė / Life is Elsewhere (?)

Niekaip niekaip

negaliu ir niekada negalėjau suprasti,

kaip statistinis lietuvis, statistinis klasiokas, praeivis, pakeleivis,

sugeba kasdien kimšti cepelinus, karbonadus ir visus kitus velnius, be saiko maukti alų, užsikąsdamas čipsais,

be perstojo klausyti european hit arba power hit radio,

žiūrėti chorų karus, šokių dešimtukus, dainų penkioliktukus, misių šimtukus, ir šiaip televizorių,

skaityti neišbrendamus delfiusalfaslrytus ir visa kita,

entertaininti save savaitgaliais akropoly, oze ar ten, tolėliau, gariūnuose,

ir finale išvažiuoti atsikvėpti į saulėtąją Turkiją.

Kažkaip

vis dažniau

ir dažniau

norisi

išlakt ežerą gėlo vandens, susisukt į kamuoliuką ir visu garsu užsileisti klasikinę muziką

ir būti kuo toliau nuo viso to

ne mano

ne mano

pasaulio”.

Ir tai – ne poza.

Rodyk draugams

All the parties left behind arba atmintinė penktadienio vakarui

-O ką reikia veikti festivalyje?

-Šešiolika ratų ir prie kolonkės.

<…>

Išvadų galima padaryti daug, bet mano power saving režimu veikianti galva geba išanalizuoti vos keletą.

1. Viena, labai sena, bet vis pasitvirtinanti: nieko nėra baisiau už ploną kiaulę, kvailą berną ir girtą moterį. Visgi, baisiausia – kvailas bernas, nes girtumas – laikina, o įgyti proto – užtrunka (kartais ir visą gyvenimą).

2. Velniop tokius vakarėlius, kur privalu prisigerti, bet prisigerti neišeina, nes “Pas mus kortele neaptarnaujama, o artimiausias bankomatas kažkur Varšuvoj”.

3. Mes šiaip labai mėgstam ančių kepenėlėmis įdarytą veršieną su pistacijų padažu bei taure šviežių spanguolių sulčių, bet finale vis tiek vakarieniaujam hezburgery.

4. Jei nežinai, ką apsirengti, užsidėk juodą maikutę ir džinsus, o ne čigonišką/indėnišką sijoną ir dryžuotą golfą. Na ir kas, kad gimtadienis, šukuosenos darytis nereikėjo.

5. Jei esi negražus, tai neik į lauką ir negąsdink žmonių.

Sakoma, kad patirčių reikia visokių, bet, kažkaip manau, kad tokių reikia kuo mažiau.

Ramiai, nuotaika ore, aš tik norėjau papurkštauti.

Rodyk draugams

Fake geriečiai

Yra viena tokia žmonių grupė, kurią aprašyti ruošiausi jau seniai, tačiau vis neprisiruošiau. Taigi, šiandien atėjo Fake Geriečių valanda.

Net neabejoju, kad kiekvieno mūsų gyvenime pasitaiko vienas kitas fake gerietis. Jei pažįstate labai daug žmonių, didelė tikimybė, kad tokių veikėjų jūsų kelyje pasitaiko gan nemažai. Kadangi esate pakankamai protingi žmonės ir su bet kuo arklių vogti neinate, draugų tarpe fake geriečių būti neturėtų. Bet, vis dėlto, vienas kitas eksponatas nukrenta iš dangaus vakarėliuose, kuriuose susirenka jūsų draugų draugai iš visų pakampių. Nepaprastai daug fake geriečių bazuojasi jūsų mokymosi įstaigoje ar darbovietėje.

Paprastai šio tipo atstovus sunku identifikuoti, nes jie yra tobulai atidirbę savo rolę. Visų pirma jie prie jūsų prisigretina apsimesdami eiliniais piliečiais – turinčiais tam tikrų pliusų ir tam tikrų minusų, bei visa esybę bando jums įrodyti – aš – saviakas. Nukrypstant nuo fake geriečių santykio į jus aptarimo, derėtų apibūdinti ir dar keletą jiems būdingų savybių. Fake geriečiai nerūko. Jie nevartoja alkoholio. Jie gyvenime nėra matę narkotikų. Jie eina miegoti iki vidurnakčio, o keliasi septintą ryto, lenda į sportinius kostiumus ir eina bėgioti. Jei nebūna labai šalta, tai dar ir į kokią upę įšoka. Fake geriečiai sveikai maitinasi. Jie rūšiuoja atliekas, jie važinėja dviračiais, jie aukoja labdarai, eina į teatrus ir muziejus, savaitgaliais kur nors savanoriauja, jie yra tokie geri, kad jiems einant gatve pradeda čiulbėti paukščiai ir skleistis jazminai.

