BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Haters Gonna Hate, Bloggers gonna Blog arba Atostogos Baigėsi

Apšilimui keletas mįslių, gimusių žaidžiant Aliasą:

1)Gotingemo katinas, kas?
2)Ant kaklo storiems žmonėms būna, kas?
3)Gimsta ten vaikas pas moterį, organas kriaušės formos, kas?
4)Dabar ant to esi sėdęs, kas?
5)Baisi boba su dienoraščiu, kas?

(Ats. apačioje.)

Kai akimirka sutrinki, paklaustas passwordo į Blogo saitą, supranti, kad rašei senokai.

Kol blogas atostogavo, mano gyvenime įvyko daug visokių dalykų – naujos studijos, naujas darbas (apie senąjį, kai susikaupsiu ir nebedrebės rankos iš pykčio jį prisimenant, aš kažkada dar parašysiu, bus priedas prie I. Butkutės knygos „Atleisk savo šefą“), naujai atrasti seniai pažįstami žmonės, verčiantys gyvenimą aukštyn kojom. Kol nerašiau, beveik baigiau remontuoti dar pavasarį išsinuomotus namus, pradėjau dažnai gaminti valgyti, užsiauginau ~10cm plaukų ilgio, apsiprekinau IKEA‘oj ir H&M, Pabuvau Paryžiuj ir Amsterdame, ir netikėtai pačiai sau įgijau net 2 puponautus (gal kam reikia?).

Neapkalbėtų temų taip pat prisikaupė daug. Anonsas:

-Kodėl vilnečiai taip myli kates?
-Kodėl mane persekioja katės?
-Kodėl Vilniuje tiek daug Young Professionals?

Šiek tiek folkloro:

Pavyzdys, kaip nereikia atsakinėti į klausimus, arba apie taip, kaip nuoširdumas ne visada visagalis:

„-Ar aš stora?
-Gal kiek.“

Apie meilę:

„-Kada tau su santykiais jau tikrai blogai?
-Kai tavo significant other ima tavo telefono išklotinę.“

Apie svajonių vyrus:

„-Man jaučiu gražiausias vyras Lietuvoj tai Mackevičius…
-Ar ne per storas?
-Nu man patinka tvirtesnio sudėjimo.
-Pala, tu apie Haroldą Mackevičių, taip?“

Apie toleranciją (no offence to anybody):

„Aš nemanau, kad yra zjbs mergų nep*st.“

Tipiškas panevėžietiškas komplimentas naujam žentui:

„Toks nepiktybinis.“

Apie tai, kas yra tikroji kančia:

„Pachmielnai važiuot minikuperiu – tai tas pats, kas eiti pas dantistą.“

Šeštadienį, po paros kominio gėrimo draugelis kavinukėn atėjęs pachmielo padaryt susirūpino sveikata:

„Becukrį gal turit Redbulį?“

Apie populiariausią orientaciją Vilniuj:

„Biseksualus p**aras.“

Apie talentus:

„Jis labai gerai serga šizofrenija.“

Apie žodžių darybą:

„Pliantciūgai tai čia nuo žodžio „plant“, jo?“

Apie mylimą moterį:

„Daug pakelia ir nenusišneka.“

Jei ką, Vilniaus bibliotekose „Bado žaidimų“, jei tau virš 18, tu nepasiskolinsi, nes tai – vaikiška knyga, kurią norint pasiimti turi arba būti vaiku, arba su juo ateiti, o Berneliuose vaikiško burgerio tau neparduos, nes tu ne vaikas. (True story)

Jei iki šiol buvai šiaip žmogus ir turi vilniečio kortelę, pasirodo, turi ją pakeisti į studento kortelę. Tam tavo sąskaita turi būti visiškai tuščia. Tai padaryti gali tik vienoje vietoje mieste. Jei kortelėje yra 60ct, turi kortelę papildyti iki tokios sumos, kurią išnaudojus, kortelėje liks lygiai 0. Jei transporto švieslentėje parašyta Naujininkai, tai nebūtinai maršrutas juda į Naujininkus, galbūt užrašas tiesiog likęs iš maršruto priešinga kryptimi. Ir t.t. ir pan. (Even truer)

I‘m back, o atostogos dabar negreit.

Atsakymai:

1)Betmanas.
2)Pagurklis, bet ne strijos, kaip buvo atsakyta.
3)Gimda.
4)Kėdutė, bet ne „priklausomybė“, kaip buvo atsakyta.
5)Bridžita Džouns, bet ne Ana Frank, kaip buvo atsakyta.

