BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie Mano Mieliausiąją (Su gimtadieniu, Pokahonta)

Šiandien yra vieno man labai svarbaus žmogaus gimtadienis. (Svarbių žmonių mano gyvenime yra daug, todėl Jums gali atrodyti, kad dėl tos gausybės tas svarbumas pasidaro nebe toks jau ir svarbus, bet taip nėra.) Meilės turiu tiek, kad pakanka jos visiems mano mylimiems ir svarbiems. Ir tie mylimieji tai jaučia. O JI, toji šiandienos svarbioji, yra svarbiausių iš visų.

Ji yra ypatinga. Toji mieloji, su kuria viskas yra įmanoma. Su ja viskas yra įdomu. Su ja ir jai pildosi norai, paikiausios užmačios materealizuojasi. Su ja nebūna liūdna, nes net liūdėt su ja savotiškai žavu. Su ja išnyksta atstumai tarp Kanadų, Graikijų, Australijų ir Milanų. Su ja nebūna gėda.

Gyvenimas buvo, yra ir bus mielas, kai yra tokių draugų, kaip ji. Kai gulim išsitiesę nesvarbu kada ir kur, geriam šampaną ir niekas, gi niekas niekas nesvarbu.

Ji – ilgiausias ir audringiausias mano gyvenimo romanas, kuriam baigtis niekada neleisiu. Ji – gražiausia pasaulio moteris. Netikit? Et, netikėkit, bet tai tiesa. Ji – tikriausias žmogus, kokį jūs kada nors esate sutikę. Su gimtadieniu, miela mano.

Už „Trečią brolį“, už nufilmuotus filmus, kuriuos parduosim už 28.000eu, už „Smėlio akimirką“, už „Ant kiek rytoj pirmadienis?“, už kristalizaciją, šokančią ūdrą – melagį, už „Party Monster“, už „Mes atsibudom ir kažkaip labai užsinorėjom šuns“, už dieną upėje, už Hello Kitty, kuri kalba jausmais, už aštuonis devinto dangaus vienetus, už tai, kad prarijus obuolio kauliuką neišauga pilve obelis, už Neries ežerą, už visus vojažus, už tai, kad jei neturėsim, kur pasidėti, vis tiek pasidėsim, nes turėsim viena kita, už tai, kad mes degsim vienam pragare, už didžiausią meilę gyvenimui su visais jo kaprizais, už tai, kad turėjom nieko neturėt, bet turim viską, ką norėjom, už tai, kas jau buvo ir kas dar bus.

Aš tave beprotiškai myliu.

(Nobody knows me as well as you do.)

Bonus: listas, pagal kurį jau greitai vėl šoksim:

Rusko - Hold On

Flash mob - Need in Me

Depeche Mode - The Sinner in Me (Villalobos Mix)

Erasure - Always

Of Monsters and Men - Little Talks

Becker - Switch (Oliver Klein & Peter Jurgens Remix)

Foje - Vaikystės Stogas

New Order - 5 8 6

Peaches - Set it Off

Bronski Beat - Small Town Boy

Basement Jaxx - Where’s Your Head at

Groove Armada - I See You Baby

Tiga - You Gonna Want Me

Mercy Dance - Pabučiuok mane

Fedde Le Grand - Put Your Hands up for Detroit

Fischerspooner - Emerge (Dave Clarke Remix)

Slam - Lifetimes

Parachute Youth - Can’t Get Better than This

Crookers ft. Roisin Murphy - Royal T

Depeche Mode - Shake the Disease

Modeselektor - Let Your Love Grow

Lemon Joy su Irma - Balta Meilė

Agoria - Kofea

Elektra - Juda Tavo Rankos

Moby - Lift Me Up

Basement Jaxx - Raindrops

Smoke City - Mr Gorgeous (Mood II Swing Mix)

Rodyk draugams

Apie ne visai mielą mergaitę

Kokią tatuiruotę pasidarei? Širdutę? Kodėl? Juk čia visai ne tavo stilius. Tu nesi miela mergaitė.
Okei, nesu.

Bet mane išties siutina, kai žmonės kažkodėl tikisi, kad po pirmojo, ar kelių pirmųjų pabendravimų būsiu jiems ypač miela, draugiška ir maloni. Aš esu mandagi ir kultūringa su nepažįstamaisiais, bet išsyk atsiverti ir pulti glėbesčiuotis tikrai nesiruošiu. Todėl sorry, jei nepuolu šypsotis lig ausų ir krykštauti su kuo nors susipažinusi (žinoma, yra buvę ir taip, bet). Su manimi susipažinę žmonės po poros susitikimų nepuls manęs liaupsinti, tikrai ne. Bet štai būtent tos ilgos, išmintingu tempu besiplėtojusios draugystės ir išlieka mano gyvenime. O tada, mielieji, krykštauti ir džiūgauti aš moku.

Rodyk draugams

Apie žmones

Kas yra draugystė? Mano artimiausieji žino, kad nelabai mėgstu terminą „draugas“. Taip yra todėl, kad manasis supratimas apie tai yra šiek tiek kitoks, nei daugumos ir žvelgiu į tai aš iš kiek kitokio kampo.

Savo interakciją su kitais žmonėmis regiu štai tokia schema: užsuktas ratas, kurio centre stoviu aš. (Be abejo, kiekvienas kitas žmogus taip pat turi savo ratą, kurio centras analogiškai taip pat yra jis pats.) Jame įvairiais atstumais yra išsidėstę žmonės, su kuriais bendrauju. Priklausomai nuo aplinkybių, jie tai nutolsta, tai priartėja. Dėl nuolat kintančio ir vieną po kito siurprizus pametančio gyvenimo net leisiu sau pasakyti, kad, kartą atsiradę, žmonės iš to rato niekada nebeiškrenta. Jie turi tendenciją sugrįžti. Būna, pasirodo, po mėnesio, būna – ir po dešimties metų. Jokiu būdu nederėtų nusiminti, jei kažkas, kadaise buvęs labai arti, palengva nutolsta. Easy, jei bus lemta – grįš, o jei ne – reiškia, jo etapas mano gyvenime daugmaž baigtas, mes keičiamės ir važiuojam toliau. Tik, prašyčiau, nereikia jokių kartėlių – jei mes nebebendraujam, tai dar nereiškia, kad susipykom ir pats metas atvert pandoros skrynią su tavo kadų kadaise patikėtomis paslaptimis.

Laikas parodė, kad nei statusai, nei sienos, nei įsitikimai negali tam tikrų žmonių nustumti kažkur toli. Jie stovi stipriai įtvirtinę savo poziciją, su jais aš eičiau kad ir pėstute iki Portugalijos.

Artimi žmonės, ir jais tapti didžiausią tikimybę turi tie, tokie patys, kaip ir aš, pažinę labai labai įvairų pasaulį atkaklūs kovotojai. (Kuo tu didesnis beprotis, tuo man labiau patinki.) Tai žmonės, kurie, reikalui esant, tave be sąmonės parsineš iš Šventosios kopų, paskolins savo mašiną, butą, šunį – viską, ir mylės tave, nesvarbu, kokioje finansinėje, vizualinėje ar moralinėje šiknoje būsi. Jie tavęs niekada nepasmerks, nenurašys ir neknis proto, nebent, norėdami tau tik pačio geriausio.

Aš sergu, spinduliuoju, badauju, alpstu, kylu, klesčiu, švenčiu ar raudu – mano mylimieji šalia.

Lucky bastard(s), indeed.

Rodyk draugams