Viskas, regis puiku. “Geriečiai tai geriečiai, bet kodėl fake?”, - paklausi tu. Taigi, visa esmė yra tame, kad tu apie jų žygdarbius ir jų krištolo skaidrumo gerumą sužinai ne iš ko kito, o iš jų pačių. Tiesa tokia, kad visus savo tobulai dorą gyvenimą įrodančius ėjimus jie atlieka labai retai. Labai didelė dalis fake geriečių vis dėlto daro visas anksčiau įvardytas nuodėmes, tačiau kiekvieną jų išanalizuoja iki smulkmenų, aprauda, apžegnoja ir pasižada ateityje būti geri. Atėjus naujam savaitgaliui jie vėl paslysta ir įkrenta į užburtą ratą.

Didžiausia jų yda ta, jog būdami šalia jūsų, jie labai mėgsta įsijausti į gyvo įrodymo apie jūsų nuodėmingą esybę, rolę. Jums valgant keptas bulvytes, jie būtinai užsisakys garuose virtų daržovių ir negazuoto vandens su citrina. (Didelė tikimybė, kad jums nesant šalia, jie ramiausiai žingsniuos į Maką.) Jums geriant baltą rusą jie gurkšnos šviežiai spaustas apelsinų sultis arba maaaximum sausą baltą vyną skiestą vandeniu ir supratingai vartys akis žiūrėdami į jūsų savižudišką pasirinkimą. (Kai netyčia sutiksite juos nešantis tekilos nolseptynis, praneš, kad : 1) “aš paprastai negeriu stipriųjų, bet draugai paprašė”; arba 2) “šiandien šventė, tad leidžiu sau pasilepinti”.

Apie visuomenei naudingus darbus fake geriečiai kalba daug. Jei paklausite jų, kada paskutinį kartą jie atliko tuos darbus, išgirsite, kad pastaruoju metu tam neturi laiko, tačiau jau greitai žada padaryti kažką labai gražaus.

Fake geriečiai yra tobuli proto knisėjai. Jie puikiai išmano visas egzistuojančias psichologines teorijas. Jie jus puikiai supranta visais gyvenimo klausimais, tačiau, visgi, nemano, kad turėtumėte toliau eiti tuo keliu, kurį pasirinkote. Dažniausiai jūsų asmenybės analize fake geriečiai užsiima visai to neprašyti. Na tiesiog iš to kiekvienoje jų asmenybės ląstelėje pulsuojančio altruizmo.

Fake geriečiai labai gerai mokosi ir tobulai atlieka savo darbą. Jie niekada neklysta. Jie yra labai geri. Tokie geri, kad bus pirmieji, kurie praneš atsakingiems asmenims apie jūsų nuodėmes bei paklydimus. Jie niekada neduos nusirašyti per egzaminą. Jie būtinai visam pasauliui praneš, jei ką ne taip darysite, nes jie rūpinasi jūsų ateitimi. Ir net tada, net tada, kai jie galutinai išves jus iš proto, jūs neturėsite teisės pykti. Nes viskas daroma tik jūsų labui.

Rodyk draugams

Dos and dont’s of the freakin’ Lithuanian society arba apie Marijos Žemės nerašytas taisykles

Negalima išimti mėsos iš šaldiklio, ją atšildyti ir vėl padėti atgal į šaldiklį.

Negalima vartoti antibiotikų ir gerti alkoholį.

Negalima eiti gatve ir rūkyti (ypač moterims).

Negalima keltis antrą valandą dienos.

Negalima nemėgti vaikų.

Negalima moterims eiti į vyrų tualetą ir atvirkščiai.

Negalima kūčių dieną ir dieną prieš tai valgyti mėsos ar kito riebalo. Teoriškai negalima ir visą mėnesį iki Kalėdų, bet, kadangi esame sau nuolaidūs, tikrai tikrai negalima tas dvi dienas.

Negalima kapinėse klausytis ausinuko.