Rodyk draugams

Kaip dvi anglų filologės pirmą kartą į Londoną keliavo

Turbūt reikėtų paminėti, nuo ko viskas prasidėjo. Šįkart – tikrai ne nuo pigių kelionių vilionių, o nuo lengvos viskio degustacijos užburtajame Vilniaus pramogų rajonėly rugpjūčio pradžioje. Dabar jau nieks neatsimins, prie kurio baro buvo mestas burtas, bet prisiekėm, kad dar šią vasarą aplankysim Londoną, o draugas pažadėjo, kad mielai mus ten priims.

Keliavau su savo L, su kuria besąlygiška meilė mus sieja jau devintus (!) metus ir su kuria požiūris į pasaulį bei jo keistenybes maloniai sutampa.

Labai verta paminėti tai, jog šioji kelionė buvo vienos mus seniai slėgusios gėdos ištaisymas – abi esam/buvom baigę anglų filologiją ir niekad nebuvę Londone.

Pasižadėjom sau, kad mūsų pirmasis apsilankymas čia bus kaip tų tikrų turistų, kurie eina lankyt vietų ir fotkinasi telefono būdelėse. Planą išpildėm maksimaliai. Buvom prie Big Beno, Trafalgaro aikštėj, lankėmės National Gallery, Science Museum, Natural History Museum (vargšas T-reksas su savo mažom rankytėm), Victoria and Albert Museum, Tate Modern, iš tolo pavėpsojom į London Eye, apžiūrėjom Towerį bei įspūdingąjį tiltą, prie jo ragavom fish and chips (tikrai per riebus reikalas mūsų receptoriams, bet iš esmės neblogai), lindom į telefono būdelę, nusifotkinom bene prie visų įmanomų olimpiados simbolių, ganėmės Hyde parke, filmavom voverytę (ji nešėsi riešutą!), siurbėm skaniausią pasaulio kavą Starbucks‘e ir šeimai pripirkom magnetukų su užrašu „London“.

Be visų turistinių linksmybių šeštadienį ėjom į undergroundinį Cable klausytis techno guru Jeff Mills‘o, kuris pavarė išties nuostabiai, tik šiek tiek nukabinom nosis nesulaukę išganingųjų Bells aidų. Jei tu techo, žinai, apie ką aš.

Man labai patiko Londonas, bijau, kad tam tikra prasme labiau nei Berlynas. (Be abejo, daug kultūrinių niuansų įsileisti lengviau, kai nėra kalbos barjero, kas leidžia pasijusti jaukiau.)

Kas patiko.

Patiko nepaprastai rūpestingi mus globoję draugai, jų skambučiai ir taip maloniai nuteikiantis klausimas – „Mergaitės, jums viskas gerai?“. Viešai sakau – liekam skolingos jums niolika prašmatnių vakarienių ir išskirtinį rūpestį, kai tik jums jo prireiks. Žodis. Patiko įspūdinga elektrinė prie namų (sako, didžiausias plytinis pastatas Europoje), gėlėmis puošti pab‘ų balkonėliai, valgyt persikus išsidrėbus ant žolytės, gatvėse girdėti nuostabų akcentą, per ilgai užsibūti mokslo muziejuje darant visokius „Pažink save testus“, važiuoti dviaukščio autobuso antro aukšto priekyje ir vėpsot į miestą. Patiko susitikti su pusmetį nematytu draugu ir klykti iš to, kaip jį atakuoja paukščiai, visiškai nesusigaudyti, iš kurios pusės atlekia mašinos (Look Right, Look Left, Look both sides, yeah), galerijoje juoktis iš mirštančių moteriškių veidų. Labai patiko Edgaro Degas balerinos, Van Gogo saulėgrąžos, Renuaras, Sisley, Seuratas ir dar daugybė puikių kūrinių, Tate Modern erdvė. Patiko juoktis iš niekad negirdėto pasakymo „Mielas drauge, įsispirk sau į galvą“, kikenimas balkonėly, maistas, kuriuo vaišino, nuostabus oras, Cyberdog parduotuvė Camden Town‘e, kur pardavėjai visą laiką šoka ir pasijunti kaip tikroj reivo šaly. Patiko smagus vakarėlis prieš išvykstant ir nepažįstamųjų sveikinimai mergvakario, kurio nebuvo proga („Happy wedding to you“), vakaras su filmais irgi patiko. Patiko, kad nebuvo nei taip brangu, nei tiek daug žmonių gatvėse, kaip gąsdino pesimistai. Žiauriai patiko Natural History museum pastatas, malonūs ir paslaugūs žmonės gatvėse. Patiko beskonybės minimumas.

Kas nepatiko.

Idiotiškas Vilniaus oro uosto darbuotojų elgesys išvykstant. („Įgula jūsų nepriims į lėktuvą.“ Priėmė, kreipiuosi į tave, nelaimėle su kreiva eglute pintu chaosu ant galvos.) Bet lai ir šis patyrimas nugrimzta į praeitį, palikim sau tai, kas gražu.

Kelionė buvo puiki ir aš labai gerai žinau, kad į tą miestą grįšiu dar ne kartą. Dar daug nepamatėm ir daug neparagavom. Gal kada užtruksiu ten ir ilgiau.

Rodyk draugams

Mano vasaros hitų apžvalga

Šią vasarą aš kaip niekad labiau mėgstu šokti, tad iš visų pusių renku gabalus, kuriuos norėtųs tam pritaikyti reikiamą akimirką.

Kaip pernai vasarą visiškai valdė The Weeknd (jauti, kaip griebia už gerklės nagais ir prisimeni visas paauglystės meiles? Aš tai jo) bei Blawan‘o – Getting me Down, taip šiemet išlindo keletas tikrai į šitą pliustrisdešimt dusulį įsipaišančių kūrinių. Klausau dar labai daug kitų reikalų, bet va šitie man labiausiai sukelia norą pamest laiko suvokimą ir klykiant šokti kažkur ant smėlio, ar bent jau prie gėlųjų vandenų, raitant begėdiškus piruetus.

Labai daug visko iš Sūpynių, bei kažkas ir iš vietinio daržo. Važiuojam.

Pats pats pačių pačiausias, ir sode, ir mašinoj, ir prieš balių, ir po jo, ir jame, ir ant stalo, ir po stalu:

Flashmob – Need in me

Pora visiškų vasariškų seksitaimų, kurių klausant noris į Majamį (nors/nes niekada tenai dar nebuvai):

Huxley – Let it go

Maceo Plex – Stay High Baby

Šitas toks gailus ant rytojaus:

One Day/Reckoning Song (Wankelmut Remix) - Asaf Avidan & the Mojos

Dėl šito senų baliauninkų buvom apšaukti narkomanais, bet ką jau padarysi:

Nina Kraviz - Ghetto Kraviz (Amine Edge Mix)

Įtraukiantis iki pažastų (net nepajunti, kaip pradedi pritarti tam ti ti ti ti):

Metro Area - Miura

Ir dar vienas skaidrus Sūpynių perlas:

Andre Lodemann - Where are You Now?

Na, ir, be abejo, nesprangaus popso vienetai:

Mario Basanov & Vidis ft. Ernesto - Care

Parachute Youth - Can’t Get Better Than This

Taigi, šitų kūrinių pagalba galima užkurti išties smagią diskoteką, tik pažadu, kad buvę klasiokai, kurių baliuj skamba tik lietuviška, nesupras.

O čia – visų šio sezono žiburėlių vienvaldys:

Royal T – Crookers feat. Roisin Murphy

Kažkada, kai jį paleidau dideliam baliuj su kompanija, surinkta iš ypač įvairių piliečių, viena mergiotė rėkė ant manęs taip: „Neleisiu blet, kad baliaus metu leistumėt savo pankišką grūzą nx.“

Na ką, du trečdaliai praėjo, bet dar vienas liko, rankutes į viršų, greitai šoksim ant smėlio ir, turbūt, net Europos vakarėlių sostinėj (bet ne Berlyne, toj kitoj).

Rodyk draugams

Kaip susirasti berną (svarbiausių patarimų atmintinė)

Ilgai kaupiausi, kol pagaliau prisiruošiau atskleisti nepaprastai naudingų patarimų, kuriais pasikliaudama, per labai trumpą laiko arpą nebeliksi vieniša, sąrašą.

Pirmas ir bene svarbiausiasnebūk išranki. Jei galvoji, kad potencialus bernas privalo būti ir gražus ir turtingas, ir protingas, ir nuoširdus, paklunus bei nuolankus, tai labai klysti. Gal nustebsi, bet, tavo nelaimei, pasakysiu, kad jei kada mūsų šalyje ir buvo tokių egzempliorių, kurie pasižymėtų visomis šiomis savybėmis, tai jie seniausiai išnyko su pirmąja ekonominės krizės banga, nuvilnijusia dar 2008 m. Tiesa, mūsų šalyje dar liko keli unikalūs pavyzdžiai, bet jie arba: 1) mieliaus renkasi kitų čiuvų draugiją ir virtuvėje ir lovoje; 2) jau penktus metus sau ramiausiai kniaukia po kaldra su kokia lievake (lievakenes jine tu), kuri, jam to nepastebint, saugo savo turtą kaip cerberis, urzgimu pasitikdama kiekvieną, jos poziciją besitaikančią užimti, sielą.