Negalima įėjus į bažnyčia neatsiklaupti, o mišių metu išeiti parūkyti.

Atvirai pasakius, šiaip tai negalima iš esmės rūkyti ir gerti. Ypač, jei ieškai buto nuomai. Tuomet turi ne tik neturėti žalingų įpročių, bet ir būti ramus, draugiškas, linksmas bei dirbanti(s).

(Narkotikų Lietuvoje nėra, jeigu ką. Negali būti.)

Negalima kavos ar arbatos skiesti šaltu vandeniu (ypač iš krano).

Negalima einant pas velionį į šermenis rengtis šviesių rūbų.

Negalima valgyti viešajame transporte, pamokoje, ar paskaitoje. Gurkšnoti kokį gėrimą galima, bet geriau nereikia, nes pasirodysi įžūlesnis.

Negalima viešuoju transportu vežtis dviračio ar naminio gyvūno.

Dviračiu važiuoti galima, bet ne visur, ne visada ir ne visada aišku, kur ir kodėl ir kaip negalima, bet aišku, kad bet kada gali turėti problemų.

Negalima įėjus į namus nenusiauti batų.

Negalima atėjus į darbą ar mokymo įstaigą batus nusiauti ir vaikščioti su šlepetėmis. (Būna išimčių, bet šiaip negalima).

Negalima viešoje vietoje vaikščioti be marškinėlių.

Negalima patalpoje dėvėti šiltų viršutinių drabužių (skirtų nešioti lauke).

Negalima prie stalo sėdėti su kepure.

Negalima valgyti ledus ir užsigerti juos šiltu gėrimu.

Negalima lapkričio pirmąją nevažiuoti į kapines.

Negalima šiukšlinti, bet jei niekas nemato, tai galima.

Negalima krapštyti nosies ar šiaip kasytis.

Negalima dėti kojų ant stalo.

Negalima sėdėti ant žemės (ypač įstaigose).

Negalima vaikščioti basomis.

Negalima laikrodžio nešioti ant dešinės rankos.

Svečių pasikviesti galima, bet pageidautina, kad jų būtų nedaug ir jie išeitų iki dvylikos.

Negalima garsiai klausyti muzikos.

Negalima garsiai kalbėti viešosiose vietose, ypač viešajame transporte, muziejuose ir galerijose.

Griežtai negalima garsiai kalbėti kapinėse. (Gal ką pažadint gali?)

Negalima parduotuvėje atsidaryti mineralinio vandens buteliuką ir vėliau jį nusipirkti. Na, teoriškai galima, bet praktiškai – kuom tu save laikai?

Negalima šokti gatvėje ar viešoje įstaigoje. Na, teoriškai galima, bet vėl gi – kuom tu save laikai?

Negalima paprašyti, kad kavą patiektų didesniame puodelyje nei numatyta.

Negalima kalbinti nepažįstamų žmonių.

Negalima į renginį atsinešti savo maisto ar gėrimo. Ir visai nesvarbu, ko tu nori, ko tau reikia, kad jaustumeisi gerai ir kada tą maistą ruošiesi suvartoti. Tiesiog negalima.

Negalima pačiam nuspręsti, kokius vaistus reikėtų vartoti.

Negalima pačiam kirptis.

Negalima gerti alkoholio šviesiu paros metu. (Jei ilgasis savaitgalis – tai tada galima.)

Mylėtis negalima. (Nebent niekas to nesužinos).

Apie seksą kalbėtis negalima, nes sekso nėra, kaip ir narkotikų. Taip pat nėra homoseksualų.

AMEN

Rodyk draugams

Kaip susirasti berną (svarbiausių patarimų atmintinė)

Ilgai kaupiausi, kol pagaliau prisiruošiau atskleisti nepaprastai naudingų patarimų, kuriais pasikliaudama, per labai trumpą laiko arpą nebeliksi vieniša, sąrašą.