Jei manai, kad sutikai tipą, pasižymintį bent pora išvardytų savybių, griebk nedvejodama, mat jei ne tukaip mat nugriebs kuri kita. Jokiu būdu nepamiršk, kad grožisvisiškai nesvarbus dalykas. Negrožis gali tapti netgi dideliu pliusunegražus bernas labiau tave mylės, nes vis pasidžiaugs, kad turi tokį gožį, kaip tu, šalia, o ir nuo nuodingųjų gyvačių (aka kitų panų) nereikės jo taip saugoti.

Žinok, kur ieškoti. Būtinai aplenk visokius pseudo intelektualų ir hipsterių prikimštus barus. Ten bernai eina pagerti, paklausyti muzikos, o jei dėl mergų, tai tik ieškodami merginos tai nakčiai. Bernai tokių vietų tau tikrai nenupirks gėrimo, o jau kalbėti apie gausią ir turtingą jūsų bendrą ateitį. Geriausi medžioklės klodaiklubai ir barai, kur bernams įėjimas bent 20lt, o merginos įleidžiamos nemokamai. (Atsargiaivisgi teks įveikti nemenką konkurenciją).

Matykis. Jei manai, kad ieškant berno derėtų vadovautis posakiuJei mylės, mylės ir su chalatu bei naminėm šliurėm, tai labai klysti. Matytis tu privalai. Svarbiausias pastebimumo atributasilgi blizgantys plaukai (pageidautinarudi, šviesūs arba juodi. Jokių mandrų spalvų ar kirpimų! Bernams nepatinka pankės). Kiti svarbūs akcentairyškios blizgios palaidinės, aptempti džinsai, kelnės, suknelės ar sijonai bei aukštakulniai ar platformos. Privalumasįdegis. Jokiu būdu nesirenk įmantrių formų ar medžiagų rūbų. Sporbačiai, kuprinės, megztukai bei panašūs atributaigriežtai draudžiami. Kruopštus vakarinis makiažas ir kvepalų dvelksmasprivalomi.

Nekalbėk. Bernams nepatinka išsišokėlės. Kuo mažiau kalbėsi, tuo mažiau intelekto parodysi. Bernams nepatinka moksliukės. Nedrįsk parodyti, kad kuo nors domiesi, ar, gink Dieve, mėgsti skaityti, ar dar baisiau, rašyti. Jei negali susilaikyti neturėdama pomėgio, gali šokti, domėtis mada arba dainuoti.

Negerk.Gali gerti ne daugiau nei du kokteilius per vakarą. Draudžiama gerti alų, viskį, degtinę ar panašius mužikų gėrimus. Leidžiama paragauti sidro, vyno bei kokteilių (tik be jokių išsišokimųkamikadzėne kokteilis!). Geriausia, negerk viso. Bernams nepatinka alkoholikės.

Nerūkyk. Išimtisplonos, geriausia, mėtinės Glamour ar Vogue cigaretės. Rūkydama jas privalai skolintis draugės bei nepamiršti pridėti, kadšiaip tai nerūkau, nebent kartais su draugėm…Bet geriausia nerūkyk viso. Bernams nepatinka narkomanės.

Nevalgyk. Plačiau komentuoti nėra ką. Atsimink, kad bernams nepatinka storulės.

Šok. Bernams patinka šokančios merginos. Tik šokdama taip pat išlik kukli. Jokiu būdu nesirangyk kaip gyvačiokas ir nedrįsk šokdama lipti ant kokios pakylos. Bernams nepatinka išsišokėlės.

Nesikeik. Bet jei laikysiesi prieš tai paminėto patarimo nekalbėti, pavojus, kad keiksiesi, sumažėja iki minimumo. Nepamiršk, kad bernams nepatinka nepraustaburnės.

Būk kukli. Net jei bernas ir labai patinka, jokiu būdu to neparodyk. Pirmą kartą paprašyta neduok telefono numerio, neik drauge šokti ir visaip kaip ignoruok. Bernams nepatinka lengvai prieinamos.

Nepasitikėk savimi. Girdėdama komplimentą raudonuok, krykštauk ir kaip įmanoma daugiau kuklinkis. Bernams nepatinka pasipūėlės.

Neturėk vyriškos lyties draugų. Privalai laiką leisti kelių (2-18) draugių kompanijoje. Bet kokie vyriškosios lyties veikėjai nėra pageidaujami. Bernams nepatinka paleistuvės.

Kartais neturėk nuotaikos. Priežastys gali būti įvairiosnuovargis, nesėkmės moksle, na, o dažniausiaipykčiai su draugėmis. Bernams patinka jautrios merginos.

Gamink. Privalai mokėti pagaminti bent kelių rūšių mišraines, sulipdyti skruzdėlyną ir, žinoma, vėdarus, žemaičių blynus ir cepelinus. Bernams patinka maistas.