Pirmas ir bene svarbiausiasnebūk išranki. Jei galvoji, kad potencialus bernas privalo būti ir gražus ir turtingas, ir protingas, ir nuoširdus, paklunus bei nuolankus, tai labai klysti. Gal nustebsi, bet, tavo nelaimei, pasakysiu, kad jei kada mūsų šalyje ir buvo tokių egzempliorių, kurie pasižymėtų visomis šiomis savybėmis, tai jie seniausiai išnyko su pirmąja ekonominės krizės banga, nuvilnijusia dar 2008 m. Tiesa, mūsų šalyje dar liko keli unikalūs pavyzdžiai, bet jie arba: 1) mieliaus renkasi kitų čiuvų draugiją ir virtuvėje ir lovoje; 2) jau penktus metus sau ramiausiai kniaukia po kaldra su kokia lievake (lievakenes jine tu), kuri, jam to nepastebint, saugo savo turtą kaip cerberis, urzgimu pasitikdama kiekvieną, jos poziciją besitaikančią užimti, sielą.

Jei manai, kad sutikai tipą, pasižymintį bent pora išvardytų savybių, griebk nedvejodama, mat jei ne tukaip mat nugriebs kuri kita. Jokiu būdu nepamiršk, kad grožisvisiškai nesvarbus dalykas. Negrožis gali tapti netgi dideliu pliusunegražus bernas labiau tave mylės, nes vis pasidžiaugs, kad turi tokį gožį, kaip tu, šalia, o ir nuo nuodingųjų gyvačių (aka kitų panų) nereikės jo taip saugoti.

Žinok, kur ieškoti. Būtinai aplenk visokius pseudo intelektualų ir hipsterių prikimštus barus. Ten bernai eina pagerti, paklausyti muzikos, o jei dėl mergų, tai tik ieškodami merginos tai nakčiai. Bernai tokių vietų tau tikrai nenupirks gėrimo, o jau kalbėti apie gausią ir turtingą jūsų bendrą ateitį. Geriausi medžioklės klodaiklubai ir barai, kur bernams įėjimas bent 20lt, o merginos įleidžiamos nemokamai. (Atsargiaivisgi teks įveikti nemenką konkurenciją).

Matykis. Jei manai, kad ieškant berno derėtų vadovautis posakiuJei mylės, mylės ir su chalatu bei naminėm šliurėm, tai labai klysti. Matytis tu privalai. Svarbiausias pastebimumo atributasilgi blizgantys plaukai (pageidautinarudi, šviesūs arba juodi. Jokių mandrų spalvų ar kirpimų! Bernams nepatinka pankės). Kiti svarbūs akcentairyškios blizgios palaidinės, aptempti džinsai, kelnės, suknelės ar sijonai bei aukštakulniai ar platformos. Privalumasįdegis. Jokiu būdu nesirenk įmantrių formų ar medžiagų rūbų. Sporbačiai, kuprinės, megztukai bei panašūs atributaigriežtai draudžiami. Kruopštus vakarinis makiažas ir kvepalų dvelksmasprivalomi.

Nekalbėk. Bernams nepatinka išsišokėlės. Kuo mažiau kalbėsi, tuo mažiau intelekto parodysi. Bernams nepatinka moksliukės. Nedrįsk parodyti, kad kuo nors domiesi, ar, gink Dieve, mėgsti skaityti, ar dar baisiau, rašyti. Jei negali susilaikyti neturėdama pomėgio, gali šokti, domėtis mada arba dainuoti.

Negerk.Gali gerti ne daugiau nei du kokteilius per vakarą. Draudžiama gerti alų, viskį, degtinę ar panašius mužikų gėrimus. Leidžiama paragauti sidro, vyno bei kokteilių (tik be jokių išsišokimųkamikadzėne kokteilis!). Geriausia, negerk viso. Bernams nepatinka alkoholikės.

Nerūkyk. Išimtisplonos, geriausia, mėtinės Glamour ar Vogue cigaretės. Rūkydama jas privalai skolintis draugės bei nepamiršti pridėti, kadšiaip tai nerūkau, nebent kartais su draugėm…Bet geriausia nerūkyk viso. Bernams nepatinka narkomanės.

Nevalgyk. Plačiau komentuoti nėra ką. Atsimink, kad bernams nepatinka storulės.

Šok. Bernams patinka šokančios merginos. Tik šokdama taip pat išlik kukli. Jokiu būdu nesirangyk kaip gyvačiokas ir nedrįsk šokdama lipti ant kokios pakylos. Bernams nepatinka išsišokėlės.

Nesikeik. Bet jei laikysiesi prieš tai paminėto patarimo nekalbėti, pavojus, kad keiksiesi, sumažėja iki minimumo. Nepamiršk, kad bernams nepatinka nepraustaburnės.