Nepersisenk. Tavo išvaizdalabai svarbu. Privalai arodyti nuostabiai. Investuok į priauginamas blaksienas, nagus, plaukus, aišku, drabužius beik aksesuarus. Tik nepaversk savęs vaikščiojančia grožio salono reklamanereikėtų taikyti išsyk visų grožio procedūrų. Bernams patinka natūralumas.

Taigi, ko gero, nesitikėjai, kad viskas taip paprasta. Pažadu, jei seksi šiais patarimais, tikrai jau greitai nebebūsi vieniša, o gal net ir ištekėsi. Nesilaikant jų, Lietuvoje berno susirasti neįmanoma.

Gerai, sėkmės, tu tekėk, tuo tarpu - gyvensiu.

Rodyk draugams

Apie vizualinius džiaugsmus

Kaip man patinka Keith Haring!

Beje, labai noriu tatyrkės, bet, turbūt, jei dar nežinau, ko tiksliai noriu, reikėtų palūkėti, ania? Bet noriu noriu noriu. Ne skorpo ant krūtinės, žinoma. Daryčiausi pas Tomą Tattoo, meistrą iš Panevėžio, kurio darbai ant pažįstamų odos labai gerai atrodo.

Rodyk draugams

Beautiful Norma Jean

Niekada iki šiol neskaitinėjau nieko, ką buvo pasakiusi Marilyn Monroe, tik kadaise teko skaityti jos biografiją. O štai šiandien atradau visai neblogų jos pasisakymų. Here we go.

A career is wonderful, but you can’t curl up with it on a cold night.

I am not interested in money. I just want to be wonderful.

I don’t mind living in a man’s world as long as I can be a woman in it.

It’s better to be unhappy alone than unhappy with someone - so far.

I’m selfish, impatient and a little insecure. I make mistakes, I am out of control and at times hard to handle. But if you can’t handle me at my worst, then you sure as hell don’t deserve me at my best.

I believe that everything happens for a reason. People change so that you can learn to let go, things go wrong so that you appreciate them when they’re right, you believe lies so you eventually learn to trust no one but yourself, and sometimes good things fall apart so better things can fall together.

Imperfection is beauty, madness is genius and it’s better to be absolutely ridiculous than absolutely boring. When it comes down to it, I let them think what they want. If they care enough to bother with what I do, then I’m already better than them anyways.

A wise girl kisses but doesn’t love, listens but doesn’t believe, and leaves before she is left.

The real lover is the man who can thrill you by kissing your forehead or smiling into your eyes or just staring into space.

We should all start to live before we get too old. Fear is stupid. So are regrets.

Well behaved women rarely make history.

Life’s a beach, mažuliai. Beje, rytoj ryte man teikia diplomą.

Rodyk draugams

Poetry on the walls

O pas mus ant wc sienos kabo šis eilius:

Once upon a time,
these friends loved each other very much,
and they made a vow to stay together until they all attained Enlightenment,
and lifetime after lifetime,
and endless re-births,
and doing practice,
they all realized the absolute empty true nature of mind.

…more

Very cool. Privalau išmokti.

Rodyk draugams

Les Amours Imaginaires

Ką tik pažiūrėjau nuostabų prancūzišką filmą Les Amours Imaginaires. Stipriai rekomenduoju. Siužetas, muzika, ironija! Daugiau nekomentuosiu, nes neverta. I’m inspired!

Rodyk draugams

Savaitgaliai Lietuvoje / Odė tikriems vyrams

Tie savaitgaliai, po kurių noris eiti papildomų atostogų, kai vyksti namo, kai visa doroji tautos dalis keliauja į šventadienio apeigas, kai šoki šoki, plepi, spygauji ir tam galo nėra. Tie savaitgaliai Lietuvoje. Man dabar dar toks rytas, kad net akis nuleist noris truputuką.

Gan nauja, bet visai tikėta išvada gyvenime – man nepatinka jauni vyrai. Jie nieko nesupranta, jie nieko nežino. Man patinka suaugę vyrai. Vyrai, už kurių – tarsi už mūro. Tie, kurie mato, kas yra kas. Amen.

Rodyk draugams

Apie ekskursiją į Deutche Welle ir Peter Lindbergh parodą

O štai penktadienį su gausia (dar 4 be manęs) grupe bendramokslių keliavome į ekskursiją į Deutche Welle televiziją (nes turime paskaitą English for the Media). Ir žinai, visai nesigailiu ilgą penktadienio popietės miegą išmainiusi į šitą išvyką. Vaikščiojom po žinių ir kitas studijas, klausėmės įdomybių apie pačią televiziją ir darbo telike subtilybes. (Pvz. Nežinojau, kad žinių pranešėjai scrollin‘a pedalą po stalu ir patys keičia tekstą, kurį skaito arba apie mėlynojo (arba žaliojo) screen‘o sistemą). Finale, aišku, neatsispyriau pagundai prisifotkint žinių vedėjo kėdėje.

O štai šiandien, nepaisydama įspėjimų, kad on Sunday afternoon it is too crowded there keliavau į foto galeriją C/O Berlin, kur demonstruojama Peter Lindbergh paroda. Darbai visai nieko (bet oj ne stebuklas), o štai pati galerija ir jų pateikimas visai nepatiko. Man, asmeniškai, visiškai nesižiūri šikarna mados fotografija įtupdyta nūdnuos medžio imitacijos rėmuos, taip pat jau šiek tiek pabodo ta berlynietiškas dirtyness, kur tik benueitum (čia irgi). Vėliau pasidomėjau šiuo menininku ir jo darbais daugiau, todėl dabar keikiu ir darbų selekciją (kuri kaip tik pristatoma kaip gan išskirtinė). Rodau šiek tiek vaizdų, nors pati esu veik tikra, kad vėliau šios pavardės nelabai atsiminsiu – kažkokio ypatingo įspūdžio nepaliko. Ir tiesa, too crowded, velniškai trukdo susikaupt turgaus atmosfera ten, kur ji baisiai netinka.


Taip atrodo vaizdas pačioj galerijoj (tik žmonių milijonas).

Rodyk draugams

Muzikiniai džiaugsmai: The Black Keys

Vaje vaje, visai pamiršau pasidalinti naujausiai muzikiniais atradimais! Kažkokiam vakarėlį, prieš kokį mėnesį ar daugiau beveik netyčia išgirdau visai nieko muzikėlę ir, aišku, pasižymėjau, kad reikės pachekint. Taigi dabar be sustojimo klausau ir kaifuoju nuo nuostabios muzikos. Mano naujausias ir itin džiuginantis muzikinis skanumynas – amerikiečiai The Black Keys. Siūlau pradėti pažintį nuo dainų Never Gonna Give You Up ir Everlasting Light. Dar ne viską jų perklausiau, nes grupė įrašų išleidusi nemažai, bet kaskart krykštauju iš laimės, vis atrasdama kažką gražaus. Nuostabi muzika mano ramybei.

Rodyk draugams

Čiuju žiemužė

Žinai, kokia palaima būti tuo pirmuoju paklydėliu, kuris mina ką tik nukritusį sniegą? Pas mus pirmą kartą prisnigo ir kaip tik šiąnakt klampojau namų link. Branderburger Tor, Unter der Linde ir visos išpuoštos gatvės taip gražiai atrodo sningant. Pakeleiviai užsimanė pasiskolinti balionėlį nuo vartų, kaipmat prisistatė apsauga su automatais, bet atsisveikino tai su šypsena – mes tik balionėlio norėjom, vartus paliksim.

Šiandien pagaliau pamačiau Modeselektorius. Šiandien padėjau keliems žmonėms. Šiandien susibendravau su keliais. Šiandien pradėjo taisytis sveikata. Šiandien prisnigo. Šiandien aš laiminga.

Jei šukės tikrai laimę neša, tai kažkiek simboliška, jog ką tik papyliau vaistų buteliuką. Gal dabar tikrai tik gerės viskas?

Klausau audiobook Nick Hornby „A Long Way Down“. Kokia gera šyza!

“The trouble with my generation is that we all think we’re fucking geniuses. Making something isn’t good enough for us, and neither is selling something, or teaching something, or even just doing something; we have to be something.”

Rodyk draugams

Literatūrinis rojus, šaltis ir rūkaliai

Šiandien dalyvavau paskaitoje pavadinimu (Un)reliable Narration. Iš pirmo žvilgsnio skamba (atrodo?) visai neįspūdingai, bet po paskaitos išskridau kaip ant sparnų. O dėstytojas! Oooo. Sakiau gi, kad patinka protingi vyrai. Jauni protingi vyrai. Jauni patrauklūs protingi vyrai patinka labiausiai. O tekstai! Peržvelgiu kurso programą ir atrodo, kad patekau į literatūrinį rojų. Nabokovas, C. Palahniuk, Poe… (Pernai per literatūros paskaitą buvo galima pasirinkti - arba pristatinėji kažką iš Sąrašo, arba pasirenki, ką nori. Grupiokai pasirinko Fight Club. Mūsų Nuostabioji doc. dr. (!!!) dėstytoja po prezentacijos pasakė, jog pirmą kartą girdi apie šią knygą ir nemano, kad studentams derėtų pristatinėti tokį šlamštą (!!!), kad čia visai bevertė literatūra ir apskirtai, ką jūs sau manot. Galvojau, išgriūsiu. Doc. Dr.! Bliatt! Pas ją už egzus niekas negauna daugiau nei 8, nesvarbu, kaip tobulai atsako į klausimus. Kaip aš nekenčiu tokių nelaimingų nepatenkintų moteriškių, ir išvis!..) Dar įdomiau, kad narration nagrinėjimui naudojami ir filmai – Donnie Darko, Memento, Lynčas ir kiti. Taigi čia pasaka! Aš, pavyzdžiui, kadangi skaityt ne visada moku, darysiu research‘ą ir prezentaciją apie The Others. Jei taip ir toliau, tikrai pradėsiu mėgti universitetą.