Būk kukli. Net jei bernas ir labai patinka, jokiu būdu to neparodyk. Pirmą kartą paprašyta neduok telefono numerio, neik drauge šokti ir visaip kaip ignoruok. Bernams nepatinka lengvai prieinamos.

Nepasitikėk savimi. Girdėdama komplimentą raudonuok, krykštauk ir kaip įmanoma daugiau kuklinkis. Bernams nepatinka pasipūėlės.

Neturėk vyriškos lyties draugų. Privalai laiką leisti kelių (2-18) draugių kompanijoje. Bet kokie vyriškosios lyties veikėjai nėra pageidaujami. Bernams nepatinka paleistuvės.

Kartais neturėk nuotaikos. Priežastys gali būti įvairiosnuovargis, nesėkmės moksle, na, o dažniausiaipykčiai su draugėmis. Bernams patinka jautrios merginos.

Gamink. Privalai mokėti pagaminti bent kelių rūšių mišraines, sulipdyti skruzdėlyną ir, žinoma, vėdarus, žemaičių blynus ir cepelinus. Bernams patinka maistas.

Nepersisenk. Tavo išvaizdalabai svarbu. Privalai arodyti nuostabiai. Investuok į priauginamas blaksienas, nagus, plaukus, aišku, drabužius beik aksesuarus. Tik nepaversk savęs vaikščiojančia grožio salono reklamanereikėtų taikyti išsyk visų grožio procedūrų. Bernams patinka natūralumas.

Taigi, ko gero, nesitikėjai, kad viskas taip paprasta. Pažadu, jei seksi šiais patarimais, tikrai jau greitai nebebūsi vieniša, o gal net ir ištekėsi. Nesilaikant jų, Lietuvoje berno susirasti neįmanoma.

Gerai, sėkmės, tu tekėk, tuo tarpu - gyvensiu.

Rodyk draugams

Apie tai, kad mergaitę iš kaimo galima, tačiau kaimą iš mergaitės - sunkiai

Ar minėjau kada kaip labai nemėgstu kaimiečių? Labai labai nemėgstu. Pasiimt pušką ir šaudyt, pūch pūch, kame hame. Labai baisu ir tai, kad dabar, kai daug tautiečių išplaukė kažkur kitur, kaimiečiai ramiausiai sau užėmė anksčiau tik išsvajotas pozicijas įvairiose visuomenės sferose ir veši laimingi toliau. Negaliu pakęst mužikų, dalbajobų, kuriems lenda plūgas iš kišenės.

Normalūs žmonės būna vangūs, pikti ar ne preciziškai mandagūs bei ne iki galo kultūringi, gal kartais net stačiokiški tada, kai jie pavargę ar išmušti iš kantrybės. Bet net ir tas jų netaktas dažniausiai būna subtilus ir skoningas. Kaimiečiai tuo tarpu būna savimi dvidešimt keturias valandas per parą. Ir darbe, ir poliklinikoj, ir pusseserės vestuvėse. Man atrodo, lengviau išmokyt šunį sukti tris cirko lankus dainuojant skūterio hitų popuri nei kaimietį paversti į normalų homo sapiensą.

Ir štai čia darsyk iškyla nuolat kamuojantis klausimas, kartais pažadinantis mus išpiltus šalto prakaito vidury nakties: visokių yra, bet ar visokių reikia?

Rodyk draugams

Šyziko dainos/Jūsų pasąmonės negalios

Pasąmonė šėlsta – sapnuoju, kad gyvenu pilyje, sapnuoju, kad girdžiu tai, ką norėčiau išgirsti, sapnuoju pasakų herojus, tada pabundu, pažiūriu į laikrodį, rodantį 3.56, vėl užmiegu ir toliau blaškaus, o vėliau, o paskui pergyvenu nesuskaičiuojamą galybę prisiminimų ir ne visada lengva atsijoti sapnus nuo tiesos. Šiandien man buvo pasakyta, kad viskas – ne šiaip sau. Šiandien aš atsakiau, kad ramios mintys ir pragmatiškas mąstymas optimaliai gal ir funkcionuoja perpiet, bėgant iš vieno darbo į kitą, o štai tamsiais vakarais – jau nebe taip. Nevermind, nevermind, netrukus prasidės stebuklai. Pažadu.

Rodyk draugams