Aj, tiesa. Chebra, nu gi meskit rūkyt, visai nebemadinga, negražu ir nekvepia. Kamon. Dar negražiau, kai braunies per minią ir pučia tau į veidą dūmus arba turi visaip sukiotis, kad nepasigautum iš cigariuko į paltą/kūną/veidą.

Nusipirkau bilietus šventėms į Lietuvą. Taip jau gausis, kad naujaką čia, in Berlin. O ryt eisiu pirkti visokių šildančių daiktų – tokių, kaip kepurė, pirštinės, paltas. Jau nebe tas amžius, kai dėl grožio galima kentėt. Niaa.

Pažįstamas įdėjo šitą foto, tikiuos, nesupyks, jei nugvelbsiu trumpam. Man gražu. (Tik, gaila, kažko rezoliucija išsikraipė.) Fone galėtų grot Yonderboy – All We Go to Hell (varnos!).

Rodyk draugams

Naktinis gyvenimas Berlyne: Ellen Allien ir kiti ‘navarotai’

Taigi taigi, vakar pradėjau explorinti Berlyno naktinį gyvenimą. Čia veiksmas vyksta absoliučiai kiekvieną dieną, visada yra, kur eiti, miestas niekada nemiega. Peržiūrėjusi krūvą variantų vakar nusprendžiau apsilankyti Watergate, kur pagrindinė headliner‘ė – Ellen Allien.

Jei neklystu, porą kartų buvo ji i Lietuvoje, bet taip ir neteko apsilankyti. Kaina – 12eu, eilė kilometrinė, įleido ne visus. Kai įeidinėjau, pasiteiravo, ar aš viena ir kiek man metų. Stovint eilėje minią prisivilioti bando čiuvelis su lentele – Shot – 1eu. Pažiūrėjus į patį čiuvelį nieko, kas būtų pateikta iš jo rankų, ragauti nerizikuočiau. Įėjus pasitinka iškabos ant sienų – fotografuoti klube griežtai draudžiama, visi, kas nesilaikys šios taisyklės bus kaip mat išmesti, todėl nieko ir nenupyškinau. Klubas įrengtas prie pat Spree upės, pro milžiniškus langus atsiveria nerealiai gražūs vaizdai į vandenis, kuriuos nušviečia aplinkinių pastatų šviesos.

Interjeras šiek tiek primena Gravity, tik čia pliusas tas, kad klubas ne rūsyje (turiu lengvą klaustrofobiją). Gan keista tūliku sistema – lankytojų beprotiškai daug, o wc vos keli. Ypač kebli situacija prie jų susidaro ir dėl to, kad didžioji dauguma eina ten ne pirmine wc paskirtim pasinaudoti, ir, aišku, eina ne po vieną, todėl siutas šiek tiek ima. Užėjusi įdomumo dėlei pūstelėjau į sienelės paviršių, kur, kaip nekeista, pakilo baltų dulkių kamuolys. Labai pagirtina ventiliacija – šokių salėje pilnai rūkoma, stumdosi ne mažiau nei trys šimtai žmonių, bet nei nemalonių kvapų nei varginančio karščio per visą vakarą taip ir nepajutau, nors ir gan aktyviai šokau visą laiką.

3.00 į ringą įžengė Ellen. Kokia žavi moteris! Žinojau, kad ji jau nebe jauniklė, bet nemaniau, kad jai jau keturiasdešimt vieneri. Su publika bendravo itin energingai ir draugiškai – leidosi ir pačiupinėjama ir vodkės su keliais gerbėjais įkalė ir porą vyrukų pasuko šokio sūkury. (Bet niekada nesuprasiu, kodėl tiek žmonių jaučią poreikį čiupt zviozdai už rankos). Visai nesužavėjo gigantiška girtoka moteriškė ant milžiniškų kablų, pasipuošuti penkių metrų drakulos apsiaustu, kuri atliko velniai žino, kokią funkciją, staipydamasi šalia Ellen jos pasirodymo metu. Kalbant apie muziką, jau kuris laikas jaučiu, kad mėgstu sunkiai ir stipriai, todėl tai, ką girdėjau vakar, įvertinčiau kaip švelnų, lengvą, bet subtilų ir skanų reikalą. Spėju, kad Ellen stipriai įsimylėjusi, nes pasirodymą pradėjo žodžiai ‘If you love someone send them free. If they return they were always yours‘ (banalu iki skausmo, bet techno skambesyje ši frazė visai neskambėjo gūdžiai), o paskui vieną po kito sekė gabalai, pilni lyrics‘ų panašia tema. Vakar kaip tik iš naujo atradau seniai pamirštą perliuką – Charlie – Spacer Woman.

Po Ellen grojo Kiki, tačiau pabuvau vos pusvalandį, nes muzika nebuvo tokia kabinanti, o aš nebuvau tokia entuziastinga, kad užtrukčiau ilgiau.

Pamiršau paminėti, kad tai buvo vienas iš tų retų kartų (o galėtų būti taip visada, pripažįstu), kuomet į klubą keliavau visiškai blaivia ir dar net ir šviežiai išsimiegojusia galva. Vos įžengus prisistatė vaikinas, besidomintis, ar nežinau, kur čia gavus dragsų, o vėliau įsitaisiau kokių trijų metrų ūgio gerbėją, kuris veržėsi lapdancinti prieš mane ir bandė aktyviai palaikyti pokalbį tiesiog šokių aikštelėje. (Joo, klausyt atgrasaus nepažįstamojo rėkimo į ausį vienas labiausiai viliojančių užsiėmimų penktadienio vakarą). Nustebino ir paguodė (o gal pralinksmino) tai, jog baltmarškinių (baugių berniukų, kurie eidami į klubą būtinai dedasi marškinukus ir tepa plaukus žele) pilna ir čia, ne tik Panevėžio klubuos ar kokiam Universiteto Pabe, kaip maniau anksčiau. Tiesą sakant, vakar pirmą kartą mačiau tiek daug vaikinų, kurie vos ne mano ūgio. Na aš tai aš, bent mergaitė, nors ir tai viena mažiausių pasaulyje, o jiems ką? Turbūt vienintelė atgaiva ir telieka lapnot mdma ir burtis į spiečių klubeliuose.

Po vakar išvada viena – arba aš pasenau, arba man tikrai reikia alkoholio, kad būčiau tokia entuziastinga vakarėlyje, kaip anksčiau. O gal tiesiog trūksta pažįstamų, kurių buvimas šiek tiek sušildytų atmosferą. Namo parsiradau 6.30. Šiandien norėjau į Deine Lakaien, bet, deja, neišgaliu mokėti šimto lietuviškų, kad ir koks kokybiškas ir daug žadantis jo pasirodymas atrodytų.

Lapkričio 6 Paul Kalkbrenner ir Sven Vath. Gal ir eisiu, nes nu kaip neit.

Rodyk draugams

Odė Starbucks’ui

Aš labai mėgstu Strabucks kavą. Nežinau, ką tokio jie ten deda, bet pajutau meilę šitam brand‘ui nuo pirmo gurkšnio ir vis negaliu atsispirti vėl ir vėl ten neužsukusi. Taip, mažiausias latte kavos puodelis (375ml) kainuoja net 2,9 euro (~10lt), už kuriuos realiai būtų galima nupirkti bent jau mažą pakelį kavos, bet satisfakcija, kurią patiriu smaguriaudama dieviško gardumo kavą, paruoštą ten, - neįkainojama. Prieš rašydama šitą post‘ą paskaitinėjau kitų žmonių nuomonę apie Starbucks fenomeną. Šiandien buvau jų kavinukėje Friedrich gatvėje, kur pilna įvairiausių Coffee To Go variantų. Visi, kur kavos kaina iki 3 eurų, - pustuščiai, o štai Starbucks‘as, kur net paprasta arbata kainuoja ne mažiau 1,9 euro – sausakimšas. Daugelis sako kad jų paslaptis – jaukumas, gera muzika, wireless‘as, svetingumas, kurį jauti įžengęs pro duris. Nežinau, kaip ten iš tiesų, nes muzikos ten šiandien (ir dar kelis kartus) negirdėjau, bevieliu internetu pasinaudoti neteko, bet taip, ten velniškai jauku. Ore tvyro šviežios kavos ir įvairiausių saldumynų kvapas, aplink zuja dešimtys ištroškusiųjų, keldami smagų vidurdienio šurmulį, tu jaukiai susirangai minkštam foteliuke, o gomuriu nuvilnija magiško skonio pieno puta. Bent trumpam nereikia niekur skubėti, nes dabar laikas kavai, laikas mėgautis.

Kaip gaila, kad jotubėj nėra vaizdelio, kur Ally moko Georgia gerti kavą. Verta pamatyti! Jei esi labai labai curious, ši scena yra šitoje serijoje, pačioje pradžioje.

Rodyk draugams